2020 m. gruodžio 9 d., trečiadienio rytas
Garbinau Sosto patalpoje, kaip visada. Buvau netoli laiptų ir po garbinimo pradėjau melstis, bet turėjau klausimų savo galvoje. Jėzus atėjo ir atsisėdo ant laiptų šalia manęs. Aš padėjau savo galvą Jam ant pėdos (labai tiesiogiai visus savo rūpesčius padėjau prie Jo pėdų). Pradėjau skelbti 91-ą psalmę. Atsikėliau ir mačiau save lipančią į kalną, susitikau viršūnėje erelį ir išskridome man deklaruojant psalmę. Atsiradau žinomoje vietoje, kurioje buvau patarnavusi anksčiau – prie Vakarinės Jeruzalės sienos. Ultraortodoksų vyras netoliese meldėsi. Išvydau mažą berniuką prabėgantį pro jį. Pradėjau jam dainuoti Joshua Aaarono dainą “Sacrifice Lamb”. Paskaičiau Rašto ištraukas iš Izaijo, Patarlių, Psalmių ir Michėjo knygų, kuriose Ješua apibūdinamas kaip Mesijas. Aš jam priminiau, jog tai buvo Dovydas, kuris pranašavo ir pirmas pasakė “Į tavo rankas atiduodu savo dvasią” Ps 31:5 ir “Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai?” Ps 22:1 dar prieš tai, kai tai pasakė Ješua. Prieš palikdama, aš jį palaiminau ir pasimeldžiau, jog Jėzus jam pabrėžtų ištraukas, atverdamas jam akis ir širdį.
Prie baltojo suolelio, atsisėdau su Jėzumi ir paklausiau Jo, kaip Jis mane matė (esu tokiam sezone, kuriame bandau suprasti, kas aš esu Jame). Jis man prodė didžiulį tobulai nušlifuotą apvalų deimantą. Jis buvo nedidelio riedulio dydžio. Jis buvo padėtas ant neaukštos kolonos arti manęs. Aš priėjau prie jo ir paliečiau. Jis buvo lygus ir toks spindintis. Supratau: Jėzuje, aš esu kaip tas deimantas – tobulas, gražus, brangus ir aš skleidžiu Jo šviesą per save, kuri paliečia kitus. Deimantai yra stiprūs. Mes visi esame kaip deimantai. Ačiū Jėzau.
Nulipau laiptais, susitikau mane pasitinkančią grupę ir nuėjome iki vietos, kur kiti jau buvo susirinkę. Regėjimas atsivėrė man matant Jėzų ir save stovinčius naktį lauke ir Jis paragino pažiūrėti į dangų. Išvydau pora ryškių didžiulių šviesos kamuolių pralekiančių pro naktinį dangų. Tada vaizdas pasikeitė. Atsiradau kosmose, Žemė buvo žemiau mano dešinėje. Man kairėje pasirodė didelis meteoras judantis link Žemės. Mačiau kaip jis trenkiasi į atmosferą ir suskyla į smulkesnes dalis, bet jos vis vien buvo gana didelės. Supratau, jog jos smogs srateginėms vietoms ir Jėzus man priminė, jog viena jų trenksis į Solt Leik Sitį. Esu turėjusi du ankstesnius regėjimas apie tai (Nr. 33 ir 164). Paklausiau Jėzaus, kodėl būtent tie miestai ir vietos? Ir Jis atsakė: “Tai jų teismas dėl neatgailavimo.” Supratau, jog Jis siuntė daug įspėjimų ir jie atsisako klausytis. Jėzus nenurodė man pavadinimų kitų vietų, į kurias trenksis meteorai, bet tos vietos yra ne tik JAV. Supratau, jog yra skirtingi būdai, kuriais Dievas įvykdo teismą. Atgailaukite ir susitaikykite su Dievu. Toliau melskitės už paklydusius, kad jie atgailautų ir būti sutaikyti su Dievu.