2021 m. vasario 9 d., antradienio vakaras
Šlovinau ir garbinau Viešpatį Jėzų Jo Sosto patalpoje. Dainavau savo jaunystės dainas ir keletą šiuolaikiškesnių šlovinimo dainų. Pradėjau melstis ir pasiekusi 91-ą psalmę, aš atėjau prie kalno, kuriuo užlipu, išvydau daugiau uolinių kliūčių, kur man prireikė pagalbos iš kitų, kad galėčiau užlipti. Buvo sudėtinga praeiti pro kai kurias uolas – sudėtingiau nei praėjusį kartą su uolos išsikišimu. Mąstau, ar tai žinutė apie tai, kaip Jėzus trokšta, kad Tikintieji būtų vieningi Jame atlikdami karalystės darbą, nes daugėja išbandymų ir sunkumų. Verta apie tai pamąstyti. Užlipau iki viršaus, susitikau savo erelį ir mes išvykome. Skridome žemyn ir atsiradau stovinti ant akmenų šalia skaidrios negilios upės, kuri buvo apsupta kalnais. Abiejose upės pusėse augo miškai. Jėzus stovėjo kairėje upės pusėje šalia manęs, mano kairėje. Išvydau didelį lokį geriantį kitoje upės pusėje, kiek toliau žemiau, tai buvo man iš dešinės. Jis buvo panašus į lokį grizlį. Staiga, iš miško išlindo milžinas! Dešinėje rankoje jis turėjo kažkokią lazdą. Jis išgąsdino lokį, tada mostelėjo su lazda, trenkė lokiui į galvą ir iškart jį užmušė. Supratau, jog jis ruošiasi valgyti tą lokį. Nustebusi pažvelgiau į Jėzų. Tuomet ten, kur Jėzus stovėjo, virš jo pasirodė sraigtasparnis. Kažkas iš sraigtasparnio pradėjo šaudyti į milžiną. Jam pataikė į kairį petį ir į galvą. Jis krito atbulas su didžiuliu trenksmu, buvo nebegyvas. Šis milžinas buvo galbūt 20 pėdų arba 6 metrų aukščio. Esu mačiusi milžinus ankstesniuose regėjimuose, bet jie turėjo raudonesnius plaukus. Šito plaukai buvo tamsūs. Jo kojos ir liemuo buvo stambūs, judėjo gremėzdiškai, visiškai nevikrus. (Ankstesni regėjimai apie milžinus: 14, 17, 44, 106, 140, 163, 235).
Sugrįžau prie baltojo suolelio vietos pasikalbėti su Jėzumi apie milžiną. Visa scena man priminė kokį filmą, tai atrodė taip neįtikėtina. (Tokia mano reakcija su visais turėtais regėjimais apie milžinus). Paklausiau Jėzaus, ar Jis mus vėl nori įspėti. Jėzus atsakė: “Taip, dukra.” Ir Jis tęsė: “Bus kaip Nojaus dienomis. Žmonės mirs iš išgąsčio, jų širdys neatlaikys baimės. Bet prisiminkite, jog jūs galite juos užmušti, lygiai kaip Dovydas užmušė Galijotą.” Bet aš priminiau Jėzui, jog Galijotas nebuvo toks didelis kaip šis milžinas. Ir Jėzus man priminė, jog: “Jūs dabar turite kitokius ginklus, bet jums reikia drąsos iš Manęs, kaip kad Dovydui. Visa tai yra apie visišką pasitikėjimą Manimi.” Tada aš paklausiau apie milžino sielą. Esu to klaususi ankstesniame regėjime Nr. 235. Supratau, jog jų DNR buvo demoniškai sugadinta. Tai sunku suprasti. Bet tiesa yra ta, jog Dievas jų nesukūrė ir jie nėra sukurti pagal Jo paveikslą. Jie neturi sielos, kurią būtų galima išgelbėti. Aš paklausiau Jėzaus patvirtinimo ir Jis atsakė: “Taip, dukra, tai tiesa.” Nulipau laiptais.
Susitikau mane pasitinkančią grupę ir mes nuėjome iki vietos, kur kiti jau buvo susirinkę. Pažvelgiau į viršų ir vaizde išvydau milžiną, besistengiantį nukirsti didžiulį visžalį medį. Jis buvo toje pačioje vietovėje, kurią ką tik mačiau: kalnai ir miškas. Milžinas medžio nenukirto iki galo, todėl jis pradėjo jį stumti. Medis nukrito ir jo viršūnė buvo tiesiai priešais mane (panašiai kaip scena iš 3D filmo). Tada mano vaizdas pasikeitė ir išvydau šį milžiną besiskverbiantį pro mišką, rankose laikydantį medžio šakas ir rąstus. Jis atėjo prie kažkokio būsto, kurį statėsi. Kokia žinia?
Supratau, jog žinutė lieka ta pati, kurią Jėzus pasakė prie baltojo suolelio. Mes įžengiame į laiką “kaip Nojaus dienomis” (Mato 24:37-39). Prisiminkite Dovydo liudijimą, jeigu jaunuolis Dovydas, būdamas piemeniu, sugebėjo nugalėti milžiną, tai mes taip pat galime! (1 Sam 17). Neduokite vietos baimei. Sudėkite savo pasitikėjimą ir viltis į Viešpatį. Ps 146:5, Ef 4:27. Nebūkite kaip Izraelitai, kurie iššnipinėję Kanaano žemę ir išvydę Nefilimus [milžinus], iš baimės nusprendė nesikauti. “Ten matėme milžinus [Nefilimus] iš Anako giminės, ir mes buvome prieš juos kaip žiogai, ir tokie mes buvome jų akyse.” (Sk 13:33). Būkit padrąsinti!
***BIBLIJOS PERLAI komentaras***
Šventojo Rašto ištraukos, paminėtos regėjime:
“Kaip buvo Nojaus dienomis, taip bus ir tada, kai ateis Žmogaus Sūnus. Kaip dienomis prieš tvaną žmonės valgė, gėrė, tuokėsi ir tuokė iki tos dienos, kurią Nojus įžengė į laivą, nieko nenumanydami, kol užėjo tvanas ir visus nusinešė; taip bus ir tada, kai ateis Žmogaus Sūnus.” (Mt 24:37-39)
“Laimingas, kurio pagalba yra Jokūbo Dievas, kuris viltis sudėjo į Viešpatį, savo Dievą.” (Ps 146:5)
“Ir neduokite vietos velniui.” (Ef 4:27)
Ištrauką iš (1 Sam 17) skaitykite čia: https://www.bible.com/bible/321/1SA.17.LTB