2021 m. gegužės 20 d., ketvirtadienio rytas
Buvau pasilenkusi priešais Viešpatį Dievą Visagalį, buvimo su Dievu laiku. Šiandien Dievas yra ugninė siena ir man yra primenama, jog Jis yra Visa Naikinanti Ugnis! Išvydau angelą Arielį iškart po nuslenkimo. Po kelių tylaus laiko akimirkų, aš atsikėliau ir išėjau į dešinę su Arieliu iš šventyklos.
Mano vaizdas pasikeitė ir išvydau mus einančius žemyn keliais pakopiniais laiptais šventyklos išorėje. Jie buvo dešinėje šventyklos pusėje, statmenai pastatui ir ėjo išilgai sodų pakraščio. Laiptai buvo balti. Stovėjau laiptų apačioje ir pasisukau link sodų. Pastebėjau, jog kairėje buvo vanduo trykštantis iš šventyklos apačios, kuris nutekėjo palei kalną į gražią skaidrią upę, esančią žemiau. Vietovė buvo pilna vešlių sodų: skirtingų rūšių medžių, augalų ir gėlių. Vieta buvo tokia graži, šilta ir tobula. Girdėjau čiulbančius paukščius ir vandenį tekantį žemyn palei kalną. Sušukau: Čia taip gražu! Esu turėjusi ankstesnį regėjimą apie šią upę, Nr. 92. ir apie sodus Nr. 65, 261.
Ir Arielis atsakė: “Taip. Tai yra tai, ką tu matysi ir pilnai patirsi. Tai yra tai, kas tavęs laukia ir visų tų, kurie tiki Viešpatį ir Jo Sūnų. Pasakyk žmonėms: Agailaukite ir sugrįžkite pas Viešpatį. Štai teka Gyvenimo Upė – gerkite iš jos ir būkite išgydyti, atgaivinti ir atstatyti.”
Man tai priminė ištrauką iš Ps 46:4-5 “Upės srovės linksmina Dievo miestą, šventą Aukščiausiojo buveinę. Dievas yra jo viduje, jis nebus sunaikintas; rytui auštant, Dievas ateis jam į pagalbą.”
Tuomet pažvelgiau į dešinę, į tą pusę, kurlink teka upė. Tolumoje, mačiau, kaip upė pasidalina į intakus, kurie nuteka keletu krypčių. Tuomet pastebėjau 3 kalnus, pakankamai arti vienas kito, kairėje pusėje pagrindinės upės. Esu mačiusi šiuos kalnus anksčiau, ankstesniuose regėjimuose, bet per daug apie juos negalvojau. Dabar mano žvilgsnis sutelktas į juos. Jie atrodo panašūs, bet tuo pačiu ir skirtingi.
Angelas prakalbo: “Tu skaitei apie 7 Dievo kalnus. Šie 3 yra Rytuose. Kiekvienas jų turi ateityje numatytą tikslą šventiesiems. Toliau tęsk studijas.” (Jėzus pakvietė mane pastudijuoti Enocho knygą šią praėjusią žiemą, taip pat ir Jašaro knygą bei Jubiliejų knygą). Aš taip pat skaičiau ir kitas apokrifines knygas, bet jas visas reikia atsargiai įsivertinti per Šventąją Dvasią.
Enocho knygoje, jis kalna apie 7 Dievo kalnus, 24-ame skyriuje.
2-a eilutė: “Aš nuėjau už jo ir išvydau septynis didingus kalnus, visi jie buvo skirtingi, ir jų akmenys buvo didingi ir gražūs, ir jų forma buvo šlovinga: trys jų buvo rytuose, vienas esantis ant kito, ir trys buvo pietuose, vienas ant kito ir gilios grubios daubos, nė vienas iš jų nesijungė su kitu.
3-a eilutė: “O septintasis kalnas buvo viduryje šių kalnų, ir jis buvo aukštesnis už jus, primenantis sostą.
Dėl Dievo, kuris yra ugnis: Hebrajams 12:29 “Nes mūsų Dievas yra ryjanti ugnis.”
Apreiškimo 22:1 “Jis parodė man tyrą gyvenimo vandens upę, tvaskančią tarsi krištolas, ištekančią nuo Dievo ir Avinėlio sosto.”