2021 m. birželio 29 d., antradienio rytas
Buvau nusilenkusi priešais Viešpatį Dievą Visagalį savo buvimo su Dievu laiku. Man būnant tyliai, aš šiandien klausiausi soaking muzikos pagal Jason Upton tematiką https://youtu.be/R6dGmqSz8W0. Supratau, jog man reikia atsigulti priešais Dievą, todėl atsiguliau ant grindų keliom akimirkom fizininiame pasaulyje, o taip pat ir dvasiniame pasaulyje. Po kelių akimirkų atsikėliau ir vėl buvau nusilenkusi kaip įprastai. Pastebėjau Arielį besiartinantį prie manęs, man iš dešinės, ir nusilenkiantį kartu su manimi. Kai angelas atsistojo, jis pasakė: “Sveika, Aukščiausiojo Dievo dukra, ateik.” Jis pamojo man atsikelti ir eiti su juo. Aš paėmiau jam už rankos ir mes nuėjo per vietą, kurioje Dievas būna mums iš kairės. Mums einant, man buvo leista pamatyti dalį jo [angelo] kairiojo sparno. Jie buvo lyg paukščio plunksnų, visos simetriškos ir buvo pačios nuostabiausios tyros baltos spalvos. Mes sustojome ir aš pasižiūrėjau.
Išvydau kelis angelus, stovinčius vieną šalia kito, eilėje. Tuomet man iš kairės kitas angelas praėjo pro mane ir nuėjo link angelų, kurie stovėjo eilėje. Jis padavė pirmajam angelui ilgą sidabrinį trimitą. Supratau, jog kiekvienas iš tų angelų gaus po trimitą. Aš jų neskaičiavau, nes žinojau, jog jų yra septyni. Tuomet vaizdas pasikeitė ir aš išvydau stambią žaibo iškrovą, kuri ėjo tiesiai žemyn ir kirto žemei netoli seklios upės prie kalnų. Viskas skaisčiai nušvito. Ten buvo tamsūs debesys, kurie sukosi kairėje tos vietos, kur sublyksėjo žaibas. Supratau, jog smarki audra sukėlė tornadą. Tuomet išgirdau garsų sugriaudėjimą ir vieta, kur žaibas trenkėsi į žemę, prasivėrė, sukurdama platų tarpą ir pradėjo skilti su didžiule jėga. Žemė, kuri skilo ir kilo, ėjo palei upę, sukurdama skirtingų aukščių paviršių ir tai buvo labai destruktyvu. Nemačiau, kas nutiko kalnams. Vaizdas vėl pasikeitė. Man reikėjo žiūrėti į viršų, nes mano vaizdas buvo toks lyg būčiau žiogo dydžio. Iškart priešais mane ir viršuj manęs buvo didžiulis aukuras, iš kurio viršaus kilo ugnis. (Aš supratau, jog tai aukuras, esu jį mačiusi kelis kartus anksčiau). Už aukuro stovėjo galingas angelas, kurį mačiau nuo liemens į viršų, nes iš mano vaizdo perspektyvos aukuras dengė jo kojas. Jis įkišo savo dešinę ranką į aukurą, ištraukė ją ir dabar joje laikė ugnį. Tuomet jis metė ugnį žemyn, taip lyg jis mestų asimetrinį liepsnojantį krepšinio kamuolį. (Bet jis nebuvo apvalus). Vaizdas pasikeitė ir mačiau, kaip ugnis palieka dangų, lėkdama link žemės. Nemačiau kaip tai nusileido ant žemės. Vaizdas pasikeitė, ir išvydau kaip pirmas angelas sutrimituoja savo ilgą sidabrinį trimitą. Aš tai girdėjau – buvo ilgas garsas. (Žr. ankstesnį regėjimą Nr. 288 apie 1-ąjį trimitą).
Apr 8:2, 5-7 “Aš išvydau septynis angelus, stovinčius Dievo akivaizdoje, ir jiems buvo įteikti septyni trimitai. <...> Paskui angelas paėmė smilkytuvą, pripildė jį aukuro žarijų ir sviedė į žemę. Ir sugriaudė griausmai, pakilo šauksmai, sublyksėjo žaibai, sudrebėjo žemė. Septyni angelai, turintys septynis trimitus, pasirengė trimituoti. Ir sutrimitavo pirmasis...”
Paklausiau Arielio, kokia žinutė? Angelas atsakė: “Viešpats įspėja pasaulį, kad pabustų! Artinasi didžiulis nuniokojimas. Supraskite laikus, kuriais gyvenate! Žemė dejuoja: padaugės galingų audrų ir žemės drebėjimai sukels daug nuniokojimo. Šiandien laikas pasirinkti, kam jūs tarnausite. Atsiverskite/atgailaukite ir sugrįžkite pas Viešpatį.”
Kaip matote, man nebuvo parodytas visas 7-asis antspaudas. Prisiminkite, jog aš matau iš dalies ir žinau iš dalies. Šiai dienai, man buvo parodyti šie antspaudai: 3, 4, 5, 6 ir 7.