Šarlenės regėjimai
2026 m. vasario 16 d. pirmadienio vakaras
Šlovinau ir garbinau Viešpatį Sosto Kambaryje, klausydamasi Josiah Queen – „Dusty Bibles“ https://youtu.be/eVz3Ag5FKEM?si=2Qx_nybfmSJV32gD, Summit Sounds – „Center of The Room Vol 3“ https://youtu.be/TPMWiORio9k?si=9bd8OAPTgr24HUuH, Summit Sounds – „Oh My Soul Vol 4 (As the deer pants for the water)“ https://youtu.be/UDVNy7R8l9k?si=l2_qCNaHkh8xhWmQ.
Mąsčiau apie paskutinės giesmės žodžius, kurie paremti Ps 42:1 „Kaip elnė ilgisi tekančio vandens, taip mano siela ilgisi Tavęs… Negaliu gyventi be vandens… taip ir mano siela negali gyventi be Tavęs… Aš siekiu Tavo Artumo, negaliu atitraukti akių nuo Tavęs… Kaip elnė miršta be vandens, taip mano siela mirs be Tavęs… Aš mirsiu be Tavęs.“ Galvojau apie Bažnyčią – Dievo Nuotaką – ir kaip gyvenimo aplinkybės gali mus atitraukti nuo Gyvojo Vandens siekimo; nuo buvimo Jo Artume, pasinėrimo į Jo tiesas – nuo kokybiško laiko su Juo šlovinime ir garbinime, Jo Žodžio skaityme ir maldoje. Mano malda yra, kad Nuotaka alktų ir trokštų Jėzaus ir giliai gertų iš Jo Gyvenimo Upės.
Pradėjau užtarti dėl dalykų, kurie buvo mano širdyje. Tuomet Jis mane įvedė į regėjimą.
REGĖJIMAS: Stovėjau ant kalno skardžio, žvelgdama į žemiau tekančią upę. Upė neatrodė labai toli – gal kiek daugiau nei ketvirtis mylios ar apie 400 m – bet aukštis buvo bauginantis. Aplink buvo kalnai, tačiau vienas buvo aukštesnis ir buvo šiek tiek toliau kairėje nuo manęs. Sekiau upę iki krioklio, kuris baigėsi prie to aukštesnio kalno papėdės. Sekiau krioklį iki viršaus ir pastebėjau, kad jis teka iš gražios šventyklos apačios. Dvasioje žinojau, kad tai yra Dievo kalnas ir Jo šventykla. Paėjau dar šiek tiek į kairę ir pamačiau lentą, išsikišusią už skardžio. Tiesiai apačioje buvo gili, plati upė, tekanti iš šventyklos. Pagalvojau – kaip keista! Tuomet mano perspektyva pasikeitė ir aš atsidūriau stovinti ant tos lentos krašto. Išgirdau: „Nušok!“ Ir nors tai skambėjo beprotiškai, žinojau, kad tai saugu.
AIŠKINIMAS: Upė, tekanti iš Dievo šventyklos, yra Jo tyroji Gyvenimo Upė. Esu tai mačiusi keliuose ankstesniuose regėjimuose. (NR. 286, 295, 417) Taip pat man buvo parodyta, kad upelis ar mažesnė upė, kurią dažnai matau dvasiniame pasaulyje, yra atšaka nuo pagrindinės upės, tekančios iš Dievo kalno. Man tai primena Apr 22:1 „…angelas parodė man gyvybės vandens upę, skaidrią kaip krištolas, tekančią iš Dievo ir Avinėlio sosto.“ Tai taip pat aprašyta Ez 47 skyriuje. Tikiu, kad Dievo Gyvasis Vanduo yra tikras danguje ir kartu yra gražus vaizdinys, simbolizuojantis dvasinį gyvenimą Jame – vanduo yra tyras, Šventosios Dvasios apvalantis, atkuriantis, perkeičiantis, pripildantis ir palaikantis. Kaip dainuoja Nikki Mathis iš Summit Sounds apie Dievo Gyvąjį Vandenį: „…Vienas gurkšnis ir aš pripildytas amžinai… Yra Upė, tekanti iš Tavo Sosto – ji visada palaiko, ji visada mane pripildo.“ Tai tiesa!
„Nušok.“ Tikiu, kad Dievas kviečia mane žengti į naują pasitikėjimo lygį – abiem kojomis. Mokausi padėti baimę po savo kojomis ir pasitikėti Juo visose aplinkybėse (Rom 16,20). Tačiau tai yra procesas, nes visi augame skirtinguose pasitikėjimo lygiuose. Dievas yra kantrus, mokydamas mus žiūrėti į Jį ir girdėti Jį virš priešo triukšmo, ypač baimės. Vienas išmintingas mano draugas ir mokytojas sakė, kad gyvenimas Dievo karalystėje ir Jo darbo vykdymas rašomas žodžiu RIZIKA. Bet tai yra rizika SU Jėzumi, o ne vieniems! Skatinu ir tave „nušokti“ su Jėzumi, kad ir iš kokio aukščio – pasitikint, kur Jis tave veda ir ką Jis daro per tave dėl Dievo karalystės ir Jo šlovės.
REGĖJIMAS: Atsidūriau einanti su savo žirgu taku link upelio, kur dažnai sutinku Jėzų. Palikau žirgą netoliese esančioje pievoje ir ėjau pro medžius bei krūmus, kol pasiekiau upelį. Pastebėjau Jėzų, stovintį dešinėje prie medžių. Kairėje, abipus skaidraus upelio, buvo tikintieji – kai kuriuos atpažinau – jie klūpėjo prie kranto ir, semdami vandenį delnais, gėrė giliai. Buvo gražus vaizdas. Atsisukau atgal į Jėzų ir pastebėjau, kad prie medžių buvo daug kardų. Jie buvo auksiniai su brangakmeniais puoštomis rankenomis. Kai kurie atrodė patamsėję ar nešvarūs, ir aš susimąsčiau kodėl. Pamačiau, kaip Jėzus pakėlė vieną tamsesnį kardą. Mano perspektyva pasikeitė – pamačiau jį iš arti ir pastebėjau, kad jis padengtas tamsiomis rūdimis. Tuomet supratau, kad vieni kardai turėjo mažiau rūdžių, kiti – daugiau.
AIŠKINIMAS: Suprantu, kad tie, kurie klūpėjo prie upės ir gėrė iš delnų, simbolizuoja tuos, kurie nusižemino prieš Viešpatį ir atgailavo. Be nuolankumo ir atgailos nėra pokyčio. Iz 30,15: „…atsivertime ir ramybėje yra jūsų išgelbėjimas, tylume ir pasitikėjime – jūsų stiprybė…“ 1 Pt 5,6: „Nusižeminkite po galinga Dievo ranka, kad Jis jus išaukštintų savo laiku. Meskite ant Jo visus savo rūpesčius, nes Jis jumis rūpinasi.“
Kaip meldėsi Dutch Sheets: „…Duok mums alkį Tavęs, duok mums atgailą, duok mums minkštas, lankščias širdis, duok mums didesnį apreiškimą ir išmintį, padidink mūsų dovanų ir patepimo lygį bei gebėjimą mokyti kitus… Palenk mus, palenk mus, palenk mus, Viešpatie! Jėzaus vardu, amen.“
Rūdijantys kardai simbolizuoja Dievo Žodžio apleidimą. Vieni buvo labiau surūdiję nei kiti. Kai apleidžiame laiką Dievo Žodyje, mums sunku augti santykyje su Jėzumi ir atskirti tiesą nuo melo. Šiandien yra daug klaidingų mokymų ir doktrinų. Vienintelis būdas būti tikriems – turėti tvirtą biblinį pagrindą. Pasinerk į Žodį!
Dievo Žodis yra galutinis mūsų tikėjimo autoritetas, ir kaip sakoma 2 Tim 3,16: „Visas Raštas yra Dievo įkvėptas ir naudingas mokyti, barti, taisyti ir auklėti teisume.“ Dievo Žodyje mes pažįstame Jo prigimtį ir nuostabų charakterį – Jis yra meilė, džiaugsmas, ramybė, kantrybė, gerumas, ištikimybė, švelnumas, visagalis, visažinis ir visur esantis, ir Jo atpirkimo planas skirtas visai žmonijai.
Išvalykime surūdijusius kardus ir sugrįžkime prie Žodžio!