2025 m. rugsėjo 22 d., pirmadienio vakaras

Laimingos Trimitų Šventės (Yom Teruah)! (Kunigų 23:23-25) ir Laimingų Žydų Naujųjų Metų (Rosh Hashanah)!

Garbinau Viešpatį Jėzų Sosto patalpoje pagal giesmes: Jesus Culture - Kim Walker Smith - In the River https://youtu.be/kYWN3ywCfSs?si=fcAs7lK_isYOzx8j Kim Walker Smith - Make Room https://youtu.be/TNf2Ye_mduY?si=5M166O4Os5_k59pw

REGĖJIMAS: Viskas prasidėjo nuo to, kad ėjau link upelio, kur praeityje per regėjimus dažnai sutikdavau Jėzų. Mano žirgas tada priėjo prie manęs, tarsi pasisveikino žirgui būdingu būdu – galbūt tai vadinama švelniu prunkštimu. Įdomu. Nors daug apie žirgus nežinau, pajutau, kad jis nori, jog sėsčiau ant jo ir mes galėtume iškeliauti. Jis nuolat mane švelniai stumdė snukiu. Pastebėjau, kad vilkiu šarvus, tad užsėdau ant žirgo, ir jis iš karto puolė į pilną risčią. Pamaniau – turbūt skubame!

Prijojome prie skardžio krašto, kur jau buvau buvusi anksčiau. Ten yra slėnis per kurį teka upė tarp kalnų ir nuvilnija tolyn. Nuo kelio, kuriuo jojau, nusileido takas link slėnio, tad pasukome tuo taku iki pat skardžio krašto, kurio apačioje buvo slėnis. Mano dešinėje buvo miškas, esantis šalia slėnio. Nulipau nuo žirgo, kad galėčiau geriau apžiūrėti slėnį, bet žirgo elgesys pasidarė keistas – jis kelis kartus trypė dešine koja, kilnojo galvą aukštyn ir žemyn, ir vėl mane stumdė snukiu.

Pakalbėjau su savo sūnėnu, kuris dirba su žirgais, ir paklausiau apie tokį elgesį. Jis mano, kad žirgas tiesiog buvo nekantrus ir norėjo kuo greičiau tęsti kelionę – nebuvo laiko „uostyti rožes“, kaip sakoma, ar grožėtis vaizdais. Užsėdau ir vėl grįžome į kelią, kuriuo ką tik buvome joję. Pagrindinis kelias ėjo lygiagrečiai slėniui ir kilo į kalną.

Netrukus sustojome – atvykome prie juodos pilies, stovinčios ant kalno šlaito – galbūt šiek tiek virš jo papėdės. Ji atrodė kaip iš viduramžių filmo. Aplink pilį buvo griovys su žalsvai rudu drumzlinu vandeniu, kuriame plūduriavo neaiškūs objektai. Žinojau, kad toje vietoje smarkiai dvokia. Paklausiau savo pusseserės Heidi apie tuos objektus vandenyje, ir Jėzus jai pasakė, kad tai buvo graužikai. Iškart pagalvojau apie žiurkes. Supratau, kad turiu patekti į pilį. Pakeliamasis tiltas buvo pakeltas, tad turėjau rasti būdą, kaip jį nuleisti. Supratau, kad svirtis kairėje, visai šalia vandens, yra raktas norint nuleisti tiltą. Nuspaudžiau svirtį žemyn, tiltas nusileido, perėjome per griovį ir įėjome pro aukštą arkos formos įėjimą.

Keista buvo tai, kad nebuvo jokių sargybinių. Buvo tylu ir nejauku. Staiga išgirdau garsų trenksmą, tarsi kažkas būtų buvę sviesta į akmeninę sieną, ir labai piktas balsas sušuko: „Kas kitas?!!“ Garsas sklido iš plataus koridoriaus dešinėje, kuris vedė į aukštą, plačią arkinę angą. Keista tai, kad nejaučiau baimės, bet buvau dėkinga, kad nereikėjo ten eiti ar aiškintis, kas ten vyksta. Tik sakau!

Tęsėme kelionę toliau ir praėjome pro didelę, plačią ir aukštą salę. Keista buvo tai, kad nebuvo nė vieno žmogaus. Dešinėje salės pusėje prasidėjo juodi akmeniniai laiptai, kylantys spiralės forma. Visi akmenys buvo juodi, o jų tamsa ir tekstūra man priminė regėjimus, kuriuos anksčiau turėjau apie juodą akmenį prie ugnies ežero pragare (regėjimai Nr. 48, 185, 196). Supratau, kad turiu lipti tais laiptais aukštyn. Palikau žirgą apačioje ir pradėjau kopti aukštyn. Nebuvau susirūpinusi dėl žirgo – tiesiog žinojau, kad jis bus saugus. Laiptai vedė į vietą, kur buvo trys durys: viena dešinėje, viena tiesiai prieš mane, ir viena kairėje. Supratau, kad turiu atidaryti dešiniąsias duris. Tai buvo tamsios medinės durys be lango – kaip iš seno filmo. Patikrinau duris – jos buvo užrakintos. Pastebėjau spyną. Tada paklausiau Jėzaus: „Kaip man atidaryti šias duris?“ Išgirdau Jį sakant: „Tu turi raktą, dukra.“ O. Pastebėjau, kad ant mano dešinės pusės buvo pririštas mažas odinis maišelis. Iš jo ištraukiau paprastą auksinį senovinį raktą ir atrakinau duris.

Įėjusi vidun pastebėjau, kad dešinėje pusėje prie juodos akmens sienos buvo prirakinta moteris, dėvinti purviną ir sudraskytą vestuvinę suknelę. Nemačiau jos veido – ji buvo susigūžusi, galva nuleista. Atrodė, kad ji stengėsi vengti mano žvilgsnio. Pajutau didžiulį liūdesį ir sielvartą dėl jos. Kairėje pusėje buvo langas, ir staiga pro šalį praskrido drakonas. Supratau, kad tas drakonas ir anksčiau girdėtas piktas balsas buvo tas pats padaras. Jis mane pamatė, bet nei sukėlė pavojaus signalo, nei įskrido ar bandė mane pulti. Greitai pribėgau prie nuotakos ir tuo pačiu auksiniu raktu atrakinau jos pančius ir grandines. Bandžiau padėti jai nulipti laiptais, kad galėtume ištrūkti iš šios baisios vietos.

Ir tada man nušvito – aš čia tam, kad išgelbėčiau Nuotaką, kurią laikė nelaisvėje šėtonas.

INTERPRETACIJA: Pilis simbolizuoja šėtono valdžią ir jo tamsos karalystę. Esu tikra, kad iš tikrųjų tai atrodo dar baisiau, bet supratau, kad Viešpats parodė tik dalelę, nes demoniškas siaubas nebuvo šio regėjimo esmė. Supratau, kad moteris, vilkinti purvina ir suplėšyta vestuvine suknele yra Jėzaus Nuotaka. Ji buvo paimta į nelaisvę šėtono plano – apgaulės ir melo – ir prikaustyta grandinėmis bei pančiais. Jos vergovė trukdė jai vaikščioti Kristaus laisvėje ir tapti tuo, kuo Dievas ją pašaukė būti. Kai žmogus ilgai gyvena nelaisvėje, jo rūbai tampa suplėšyti ir purvini, ir dėl to jis tampa nepasiruošęs sutikti savo Sužadėtinio. Jėzus trokšta, kad Jo Nuotaka būtų be dėmės ir raukšlės (Ef 5,27). Kai kurie pakliuvo į pasaulietinį mąstymą ar klaidingą mokymą, iškeitė Dievo tiesą į melą. Manau, jos nuleista galva ir vengimas pažiūrėti į akis simbolizuoja gėdą. Tikiu, kad jos veido išraiška pasikeis, kai ji supras, kas ji yra Kristuje, kaip Jis ją mato, ir kaip ji turi matyti Jį. Tai yra tapatybės klausimas – nesuvokimas to, kokia gili yra Jėzaus meilė jai. Ji tikrai turi būti išgelbėta! Jai reikia atgimimo!
 

Tikiu, kad aš šiame regėjime reprezentuoju užtarėjus, kurie meldžiasi ir stovi užtarimo spragoje už Nuotaką. Mes jaučiame naštą dėl jos; mes atgailaujame už ją, pasninkaujame ir meldžiamės, šaukiamės Viešpaties dėl jos, dėl atgimimo ir pasikeitimo. Esu girdėjusi tokią frazę, nors nežinau, kas ją pasakė: „Pokytis priklauso užtarėjams.“ Kai kurie esame pašaukti užtarti tik tam tikrais sezonais, o kiti tai darome jau daugelį metų. Tikiu, kad Viešpats kviečia užtarėjus pakilti ir kovoti už Nuotaką dabar. Tai yra strateginis metas.

Auksinis raktas simbolizuoja tyrumą / apvalymą / šventumą / jėgą / vertę. Nuotaka yra apvaloma ir išgryninama tam, kad taptų tyru, šventu auksu. Mes esame vertingi Jo akyse ir verta kovoti dėl mūsų. Tai ir yra raktas.

Jėzus pasakė, kad aš turiu raktą. Raktas reiškia valdžią, galimybę ir priėjimą. Jėzus pasakė: „Štai, aš daviau jums valdžią mindžioti gyvates, skorpionus ir visą priešo jėgą, ir niekas jums nepakenks“ (Lk 10:19). Per Jėzaus pralietą kraują mes – užtarėjai ir visi tikintieji – turime valdžią, galimybę ir priėjimą atrakinti duris ir nuimti grandines bei pančius, taip išlaisvindami Nuotaką. Vau! Tai galinga! Jėzus pasakė Mato 16:19 „Tau duosiu dangaus karalystės raktus. Ką tik suriši žemėje, bus surišta danguje, ir ką tik atriši žemėje, bus atrišta danguje.“ Mūsų lūpos ištaria Žodį – rhema žodį – kuris tampa veiksmu dvasinėje plotmėje, kalbančiu į žemę ir dangų, ir negrįžta tuščias. Mūsų maldos pripildo dubenis Viešpaties akivaizdoje kaip smilkalai ir šturmuoja pragaro vartus, kur mes laukiame, kol dangus atsakys su galia ir įvyks pokytis. Amen!

Pastebėjau, kad drakonas iš lauko mane matė, bet neužpuolė manęs. Tikiu, kad tai reiškia, jog užtarėjai yra apsaugoti ir dengiami Viešpaties, nes Jis siunčia angelus vykdyti užduotis ir per kitų maldas. Tai yra Luko 10:19 veikimas. Paminėsiu, kad šita eilutė nereiškia, kad gali imtis bet kokio dvasinio mūšio – pavyzdžiui, eiti prieš kunigaikštystes. Tu turi eiti Dievo valioje ir Jo paskyrimu, likti savo veikimo sferoje, nebent Viešpats liepia kitaip. Labai svarbu Jo klausti!

Priešas įsiutęs suriko: „Kas kitas?!!“ Tai girdėjau aiškiai. Taip pat išgirdau garsų trenksmą – jis įniršo ir sviedė kažką. Ši staigi pykčio išraiška priminė 1 Karalių 18 skyrių, kai karalių Saulių apėmė piktoji dvasia, ir jis staiga įniršo bei sviedė ietį į Dovydą. Priešo elgesys gali būti bauginimo priemonė, skirta Nuotakai / užtarėjams. Pyktis, įniršis ir savitvardos praradimas – tai akivaizdžiai šėtono ir jo dvasių įtaka.

ŽINUTĖ: Tikiu, kad Jėzus kviečia užtarėjus pakilti ir stoti už Nuotaką. Esame strateginiame laikotarpyje. Atėjo metas pažadinti tikinčiuosius; turime nubusti ir būti sudrebinti. Nuotaka turi būti išgelbėta, o Jėzus yra GELBĖTOJAS! (Primena grupės Rend Collective giesmę „He’s Our Rescuer“ https://youtu.be/sAg7rn7fH3Q?si=dcQZNNLYlNAjcw6L).

MALDA: Jėzau, šaukiamės Tavęs Nuotakos vardu. Viešpatie, prašome, suteik savo užtarėjams dangišką strategiją, kaip atrakinti Nuotakos grandines ir pančius. Suteik mums išminties, apreiškimo ir ištvermės tęsti. Mums reikia būti išgelbėtiems! Tu esi mūsų vienintelis TIKRASIS GELBĖTOJAS. Turime nubusti ir būti sudrebinti, išgydyti ir atstatyti, kad galėtume tapti ta Nuotaka, kuria Tu mus pašaukei būti – be dėmės ir raukšlės. Atverk Nuotakos akis, kad ji suprastų, kas ji yra Tavyje! Turime suprasti, kad mūsų tapatybė yra tik Tavyje – ne kažkur kitur, ir ne kažkas kitas. Daugeliui iš mūsų gėda slegia galvas, nes tikime melais. Tepatiria Nuotaka galingus ir gilius susitikimus su Tavimi, kad Tu, pritraukdamas ją prie savo širdies, leistum jai išgirsti ir pažinti Tavo meilės jai gelmę. Gėda neturi nieko bendro su Dievo drausme, bet ji susijusi su pasmerkimu ir bausme. Jėzus ištvėrė gėdą ant kryžiaus mūsų labui ir nugalėjo ją, kad mes turėtume laisvę ir viltį Jame. Per Jėzų Nuotaka gali vaikščioti malonėje, ramybėje, pasitikėjime, džiaugsme ir garbėje. Įženk į Upę ir būk perkeista! Nuotaka, atėjo metas pakilti, kad galėtume būti pasiruošę susitikti su savo Sužadėtiniu! Jėzaus vardu, Amen.


"Make Room" (liet. „Padarysiu vietos“)

Posmas:

Čia yra vieta, kur viską atiduodu –

Kiekvieną naštą, kiekvieną karūną.

Tai mano atsidavimas,

Tai mano atsidavimas.

Čia yra vieta, kur viską atiduodu –

Kiekvieną melą ir kiekvieną abejonių akimirką.

Tai mano atsidavimas.

Priedainis:

Ir aš padarysiu Tau vietos,

Kad darytum ką tik nori,

Kad darytum ką tik nori.

Ir aš padarysiu Tau vietos,

Kad darytum ką tik nori,

Kad darytum ką tik nori.

Tiltas (bridge):

Supurtyk mano tradicijų pagrindą,

Sugriauk mano religijos sienas.

Tavo kelias yra geresnis,

Tavo kelias yra geresnis.

"He’s Our Rescuer" (liet. „Jis – mūsų Gelbėtojas“)

Priedainis:

Jis – mūsų gelbėtojas,

Jis – mūsų gelbėtojas,

Mes esame laisvi nuo nuodėmės per amžius!

O, koks saldus šis garsas,

O, kaip gausiai liejasi malonė!

Šlovinsime Viešpatį, mūsų Gelbėtoją!

1 posmas:

Yra gera naujiena belaisviui, gera naujiena gėdą jaučiančiam,

Yra gera naujiena tam, kuris buvo nutolęs.

Yra gera naujiena abejojančiam, kurio religija nepasiekė,

Nes Gerasis Viešpats atėjo ieškoti ir išgelbėti.

Priedainis:

Jis – mūsų gelbėtojas,

Jis – mūsų gelbėtojas,

Mes esame laisvi nuo nuodėmės per amžius!

O, koks saldus šis garsas,

O, kaip gausiai liejasi malonė!

Šlovinsime Viešpatį, mūsų Gelbėtoją!

2 posmas:

Jis – grožis akliesiems, turtai vargšui,

Jis – draugas tam, kurį pasaulis atstūmė.

Jis – poilsio vieta pavargusiam, ramybė tiems, kas kovoja.

Nes Gerasis Viešpats yra kelias, tiesa ir gyvenimas.

Taip, Gerasis Viešpats yra kelias, tiesa ir gyvenimas!

https://thepropheticbride.wordpress.com/2025/09/22/vision-428-rescue-of-the-bride/