Šarlenės regėjimai

Šarlenės regėjimas Nr. 163 - Milžinas Mongolijoje

2019 m. gegužės 28 d., antradienio vakaras


Šias pora paskutinių dienų daug negiedojau, nes buvau praradusi savo balsą, todėl garbinau skelbdama Rašto ištraukas ir kalbėdama žodžius iš poros giesmių. Visada yra būdas šlovinti. Paprašiau, kad dangus man padėtų su giedojimu. Maldos laiko metu ir 91-os psalmės skelbimo pradžioje nuo kalno viršūnės, aš iškart susidūriau su dvasine ataka, tiesą sakant, mano erelis ir aš buvome užpulti priešo. Manau, jog buvau prislėgta, nes kažkas tamsaus skrido prieš mane, bet aš neturėjau progos jo sužeisti. Žinojau, jog esu apsaugota, bet aš mąsčiau, ar turėčiau įsitraukti į mūšį. Mano erelis taip pat nebuvo sužeistas. Išvydau Jėzų besimeldžiantį kartu su manimi prie mano lovos, todėl paklausiau Jo, ar turėčiau įsitraukti į kovą, bet Jo balse kažkas buvo ne taip, kai Jis pasakė: "Taip." Nebuvau tokia tikra. Aš pasakiau tam, kuris ten buvo, kad jis pasakytų: "Jėzaus kraujas ir teisumas". Puf! Iliuzija baigėsi. Jis negalėjo ištarti tų žodžių ir tapo bjauria būtybe ir išskrido. Aš buvau šokiruota, nes jau daug laiko prabėgo nuo tada, kai priešas bandė mane apgauti šitokiu būdu. Aš paklausiau Jėzaus - ar Tu išvis meldeisi su manimi?? "Taip, dukra, meldžiausi. Gerai. kad pasinaudojai įžvalga." Supratau, jog neturėčiau įsitraukti į mūšį, nes tai buvo dar vienas bandymas atitraukti mano dėmesį nuo to, ką aš turėčiau daryti.

 

Aš dar kartą atsiradau ant erelio, skelbdama 91-ą psalmę. Mes skridome virš vandens ir šiek tiek virš kalnų. Galiausiai pasiekėme kalvotas pievas su fone esančiais kalnais. Išvydau vyrus, apsirengusius su tradiciniais rūbais, prižiūrinčius ožkų ir avių bandas. Aš mačiau pora atskirų būstų kaip palapinių, tik saugesnių. Atvykau prie grupės, esančios prie laužo. Aš supratau, jog čia klajoklių gentys iš Mongolijos. Aš pristačiau jiems Jėzaus meilę ir kalbėjau rašto ištraukas. Raštas visada kalba tiesą. Kadangi, aš negalėjau daug giedoti, tai aš jiems kalbėjau giesmės žodžiais. Nežinau, kaip efektyvu tai buvo. Paklausiau jų klausimo: ar jų dievas numirė už juos? Ar jūsų dievas jus myli pakankamai labai, kad už jus numirtų? Tuomet pasirodė Jėzus! Koks nuostabus jiems susitikimas, graži tiesos pradžia. Pasimeldžiau jiems palaiminimo prieš išvykdama. (Pasidomėjau, kokia tos vietos religija ir ten yra budizmas ir islamas.)


Prie baltojo suolelio, kiek už Malonės Sosto, Sosto patalpje, aš kalbėjausi su Jėzumi apie buvusią draugę, kuri atmetė Jį prieš 30 metų ir tapo ateiste. Paklausiau, ar yra jai kokios vilties? Jėzus paragino mane melstis už ją.


Nuėjau į regėjimų vietą po to, kai susitikau savo šešių ištikimų šventųjų grupę, ir pasisukau į ekraną. Vaizde išvydau tas pačias kalvas, kuriose ką tik buvau, bet dabar toje vietoje vaikščiojo milžinas! Oho. Ne visai suprantu, ką bendro turi Mongolija su milžinais. Aš supratau, kad milžinai sugrįš ir vėl vaikščios žeme. Esu turėjusi kelis ankstesnius regėjimus apie juos (14, 44, 106). Supratau, jog senovės dienomis jie vaikštinėjo po Mongoliją ir joje vėl vaikštinės. Autorius Steve Quayle yra patikimas asmuo šiuo klausimu. Paklausiau Jėzaus, ar yra žinutė dėl šio regėjimo. Jis pasakė: "Bus kaip Nojaus dienomis. Milžinai vėl vaikščios žeme sukeldami baimę ir terorą žmonėse. Bet Mano žmonėms nereikia bijoti! Aš esu su jumis visada. Aš esu tobula meilė, o tobula meilė išveja visas baimes! Pasilikite Manyje. Aš esu jūsų stiprybė. Aš esu jūsų uola. Aš esu jūsų išgelbėjimas. Toliau melskitės už paklydusius ir už persekiojamą bažnyčią."


https://thepropheticbride.wordpress.com/2019/05/28/vision-163-giant-in-mongolia/