2020 m. lapkričio 24 d., antradienio rytas
Kaip visada šlovinau ir garbinau Sosto patalpoje, dainuodama įvairias giesmes įrašytas šiuolaikiniu stiliumi. Viena iš mano mėgstamiausių yra Kim Walker Smith atliekama daina “Jesus Paid It All”. Pradėjau melstis ir, pasiekusi 91-ą psalmę, užlipau ant kalno ir susitikau savo erelį. Tai buvo trumpa kelionė, nes neužilgo atsiradau virš nedidelės valties, esančios įlankoje. Mano vaizdas buvo toks, lyg aš būčiau visai virš vandens, netoli kranto, žiūrėdama link žemyno. Mačiau tropinius medžius, žaluma apaugusius kalnus. Vietovė man priminė Napali pakrantę, bet supratau, jog tai nebuvo Havajai. Priartėjau prie mažosios valties ir išvydau vyrą užmetantį nedidelį žvejybinį tinklą. Jis plukdė valtį aplinkui ieškodamas geresnės vietos ir ten pasiliko, bet nieko nepagavo. Pradėjau jam dainuoti keletą giesmių. Tada pasakiau, ką Jėzus dėl jo padarė ant kryžiaus, pasidalinau savo viltimi ir palaiminau jį. Išvydau kaip jis paskutinį kartą užmetė tinklą ir staiga jis tapo pilnas žuvų. Jis turėjo pavargti, kol įtempė jį į savo mažą valtį. Man tai priminė istoriją su žvejais iš Luko 5:4-10, kur Jėzus sako nuvargusiems žvejams, kad šie dar kartą pabandytų ir staiga jų tinklai tapo pilni žuvų, kad net sutrūkinėjo. Aš pranašavau ir pasakiau vyrui valtyje, jog jis dabar žvejos žmones. Mačiau, kaip jis stovėjo valties gale, žiūrėdamas į vandenyną, iškėlė į orą rankas ir suriko.
Prie baltojo suolelio, paklausiau Jėzaus, ką tas vyras sušuko, kai jis atsistojo, nes aš nesupratau. Jėzus pasakė, jog žvejas dėkojo Jam už visas žuvis. Jėzus paminėjo, jog mano sugebėjimas perduoti išganymo žinią patobulėjo. Prisimindama pradžią, kai aš pradėjau dvasines keliones ar perkėlimus – kaip bepavadinsi – matau, kaip aš paaugau. Naudokite dovanas, kurias Dievas jums davė, kad ir kokios jos yra, nes jūs galite jose augti tik tuomet, kai jas naudojate, o tai suteikia Jam šlovę. Ir visada būkite pasiruošę pasidalinti savo viltimi.
Prieš pasidalindama pagrindiniu regėjimu, aš norėčiau pasidalinti ankstesniu regėjimu, kurį turėjau savo “tiesiog buvimo” laiku su Jėzumi šį rytą. Tai susiję su pagrindiniu regėjimu. Aš buvau su Jėzumi dangaus vietovėje. Mes leidome laiką pakalnėje, padengtoje laukinėmis gėlėmis ir apsuptos kalnų viršūnių. Ten buvo didesnė kalno viršūnė už slėnio. Kol mes sėdėjome tarp gėlių, skaisti šviesa nušvito nuo tos kalno viršūnės. Pasirodė galingas angelas, o aš stebėjausi tuo. Angelas kalbėjo man. Nesileisiu į detales, bet jis man priminė mano patepimą ir pranašo pašaukimą, kurį Dievas panaudos bažnyčioje. Jaučiuosi nuolankiai.
Nulipau laiptais ir susitikau mane pasitinkančią grupę. Mes nuėjome į regėjimų vietą, kur kiti visada būna susirinkę. Regėjimas atsivėrė mums matant tą patį kalną, kurį aš mačiau savo “teisiog buvimo” laiku su Jėzumi šį rytą. Nuo viršūnės vėl pasirodė šviesa, bet šį kartą ji nebuvo tokia ryški. Pamaniau, jog matau kažką iš formos panašaus į angelą, bet kažkas buvo ne visai taip. Dvejojau patikėti tuo ką matau, nes aš lyginau su tuo, ką mačiau anksčiau šią dieną. Tada staiga man iš dešinės pusės praskrido didžiulis juodas drakonas, sukąsdamas savo didžiulius nasrus priešais mane, bet man jis negalėjo pakenkti. (Tai buvo lyg 3D momentas, kai objekas atrodo išlenda iš ekrano!) Supratau, jog tai šėtonas, nes esu mačiusi šią jo formą, kaip juodą drakoną, ankstesniuose regėjimuose (Nr. 19, 77, 211) ir kaip didžiulią siaubingą gyvatės tipo būtybę (Nr. 80, 84, 185). Jis skrido mano kairėje, sustojo viduryje, šiek tiek pasisuko ir tada lėtai pradėjo judėti tolyn nuo manęs. Mano perspektyva buvo iš profilio. Kai drakonas judėjo tolyn, jis pradėjo transformuotis į einantį vyrą. Vyras buvo puikiai apsirengęs ir ėjo su pasitikėjimu ir valdžia. Mačiau jį šiek tiek iš tolo, todėl negalėjau gerai įžiūrėti jo veido.
Supratau, jog šėtonas, kaip Antikristas, toliau stengstis užsimaskuoti šviesos angelu: “Juk pats šėtonas apsimeta šviesos angelu” (2 Kor 11:14) apgaudamas pasaulį. Teko jį matyti apsimetusį šviesos angelu ankstesniame regėjime, kuriame Jėzus mokė mane atskirti tiesą nuo melo (Nr. 84). Jis taip pat naudos ženklus ir stebuklus, kurie yra apgaulė, o ne tikrus ženklus ir stebuklus. Šėtonas gali tik nukopijuoti stebuklus. Jėzus man priminė pavyzdį iš (Iš 7:12), kur Aarono lazda pavirsa į gyvatę. Kerėtojai [burtininkai] nukopijavo ir taip pat padarė gyvatę, bet Aarono gyvatė prarijo kerėtojų gyvates.
Jėzus pasakė: “Atpažink!” Prisiminkite tikrinti dvasias. 1 Jono 4:1-3, 1 Tes 5:21.
***BIBLIJOS PERLAI komentaras***
Regėjime paminėtos Šventojo Rašto ištraukos:
“Baigęs kalbėti, jis tarė Simonui: „Irkis į gilumą ir išmeskite tinklus valksmui“. Simonas jam atsakė: „Mokytojau, mes kiaurą naktį vargę nieko nesugavome, bet dėl tavo žodžio užmesiu tinklus“. Tai padarę, jie užgriebė didelę daugybę žuvų, kad net tinklai pradėjo trūkinėti. Jie pamojo savo bendrininkams, buvusiems kitoje valtyje, atplaukti į pagalbą. Tiems atplaukus, jie pripildė žuvų abi valtis, kad jos kone skendo. Tai matydamas, Simonas Petras puolė Jėzui į kojas, sakydamas: „Pasitrauk nuo manęs, Viešpatie, nes aš – nusidėjėlis!“ Mat jį ir visus jo draugus suėmė išgąstis dėl to valksmo žuvų, kurias jie buvo sugavę, taip pat Zebediejaus sūnus Jokūbą ir Joną, kurie buvo Petro bendrai.” (Luko 5:4-10)
“Aaronas metė savo lazdą prieš faraoną ir jo tarnus, ir ji pavirto gyvate. Faraonas pasišaukė išminčių ir burtininkų. Ir tie Egipto žyniai savo kerais padarė tą patį: kiekvienas jų numetė savo lazdą, ir jos pavirto gyvatėmis. Tačiau Aarono lazda prarijo jų lazdas.” (Išėjimo 7:10-12)
“Mylimieji, ne kiekviena dvasia tikėkite,
bet ištirkite dvasias, ar jos iš Dievo,
nes pasklido pasaulyje
daug netikrų pranašų.
Iš to pažinsite Dievo Dvasią:
kiekviena dvasia, kuri išpažįsta Jėzų Kristų kūne atėjus,
yra iš Dievo,
ir kiekviena dvasia, kuri Jėzaus neišpažįsta,
nėra iš Dievo.
Tokia dvasia iš Antikristo,
apie kurį esate girdėję, jog jis ateisiąs.
Jis jau dabar yra pasaulyje.”
(1 Jono 4:1-3)
“Visa ištirkite ir to, kas gera, laikykitės!”
(1 Tes 5:21)