2018 m. gegužės 30 d.
Po šlovinimo laiko Sosto patalpoje, aš dar kartą nuėjau prie Jėzaus, stovinčio vietoje už didžiulės pakylos, kurioje yra Jo Malonės sostas. Man nebuvo parodyta, kas yra tarp tos vietos ir trijų laiptelių, kuriais nulipu. Todėl neturiu jokių minčių, kiek ilgai užtrunka man nueiti iki Jo, arba ką aš praeinu eidama tuo keliu. Dar kartelį, šį vizitą paliksiu asmenišką. Vienas dalykas, kuriuo pasidalinsiu su jumis yra tas, jog Jėzus mane augina ir grynina, panašiai kaip apvalo. Jis prašė manęs būti klusniai tam tikruose dalykuose savo gyvenime. Labai svarbu būti klusniai!
Nuėjau į regėjimų vietą savo įprasta rutina. Nesu tikra kaip pasiekiau laiptų viršų, bet viskas išlieka taip pat. Pasisveikinusi su drauge, aš prisijungiau prie kitų ir pažvelgiau į ekraną.
Regėjime išvydau tamsų ovalo pavidalo debesį, lyg tornado formavimąsi. Jis buvo dešinėje pusėje ir užėmė pusę ekrano, o mano vaizdas buvo iš oro – buvom tokiam aukštyje, kokiame paprastai būna dideli balti vasaros debesys. Šis debesis buvo didžiulis, juodos ir tamsiai pilkos spalvos. Bet kai jis sukosi, aš suvokiau, jog jis gyvas! Tai ne debesis!
Išvydau tai, kas atrodė buvo milijonai nedorų būtybių skraidančių ir besisukančių, ir supratau, jog tai yra blogis, kuris suformavo šį debesį. Aš buvau kiek toliau, kad galėčiau visa tai matyti. Kai kurios blogio būtybės pradėjo legionais išeidinėti iš to susiformavimo, lyg ruoštųsi mūšiui. Tuomet kairėje išvydau, kaip debesis persiskiria ir skaisčiai šviesi balta šviesa prasiskverbia per plyšį. Iš ten išėjo milijonai angelų. Jų kalavijai buvo ištraukti. Jiems vadovavo didžiulis angelas, kurį žinau esant Mykolą, o kai jis pasiekė ekrano vidurį, tuomet susitiko su didžiuliu juodu drakonu ir užvirė kova. Tai bent buvo ką pažiūrėti! Tai lyg kažkas iš fantastinio filmo. Norėčiau mokėti visa tai nupiešti.
Aš supratau, jog jie buvo virš Izraelio žemės, nors apačioje esanti žemė nebuvo labai aiški, bet aš mačiau kalvas ir šiek tiek žalumos. Aš taip pat supratau, jog bet kurią sekundę, Jėzus ateis per tą atsivėrusį plyšį kartu su visais šventaisiais kovoti mūšyje. Aš išvydau šiek tiek balto žirgo ir Jėzų, sėdintį ant jo, jis dėvėjo Savo karūną, bet iš mano perspektyvos Jis atrodė labai mažas, nes visas regėjimas buvo iš tokio atstumo, kad aš galėčiau viską matyti!
Aš žinau, jog esu mačiusi kažką tokio ankstesniame regėjime, bet šis regėjimas yra apie tai, kaip gėris ir blogis susirenka kartu prieš pat Jėzaus grįžimą. Supratau, jog tai galutinis mūšis. Vau! Tuomet Jėzus pasakė: „Atgailaukite! Būkite pasiruošę, nes Aš greitai grįžtu!“