Šis straipsnis yra parengtas pagal video, kurį galite peržiūrėti čia:
Ar kada mąstei, kokia iš tiesų yra ši realybė, kurioje tu gyveni? Ar kada galvojai apie tai, kad gali būti kažkas daugiau nei mūsų akys užmato? Kas slypi už mūsų Visatos ribų? Beje, ar žinojai, kad mūsų Visata turi ribas? Ji nėra begalinė ir ji nėra amžinai egzistuojanti, Visata turėjo pradžią, turi ir pabaigą. Tai visgi, kas slypi už Visatos ribų? Į visus šiuos klausimus yra atsakymas.
MATMENYS
Persikelkime ir pažiūrėkime į paprastą matematinį modelį, kuris yra neįtikėtinai galingas, kad atskleistų, kokia yra ta realybė, kurioje tu gyveni.
Galbūt teko girdėti dar sėdint mokyklos suole apie skirtingų matmenų objektus. Pasižiūrėkime. Štai čia yra taškas:
Taškas - tai būtų mūsų įsivaizduojamas pasaulis, kuris neturi jokių matmenų, jame nėra nei ilgio, nei pločio, nei aukščio. Tokiame pasaulyje neįmanoma būtų judėti nei aukštyn, nei žemyn, nei į dešinę, nei į kairę, nes šis pasaulis neturi nė vieno matmens. Tai labai ribotas pasaulis. Dabar pažvelkime į pasaulį, kuris turi vieną matmenį - ilgį. Tai būtų linija.
Šis pasaulis yra pranašesnis už vieno matmens pasaulį, nes šiame linijos pasaulyje galima judėti pirmyn ir atgal.
Tiesa, čia negalima pasukti nei į kairę, nei į dešinę, bet visgi jau galima judėti. Taigi, vieno matmens pasaulis yra pranašesnis už nulio matmenų pasaulį. O dabar persikelkime į dviejų matmenų pasaulį, kitaip sakant į dviejų dimensijų, 2D pasaulį.
Čia yra du matmenys, kaip įprasta matematikoje žymėti, čia turime x ir y ašis, iš kurių susidaro plokštuma, kurioje ir vyksta visas šio dviejų matmenų pasaulio veiksmas. Dvimatis pasaulis turi ilgio ir pločio matmenis. Šiame pasaulyje galime judėti pirmyn ir atgal, galime judėti į kairę ir į dešinę.
Galima judėti po visą šio pasaulio plokštumą. Šis dviejų matmenų pasaulis yra žymiai pranašesnis už vieno matmens pasaulį.
Galiausiai, pažvelkime į trijų matmenų pasaulį. Kitaip sakant į 3D pasaulį.
Šiame pasaulyje iš matematinės pusės žvelgiant mes turime nebe dvi ašis, kurios yra x ir y, bet šiame pasaulyje atsiranda trečias matmuo, trečia ašis, z ašis. Taigi iš viso turime šias tris ašis: x, y ir z. Šiame pasaulyje atsiranda erdvė, ne tik plokštuma, bet ir erdvė.
Trimačiame pasaulyje galima judėti ne tik pirmyn ir atgal, į kairę ar į dešinę, bet taip pat čia galima judėti aukštyn ir leistis gilyn.
Šis pasaulis turi aukštį arba kitaip sakant gylį, ko neturėjo mūsų peržvelgti ankstesni pasauliai. Papildomas matmuo suteikia papildomų privalumų. Kuo daugiau matmenų turi pasaulis, tuo tas pasaulis yra labiau kompleksiškas, turi tokių privalumų, kurių neturi pasauliai su mažiau matmenų. 3D pasaulis - tai yra pasaulis, kuriame gyvename mes. Aš taip sakau paprastumo dėlei, nes iš tikrųjų mūsų pasaulis turi dar vieną, ketvirtą matmenį, kuris vadinasi - laikas. Tiesa, šis matmuo nėra pilnutinis, nes laike mes galime judėti tik į priekį, bet negalime judėti atgal, todėl tai nėra pilnas matmuo, tai tarsi pusė matmens. Tačiau supaprastintai galime tarti, kad gyvename 3D pasaulyje, kuriame yra ilgis, plotis ir aukštis.
PASAULIS PASAULYJE
Dar kartą prisiminkime, jog peržvelgėme skirtingų matmenų pasaulius. Tai buvo nulio matmens pasaulis - taškas, tuomet vieno matmens pasaulis - linija, tada dviejų matmenų pasaulis - plokštuma. Beje, atkreipkite dėmesį, kad taškas negali šiaip kažkur egzistuoti, taškas turi būti patalpintas linijoje. Tuo tarpu linija, pati savaime taip pat negali egzistuoti, ji turi kažkur rastis. Linija randasi plokštumoje, kaip ir taškas, kuris randasi linijoje, o kartu su linija jis randasi plokštumoje.
Lygiai taip ir plokštuma, kurią galite įsivaizduoti kaip popieriaus lapą, taigi ši plokštuma, šis popieriaus lapas turi kažkur būti padėtas, jis turi kažkur egzistuoti ir ta erdvė, kurioje jis egzistuoja yra 3D pasaulis. Lapas negali kabėti tarsi niekur, lapas egzistuoja trimačiame pasaulyje. Lygiai taip ir taškas, kuris egzistuoja linijoje, o kartu su linija, jis randasi plokštumoje, o kartu su plokštuma taškas randasi 3D pasaulyje. Kitaip sakant pasaulis, kuris turi mažiau matmenų yra patalpintas pasaulyje, kuris turi daugiau matmenų. Lygiai taip ir mūsų trimatis pasaulis, kitaip sakant visa mūsų Visata yra patalpinta kitame pasaulyje, kuris turi daugiau matmenų. Prie to mes dar sugrįšime.
PONAS IR PONIA PLOKŠTIEJI
O dabar susipažinkime su ponu ir ponia plokščiaisiais.
Tai gyventojai iš dviejų matmenų pasaulio. Šiame pasaulyje jie gali judėti į priekį ir atgal, į kairę ir į dešinę, tačiau jie nežino, kas yra gylis. Šis pasaulis neturi nei gylio, nei aukščio. Tačiau žmonės, gyvendami šiame pasaulyje nejaučia, kad jie yra plokšti, jie nežino, kad yra kažkoks plokštumas, nes juk gyvendami tame pasaulyje, jie mato visa, kas yra aplink juos ir jų akimis žvelgiant, jie iš visų pusių yra apsupti savo pasaulio, kad ir kur eitų, kad ir kur žiūrėtų, jie mato tik savo pasaulį.
Tačiau mes, būdami 3D pasaulio gyventojai, turime privalumą, nes mes juos matome iš kito matmens, mes juos matome kitaip, nei jie mato save.
Mes galime matyti jų vidų, kas yra kiekvieno jų viduje. Jie patys to matyti negali, jie mato tik savo išorę, o mes gyvendami daugiau matmenų turinčiame pasaulyje, galime matyti jų vidų. Mes taip pat galime juos paliesti, tačiau jie nesupras, kas juos palietė ir kodėl jie staiga pajuto spaudimą ar net skausmą savo viduje. Jie negali nei matyti, nei suvokti 3D pasaulio, nes visa, ką jie mato ir kur jie gyvena tėra dvimatis pasaulis. Aš, gyvendama trimačiame pasaulyje, galiu tuos dvimačio pasaulio gyventojus veikti, pavyzdžiui, galiu juos paliesti ir jie savo vidumi kažką pajaus, bet nesupras iš kur tas jausmas atsirado.
Jie negali matyti daugiau išmatavimų turinčio pasaulio. Jie netgi gyvendami dviejų matmenų pasaulyje negali suvokti, jog tai yra plokščias pasaulis žvelgiant iš mano pozicijos. Nes gyvendami tame pasaulyje jie jaučiasi iš visų pusių supami savo pasaulio ir jiems tai sukuria netikrą erdvinį pojūtį. Jie negali matyti trečio matmens, kuris yra mano pasaulyje, nei suvokti, kas tai yra per matmuo. Beje, šis papildomas matmuo sukuria papildomus privalumus. Būdama daugiau matmenų turinčiame pasaulyje, aš galiu viską stebėti, kas vyksta dvimačiame pasaulyje ir aš galiu veikti dvimačio pasaulio gyventojus, ir kas įdomiausia, jie nesupras, kas su jais vyksta. Lygiai taip pat, jeigu aš su jais kalbėčiau, jie negalėtų girdėti mano balso savo ausimis, nes jų ausys gali girdėti tik dvimačio pasaulio garso bangas, o trimačiame pasaulyje, kuriame aš gyvenu, garso bangos yra visiškai kitokios, jos sklinda trimatėje erdvėje ir šių garso bangų dvimatis žmogus negali girdėti.
Bet šie plokštieji žmonės galėtų mane girdėti savo vidumi. Jiems tai būtų tarsi vidinis balsas, tarsi atsirastų jų viduje tam tikras žinojimas ar tam tikras supratimas. Taigi, toks tas yra pono ir ponios plokščiųjų gyvenimas.
KETURMATIS KUBAS
Bet lygiai taip pat yra ir su mūsų 3D pasauliu, su mūsų trimate Visata. Šis pasaulis negali egzistuoti tarsi niekur, visa Visata negali kabėti tiesiog niekur. Iš tikrųjų, visas mūsų trimatis pasaulis randasi kitame pasaulyje, kuris turi daugiau matmenų. Mokslininkai yra nustatę, kad mūsų realybė, kurioje gyvename turi daugiau matmenų nei trys ar keturi matmenys. Kalba eina apie dešimt matmenų. Tai jau įrodyta moksliškai. Tačiau apsistokime ties keturiais matmenimis. Paprasčiausias to pavyzdys yra keturių matmenų kubas, matematikoje jis vadinamas hiperkubu, o tiksliau sakant tesaraktu.
Šiek tiek paanalizuokime šį pavyzdį. Kaip atrodytų keturių matmenų kubas? Būdami trimačiame pasaulyje, mes negalime to matyti. Tačiau galime pasinaudoti paprastu pavyzdžiu. Sakykime, jog ponas ir ponia plokštieji, kurie gyvena dviejų matmenų pasaulyje nori suvokti, kaip atrodo trimatis kvadratas, kuris mūsų pasaulyje vadinamas kubu.
Na, mes galime trimatį kubą išlankstyti į jų dvimatį pasaulį, kitaip sakant padaryti tą kubą plokščią 2D pasaulyje, ir tuomet gautume štai tokį mums gerai žinomą kryžiaus formos vaizdą.
Tačiau, nors ir išlankstėme kubą, ponas ir ponia plokštieji iš to daug naudos neturi, nes jie vis tiek negali suvokti, kaip tas kubas atrodo trijų matmenų pasaulyje. Taigi, kitas variantas, mes galime trimatį kubą mesti pro dvimatį pasaulį.
Kokį vaizdą pamatytų ponas ir ponia plokštieji? Jeigu tas kubas nukristų gražiai savo paviršiumi į dvimatį pasaulį, tuomet jo gyventojai matytų kvadratą, kuris atsirado ir paskui išnyko.
Jeigu kubas nukristų į dvimatį pasaulį ant savo kraštinės, tuomet ponas ir ponia plokštieji matytų liniją, kuri išauga į kvadratą, o tuomet vėl sumažėja iki linijos ir išnyksta. Galiausiai, jei kubas kristų į dvimatį pasaulį pasviręs ant savo kampo, tuomet ponas ir ponia plokštieji matytų iš pradžių tašką, kuris išauga į trikampį, tuomet į šešiakampį, tuomet vėl sumažėja iki trikampio, tampa tašku ir galiausiai išnyksta.
Tai būtų labai keistas potyris dvimačio pasaulio gyventojams. Ir reikia pripažinti, kad jiems neįmanoma suvokti, kaip atrodo trimatis kubas, nes tam, kad jie tai galėtų suvokti, jiems reikalingas papildomas matmuo, kurio jie neturi.
Sakykime, jog ponui ir poniai plokštiesiems mes paduodame išlankstytą kubą.
Tuomet duodame jiems nurodymą sulankstyti šią formą sujungiant mėlynas linijas, kad gautųsi kubas. Geriausiu atveju, ką jie galėtų padaryti, tai ištempti kvadratus, kad kaip nors būtų galima sujungti tas mėlynas linijas.
Bet mes ne to prašėme, mes norėjome, kad jie sujungtų mėlynas linijas taip, kad gautųsi kubas. Tačiau tą padaryti galima tik esant trijų matmenų pasaulyje. Šiame pasaulyje be jokio vargo galima sujungti mėlynas linijas ir gautųsi tobulas kubas.
Dabar grįžkime prie tesarakto, tai yra hiperkubo, turinčio keturis matmenis. Štai kaip šis kubas išlankstytas atrodo mūsų trimačiame pasaulyje:
Tesaraktas turi tam tikrą paviršių, kurį sudaro aštuoni trimačiai kubai. Išlankstę tokį hiperkubą mes gauname trimatę struktūrą, kuri primena kryžių su keturiais išsikišimais. Dabar sakykime, jog gavome užduotį sujungti mėlynai pažymėtus šonus, kad gautume keturių matmenų kubą.
Geriausia, ką mes galime padaryti, tai tiesiog ištempti mėlynai pažymėtus kubus, kad kažkaip sujungtume jų mėlynas sienas.
Tačiau, ne to iš mūsų buvo prašoma. Reikia pripažinti, kad mes negalime atgal sulankstyti šio išlankstyto hiperkubo, nes mums trūksta vieno matmens. Tačiau keturių matmenų pasaulio gyventojas šį hiperkubą sulankstytų be jokio vargo.
Keturių matmenų pasaulio gyventojui išlankstyto keturmačio kubo dalys atrodytų tokios plokščios kaip mums atrodo plokščias popieriaus lapas.
Nors mes negalime matyti keturių matmenų pasaulio, bet matematikai gali mums papasakoti apie keistus dalykus, kurie ten vyksta. Pavyzdžiui, jeigu trimatę figūrą įdėsi į keturių matmenų pasaulį ir ją apsuksi ir vėl išimsi, tuomet gausi veidrodinio atspindžio figūrą. Tarkim, paimi savo kairės kojos batą ir meti į keturių matmenų pasaulį, apsuki jį ir tuomet kai jį vėl susigrąžini, tu nusistebi, jog tai batas tinkamas dešinei kojai, nebe kairei. Gavai tarsi jo veidrodinio atspindžio pavidalą.
Taigi, lygiai kaip mes galime matyti ant popieriaus lapo nupieštos dvimatės figūros vidų, taip ir keturių matmenų pasaulio gyventojas gali matyti kas yra trimačio objekto viduje, jam tas objektas atrodo plokščias, kaip kad mums atrodo pokščias dvimatis objektas. Kitaip tariant, keturmačio pasaulio gyventojas galėtų bet ką paimti iš uždaryto stalčiaus, jo nė neatidaręs, nes mūsų stalčius yra uždarytas iš visų trijų matmenų pusių, bet keturių matmenų pasaulyje jis yra atviras ir todėl galima laisvai prieiti prie visų stalčiuje esančių daiktų.
PIRMAS, ANTRAS IR TREČIAS DANGUS
Matematikai, fizikai ir mokslininkai sutaria, kad egzistuoja daugiau išmatavimų turintys pasauliai. Taigi klausimas nėra, ar jie egzistuoja. Klausimas yra: kas tokie tie pasauliai? Atsakymas visada buvo žmonijai prieš akis. Tas atsakymas įrašytas Šventajame Rašte. Mūsų regimas pasaulis, mūsų regima Visata, mūsų vadinamas 3D pasaulis randasi kitame pasaulyje, kuris iš Biblijos žinomas kaip "Antrasis dangus". Pirmasis dangus yra mūsų Žemė ir regima Visata. O Antrasis dangus yra tai, kas žmogaus akimis nėra regima. Tai daugiau išmatavimų turintis pasaulis. Mūsų pasaulis yra tarsi patalpintas Antrajame danguje, kuris mus supa iš visų pusių. Antrojo pasaulio gyventojai turi laisvą priėjimą prie mūsų, jie gali mus paliesti, jie mato mūsų vidų, jie gali mus veikti taip, kaip 3D pasaulio gyventojas gali veikti dvimačio popieriaus lapo gyventojus. Antrojo dangaus gyventojai, remiantis Šventuoju Raštu, yra vadinami demonais ir puolusiais angelais. Tai yra tamsos pasaulis. Tai yra dvasinis pasaulis. Šioje vietoje reikia labai gerai suprasti, kad dvasinis pasaulis yra tas pasaulis, kuris turi daugiau matmenų nei mūsų fizinis pasaulis, nei mūsų regimas pasaulis. Dabar lygiai kaip trimatis pasaulis yra pranašesnis už plokščiąjį dvimatį pasaulį ir lygiai kaip trimatis pasaulis yra tikroviškesnis už dvimatį pasaulį, taip ir dvasinis pasaulis yra žymiai pranašesnis už mūsų fizinį pasaulį, ir labiau tikroviškas nei mūsų fizinis pasaulis. Antrajame danguje gyvenantys demonai ir puolę angelai mums daro įtaką, jie mums gali sukelti skausmą, ir mes nežinosime, jog tai jie sukėlė skausmą, nes mes jų nematome. Jie gali mūsų viduje kalbėti įvairius žodžius, kurių mes savo fizinėmis ausimis negirdime, bet iš vidaus mes tuos žodžius suvokiame kaip mintis ir kaip tam tikrą žinojimą. Pavyzdžiui, pradedame galvoti apie liūdnus dalykus, užeina depresinės mintys, o kai kuriems ir savižudiškos mintys. Visa tai todėl, kad klausome ir girdime savo vidumi, ką kalba Antrojo pasaulio gyventojai - demonai. Taigi, jie gali mus skriausti, sukelti mums skausmą, daryti įtaką mūsų gyvenimui padėdami ant kelio mums nematomas kliūtis, barjerus, jie gali mums kalbėti ir įtikinti mus eiti ne ten, kur turėtume eiti.
Tačiau egzistuoja ne tik Antrasis dangus, bet ir Trečiasis dangus. Trečiasis dangus yra šviesos pasaulis. Trečiasis dangus yra tarsi daugiausiai išmatavimų turintis pasaulis, viršesnis ir pranašesnis už Pirmąjį dangų, t.y. už mūsų Žemę ir mūsų Visatą, taip pat pranašesnis ir už Antrąjį dangų - demonų buveinę. Trečiasis dangus yra mums suvokiamas kaip rojus, kaip Dangus, kaip vieta, kurioje yra Dievas. Trečiasis dangus be abejo, yra žymiai realesnis, labiau tikroviškas nei mūsų Žemė, nei mūsų Visata.
Taip ir mūsų Žemė dangaus gyventojų akimis žvelgiant yra tarsi labai supaprastintas dangaus modelis. Biblijoje rašoma, kad mūsų visa Žemė, visa, kas mums regima, visa kas vyksta šioje žemėje, visa, kas čia yra sukurta - tai tarsi šešėlis to, kas yra Danguje. Tarsi šešėlis. O kas yra šešėlis? Šešėlis yra dvimatis atvaizdas to, kas yra trimatis daiktas. Sakykime, turime gražų spalvotą kamuolį, jame yra įvairių spalvų, jo paviršiuje yra tam tikras reljefas, bet šešėlis parodo tik labai supaprastintą kamuolio atvaizdą, kuriame nėra nuostabių spalvų, kuriame nėra erdvės pojūčio, visa, ką mes matome, tėra tik tamsus skritulys.
Taigi šešėlis yra dvimatis. O kamuolys yra trimatis. Lygiai taip Biblijoje rašoma ir apie mūsų Žemę, kuri kad ir kaip mums gražiai atrodytų tėra tik tamsus šešėlis to, kas iš tikrųjų mūsų laukia Danguje. Kadangi Žemė yra trimatė, vadinasi Dangus arba, kitaip sakant, Rojus turi daugiau matmenų nei mūsų Žemė, kaip kad kamuolys turi daugiau matmenų nei jo šešėlis.
PLOKŠČIAS AR APVALUS?
Svarbu įsidėmėti vieną esminį dalyką. Sakykime, skaitydami Šventąjį Raštą, kitaip dar sakant Bibliją, jūs surandate dvi ištraukas, kurios atrodytų visiškai prieštarauja viena kitai, tuomet džiaukitės, nes po šiomis ištraukomis slypi atradimas. Pavyzdžiui, Šventajame Rašte galime rasti ištraukų, iš kurių sprendžiant galima suprasti, jog Žemė yra plokščia.
"Paskui aš regėjau keturis angelus, stovinčius keturiuose žemės kampuose, laikančius keturis žemės vėjus, kad vėjas nepūstų nei žemėje, nei jūroje, nei į medžius." (Apreiškimo 7:1)
Kampus gali turėti figūra, kuri yra plokščia. Todėl logiškai mąstant galima manyti, jog žemė yra plokščia.
"Dangus atitrūko tarsi besivyniojantis knygos ritinys, ir visi kalnai ir salos buvo išjudinti iš savo vietų." (Apreiškimo 6:14)
Vėlgi dangus - mums suvokiamas kaip erdvė, čia vaizduojamas tarsi plokščias popieriaus lapas, kurį galima suvynioti.
O dabar pažiūrėkime į šias ištraukas:
"Dievas išskleidžia šiaurinį skliautą virš tuštumos, pakabina žemę ant nieko." (Jobo 26:7)
Labai įdomi ištrauka, kurioje minimas skliautas ir taip pat rašoma, jog žemė kabo ant nieko. Mes, aišku, iš fizikos pamokų, ir šiaip iš bendro išsilavinimo, žinome, jog iš tikrųjų taip ir yra: mūsų Žemė, kaip ir kitos planetos, kabo tarsi ant nieko. Taigi, čia nuoroda eina jau į sferinę žemę, nebe plokščią. Tą liudija ir skliauto paminėjimas. Tiesa, kas galbūt nežinote, kas yra skliautas, tai Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje rašoma, jog skliautas - tai erdvinis išgaubtas laikantysis darinys. Štai keletas skliauto pavyzdžių:
Skliautas yra erdvinis, dažnai sferinis dangalas. Tai labai aiški užuomina į sferinį, t. y. apvalų žemės paviršių.
Dar viena nuoroda ši:
"Jis nubrėžė ratą ant vandenų paviršiaus, užbrėžė ribą tarp šviesos ir tamsos. (Jobio 26:10)
Mes žinome, jog dėl žemės sferiškumo, saulės šviesai krintant į paviršių yra tarsi užbrėžiama linija, kur baigiasi šviesa ir prasideda tamsa.
Beje, būtent Jobo knyga yra seniausia Biblijos knyga, parašyta maždaug 11 a. pr. Kr. Istorikai neteisingai teigia, jog graikai yra pirmieji pasiūlę sferinį, t. y. apvalų Žemės apibūdinimą. Šeštame amžiuje graikas Pitagoras pasiūlė, jog žemė yra apvali. Tačiau Jobas apie tai žinojo žymiai anksčiau nei Pitagoras.
Žinoma, mums, gyvenantiems dvidešimt pirmame amžiuje yra aišku, jog žemė yra apvali, tačiau žmonės, gyvenę prieš kelis šimtus metų tokio pažinimo dar neturėjo. Todėl jiems galėjo atrodyti keista, jog šios Šventojo Rašto ištraukos prieštarauja viena kitai. Iš vienų ištraukų tampa aišku, kad Žemė plokščia, o iš kitų ištraukų tampa aišku, kad Žemė yra apvali. Tačiau šiame video mes pažvelgėme į kitus matmenis, į daugiau matmenų turinčius pasaulius ir žvelgiant iš šių pasaulių perspektyvos mūsų žemė iš tiesų yra plokščia.
O žvelgiant mūsų akimis, iš mūsų trimačio pasaulio, Žemė be abejo, yra apvali.
Beje, mėgstantiems matematiką, turiu jums šį tą iš trigonometrijos. Mes žinome iš matematikos pamokų, jog bet kokio trikampio kampų suma lygi 180 laipsnių, kad ir kokį trikampį paimtume, jo kampų suma visada lygi 180 laipsnių.
Sakykime, turime trikampį, kurio kampų suma yra daugiau nei 180 laipsnių. Ar tai klaida? Ne. Tiesiog šioje vietoje mes aptikome papildomą matmenį.
Čia mes turime trikampį esantį nebe dviejų matmenų plokštumoje, bet trimatį trikampį, kuris mums kalba apie objekto apvalumą arba sferiškumą. Astronomams ir jūrininkams sferinės trigonometrijos dalykas yra privalomas, jie šiuos trigonometrijos dalykus turi labai gerai mokėti ir suprasti, nes jie nuolat susiduria su žemės sferiškumu. Taigi, ką tik pamatėme, koks nuostabus atradimas slypėjo po ištraukomis, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad prieštarauja viena kitai. Bet iš tikrųjų po jomis slėpėsi atradimas apie skirtingų matmenų pasaulius.
GYVENIMAS PO MIRTIES
Štai čia Žemėje mes turime kalnus, ežerus, upes, medžius, turime pastatus, gatves, miestus. Visa tai yra ir Danguje, bet Danguje esantys objektai ir statiniai ir kiti kūriniai turi daugiau matmenų, jie yra žymiai realesni už mūsų pasaulio objektus. Bet koks mūsų pasaulio daiktas tėra tik šešėlis palyginus su Danguje esančiu tokiu pačiu daiktu. Kaip kad mes negalime lyginti kvadrato su kubu, taip mes negalime adekvačiai lyginti žemiškųjų daiktų su dangiškaisiais daiktais.
Žemė yra pilka, kaip kad šešėlis yra pilkas. Čia Žemėje mes galime šiek tiek pajausti šviesių dalykų, tarsi mums būtų leista šiek tiek paragauti to, kas yra Danguje, kuris yra šviesos pasaulis.
Taip pat čia Žemėje, mums yra leista tarsi piršto galu pajausti, ką reiškia tamsos pasaulis, kuris Šventajame Rašte vadinamas pragaru. Reikia suvokti tai, kad kai mes kalbame apie pragarą, mes kalbame apie daugiau matmenų turintį pasaulį. Todėl pragaras yra tikroviškesnis nei mes galime įsivaizduoti. Jis yra žymiai tragiškesnis ir baisesnis nei mes galime suvokti. Pragaras yra dvasinis pasaulis, o dvasinis pasaulis, kaip jau išsiaiškinome, yra realesnis ir pranašesnis už mūsų fizinį pasaulį. Nes dvasinis pasaulis turi daugiau matmenų nei mūsų fizinis pasaulis. Čia, Žemėje, mes turime įvairių įrankių ir prietaisų, bet visa tai tėra šešėlis, palyginus su įrankiais ir prietaisais, esančiais pragare, kurie skirti žmonių kankinimui. Taigi, pragare egzistuoja visų žinomų ir nežinomų kankinimo įrankių ir metodų pilnatvė, pilnutinė išraiška. Tai galima būtų pavaizduoti kaip juodai juodą spalvą. Tuo tarpu Danguje egzistuoja mums žinomo ir nežinomo džiaugsmo ir gerumo pilnatvė, pilnutinė to išraiška. Tai būtų galima pavaizduoti kaip balčiausiai baltą spalvą. Sumaišę šias dvi spalvas mes gauname pilką - tarsi prigesinta juoda spalva ir tarsi sutepta balta. Toks tas mūsų trimatis pasaulis, kuriame galime pajausti šiek tiek juodo ir šiek tiek balto.
Ir svarbiausias dalykas tas, jog šitokiu būdu Dievas mums suteikia galimybę pasirinkti - pasirinkti tarp tamsos ir šviesos. Pagal Šventąjį Raštą visi žmonės po mirties yra pasmerkti iškeliauti į pragarą. Suprantate, tikrasis žmogus yra dvasinis, mes tiesiog esame patalpinti šio trimačio pasaulio kūnuose. Šventajame Rašte duotas palyginimas, jog mūsų kūnas yra tarsi palapinė, kurioje mes gyvename. Po mirties, mūsų kūnas sugrįžta į žemę, mums jis tampa nebereikalingas, nes mirties akimirką, tikrasis dvasinis žmogus atsiskiria nuo savo kūno, nuo savo palapinės, kurioje gyveno, ir įžengia į daugiau matmenų turintį pasaulį, kitaip sakant įžengia į kitą dimensiją.
Bet visa problema slypi tame, jog kiekvienas žmogus yra sulaužęs Dievo įsakymus. Dievas, kuris viską sukūrė, davė tam tikras taisykles pagal kurias žmogus turi gyventi. Ir nėra nė vieno žmogaus, kuris nebūtų sulaužęs Dievo įsakymų. O už įsakymų sulaužymą yra skiriama mirties bausmė, kitais žodžiais tariant, žmogus turės po fizinės mirties, kai jis atsiskirs nuo savo kūno, iškeliauti į pragarą, kuriame jam bus atliekama mirties bausmė pragaro kankinimo kambariuose. Tikrasis žmogus yra dvasinis ir jo egzistavimas niekada nesibaigs, jis negalės nustoti egzistuoti ar tiesiog išnykti, nes žmogus, kaip ir kiekvienas Dievo kūrinys iš tikrųjų yra amžinas. Mirtingas yra tik mūsų kūnas, kuriame mes gyvename būdami čia Žemėje, šiame trimačiame pasaulyje, bet mūsų dvasia ir siela, jos yra nemirtingos, jos yra iš kitos dimensijos, ir todėl žmogaus egzistavimas niekada nesibaigs. Todėl, jei žmogus patenka į pragarą, tai jis ten turės pasilikti amžinai.
Tėra vienas būdas išsigelbėti nuo pragaro. Jėzus Kristus, būdamas žmogaus kūne, šiame trimačiame pasaulyje nugyveno savo gyvenimą nepadaręs nė vienos nuodėmės. Jam nepriklausė mirties bausmė. Bet Jis iškentėjo mirties bausmę ir tokiu būdu Jėzus sumokėjo kainą už mūsų nuodėmes. Jėzus vietoj manęs ir vietoj tavęs iškentėjo Jam nepriklausančią mirties bausmę, todėl dabar kiekvienas, kuris tiki Jėzų gauna nuodėmių atleidimą ir jie nebeturės keliauti į pragarą mokėti mirties bausmės, nes Jėzus jau sumokėjo. Tačiau tam, kad būtų galima pasinaudoti Jėzaus atliktu darbu, reikia tikėti Jėzų, atgailauti dėl savo nuodėmių, priimti Jėzaus padarytą auką ir atiduoti savo gyvenimą Jėzui, nes nuo to momento, kai priimi į savo širdį Jėzų tavo gyvenimas tau nebepriklauso, tu turi savo gyvenimo visiškai išsižadėti ir leisti Jėzui, tai yra Dievui, daryti savo darbus panaudojant tave. Tokiu būdu tu tarnausi Jėzui ir būsi išgelbėtas nuo pragaro, po mirties tau ten nebereikės iškeliauti ir vietoj to tu galėsi įžengti į Dangaus karalystę, į nuostabų pasaulį, turintį daugiau matmenų nei Žemė, pasaulį kuriame egzistuoja gerumo, grožio ir džiaugsmo pilnatvė.
PRISIKĖLĘS JĖZUS
Šventajame Rašte yra aprašyta, kaip po savo prisikėlimo Jėzus Kristus galėjo vaikščioti kiaurai pro sieną, galėjo įeiti į patalpą durims esant užrakintoms, Jis galėjo pakilti į orą, bet tuo pačiu Jį buvo galima paliesti, galėjai Jį pajausti. Jis buvo toks tikras, koks buvo iki savo prisikėlimo, tačiau po prisikėlimo, Jis tapo ištobulintos formos ir turėjo papildomų privalumų, kaip kad sugebėjimas vaikščioti kiaurai sienas ir skraidyti. Jėzus nebebuvo apribotas šio fizinio pasaulio ribomis, kaip kad sienomis ar gravitacijos dėsniu. Jo nebeveikė jokie fizikiniai dėsniai. Jis tapo visiškai laisvas nuo šio pasaulio apribojimų. Nes prisikėlęs Jėzus tapo daugiau matmenų turinčiu asmeniu, o daugiau matmenų turintis asmuo automatiškai turi daugiau privalumų nei trimačio pasaulio gyventojas. Daugiau išmatavimų turinčio asmens neberiboja jokie trimačio pasaulio barjerai, jokios sienos, jokie atstumai, jo nebeveikia jokie fizikiniai dėsniai, netgi laikui jis nebėra pavaldus. Jis gali sugrįžti į praeitį ir taip pat paprastai jis gali nukeliauti į ateitį.
O dabar labai svarbu suprasti tai, kad Šventajame Rašte parašyta, jog tie, kurie tiki Jėzų, jie taps panašūs į Jį. Jie taps tokie kaip Jis yra.
"Mylimieji, mes dabar esame Dievo vaikai, bet dar nepasirodė kas būsime. Mes žinome, kad kai jis [t.y. Jėzus] pasirodys, būsime panašūs į jį, nes matysime jį tokį, koks jis yra." (1 Jono 3:2)
"O kuriuos jis [t.y. Dievas] iš anksto numatė, tuos iš anksto ir paskyrė tapti panašius į jo Sūnaus pavidalą <...>" (Romiečiams 8:29)
Vadinasi, tie, kurie tiki Jėzų, jie nebebus vien tik trimačiai žmonės, jie taps daugiau matmenų turinčiais žmonėmis, kaip kad Jėzus. Šių žmonių nebeveiks trimačio pasaulio barjerai, jiems nebegalios fizikiniai dėsniai, jie nebebus pavaldūs laikui, nes jie bus gyventojai iš kito pasaulio, kuris turi daugiau matmenų. Tie žmonės taps tobuli, jie turės savybių, kurių paprastas žmogus neturi. Kaip ir Jėzus, jie galės eiti kiauriai per sienas, jie galės skraidyti, nes jie nebebus ribojami jokiais trimačio pasaulio dėsniais. Jie taps dvasiniais žmonėmis. Suprantu, kad šitaip pasakius, norisi galvoti, kad dvasinis yra kažkas beformis, bekūnis, tarsi rūkas ore. Tačiau prisiminkite, kad būtent dvasinis pasaulis yra žymiai realesnis nei mūsų fizinis pasaulis. Todėl ir dvasinis žmogus nebus tarsi rūkas ore, bet turės tikrą jaučiamą kūną ir visas nuostabias savybes, kurias mums po savo prisikėlimo pademonstravo Jėzus.
"Taigi kas yra Kristuje, tas yra naujas kūrinys. Kas buvo sena, praėjo, štai atsirado nauja." (2 Korintiečiams 5:17)
IR DAR KARTĄ PASAULIS PASAULYJE
Prisimenate, minėjau, jog nulinio matmens pasaulis, t. y. taškas, randasi vieno matmens pasaulyje, o tai būtų linija. Tuo tarpu linija randasi dviejų matmenų pasaulyje, kuris būtų plokštuma, arba mums paprasčiau įsivaizduojamas popieriaus lapas. Tuo tarpu ta plokštuma, tas popieriaus lapas egzistuoja trijų matmenų pasaulyje, kuris yra mūsų pasaulis. Lygiai taip mūsų pasaulis yra patalpintas dar daugiau matmenų turinčiame pasaulyje, sakykime, jog mūsų pasaulis randasi šešis matmenis turinčiame Antrajame danguje. Savo ruožtu, Antrasis dangus yra patalpintas, sakykime dešimt matmenų turinčiame Trečiajame Danguje. O visi šie pasauliai taip pat kažkur turi būti patalpinti, jie negali egzistuoti tarsi niekur. Šventajame Rašte parašyta, kad visi šie pasauliai yra patalpinti pačiame Dieve. Dievas būtų tarsi pilnutinė visų matmenų forma. Tarsi Jame tilptų ir iš jo kiltų visi išmatavimai. Ir kas tik yra sukurta, visa yra pačiame Dieve. Ir nors Dievas gali gyventi savo kūriniuose, pavyzdžiui mumyse, tačiau Dievas taip pat yra toks didis ir toks didelis tikrąją šio žodžio prasme, kad jame yra visa patalpinta, ką tik Jis yra sukūręs.
"Bet ar iš tikrųjų Dievas gyvens žemėje? Net dangus ir dangaus aukštybės negali tavęs sutalpinti. Kaip galėtų tai padaryti šie Namai, kuriuos aš pastačiau!" (1 Karalių 8:27)
"Juk mes jame gyvename, judame ir esame, kaip yra pasakę kai kurie jūsų poetai:" (Apaštalų darbai 17:28)
ATOMAI
Beje, ar žinojote, kad viskas, kas yra Visatoje (išskyrus energiją), taip pat ir viskas, kas yra mūsų Žemėje yra sudaryta iš atomų? O pats atomas yra sudarytas iš trijų mažyčių subatominių dalelių, kurios vadinamos protonais, neutronais ir elektronais.
Atomo branduolį sudaro protonai ir neutronai, o aplink atomo branduolį skrieja elektronai. Pažvelkime būtent į atomo branduolį. Kiekvieną protoną ir neutroną sudaro dar mažesnės dalelės, kurios vadinamos kvarkais ir gliuonais.
Kvarkus tarsi suklijuotus tarpusavyje laiko gliuonų perduodama jėga, vadinama stipriąją sąveika ar kitaip dar vadinama stiprioji branduolinė jėga. Taigi, šia jėga, vadinamąja stipriąją sąveika iš vidaus yra palaikomos protono ir neutrono dalelės, kad jos nesubyrėtų. Lygiai taip, ši jėga ištekanti iš protonų ir neutronų, palaiko juos atomo branduolyje irgi tarsi suklijuotus. Kitaip sakant, dėka šios jėgos atomo branduolys nesubyra, bet tvirtai laikosi suklijuotas. Ši jėga yra tokia stipri, kad ji yra stipresnė net už gravitacijos jėgą ir už elektromagnetinę jėgą. Tiesą sakant, ši stiprioji sąveika yra pati galingiausia jėga, kuri laiko materiją sujungtą. Galbūt jūs visa tai jau žinojote, bet greičiausiai nežinojote to, kad ta jėga, kuri išteka iš kiekvieno protono ir neutrono, o tiksliau iš jų sudedamųjų dalių kvarkų ir gliuonų, iš tikrųjų yra jėga iš Jėzaus Kristaus. Kaip Šventajame Rašte ir parašyta:
"Nes Jame [t.y. Jėzuje Kristuje] sukurta visa, kas yra danguje ir žemėje, kas regima ir neregima, <...> Jis yra pirma visų daiktų, ir visa Juo laikosi." (Kolosiečiams 1:16-17)
Jėzus viską laiko. Jeigu tik Jėzus panorėtų, Jis galėtų akimirksiu savo jėgą atitraukti nuo savo kūrinijos ir viskas sugriūtų tarsi kortų namelis, nes kiekvienas atomo branduolys subyrėtų, kadangi nebebūtų tos jėgos, kuri laiko atomo branduolį suklijuotą. Jėzus Kristus ir yra ta jėga, ant kurios laikosi visa mūsų Visata.
LAIKAS
Dabar sugrįžkime dar trumpam prie ketvirtojo išmatavimo, kurį turi mūsų pasaulis. Tai laikas. Tai tarsi nepilnas matmuo, nes jau kaip minėjau, laike galima judėti tik į priekį, bet ne atgal. Vadinasi tai tarsi pusė matmens, ne pilnas. Laikas - tai fizikinis dydis. Laikas yra vienas iš Dievo kūrinių, Dievas sukūrė laiką. Dievas sukūrė pradžią ir sukūrė pabaigą, ir sukūrė laiką, kuris teka nuo pradžios link pabaigos. Ir šitoje vietoje reikia suprasti, kad Dievas nėra pavaldus laikui. Jo neveikia laikas, Jis nepriklauso trimačiam mūsų pasauliui, kuris yra veikiamas laiko. Kitaip sakant, Dievas yra aukščiau laiko. Kad būtų galima tai geriau įsivaizduoti pažvelkime į šią diagramą.
Štai čia turime laiką, kuris teka iš kairės į dešinę, nuo pradžios link pabaigos. Linija, kurią matote nėra tiesi linija, nes iš tikrųjų laikas neteka tiesia linija. Laikas labai įvairiai vaizduojamas diagramose, bet paprastumo dėlei, tiesiog imkime laiką kaip šią liniją, kurią matote.
Dievas, nebūdamas pavaldus laikui turi tą privalumą, kad Jis gali matyti praeitį, dabartį ir ateitį vienu metu. Paimkime, pavyzdį, kad ir netobulą. Sakykime, mes stovime mieste, gatvėje. Pro mus iš už gatvės kampo atžygiuoja paradas, groja muzika, vyksta šokiai. Toliau paradas žygiuoja ir galiausiai išnyksta pasisukdamas už gatvės kampo. Mes stovėdami gatvėje matome tik tą parado dalį, kuri yra mums prieš akis. O Dievas, šiame pavyzdyje, būtų tarsi asmuo sėdintis sraigtasparnyje. Jis yra aukštai pakilęs virš parado ir iš savo perspektyvos Dievas mato, kaip ir kur prasideda paradas. Jis mato ir tą parado dalį, kuri žygiuoja pro mus, bet taip pat Dievas mato ir tai, kur tas paradas baigiasi ir kaip jis baigiasi. Taigi, Dievas, nebūdamas pavaldus laikui, mato tiek praeitį, tiek dabartį, tiek ateitį vienu metu, tarsi viskas vyktų dabar ir čia. Todėl Dievas ir gali sakyti, kad Jis žino pabaigą nuo pradžios.
"Apreiškiu pabaigą nuo pat pradžios, iš anksto paskelbiu, kas dar įvyks." (Izaijo 46:10)
O dabar įsivaizduokite, kad jūs einate ilgu koridoriumi. Galiausiai prieinate dvi duris. Vienos durys yra koridoriaus kairėje pusėje, o kitos durys randasi dešinėje. Jūs trumpam sustojate ir mąstote pro kurias duris jums įžengti. Galiausiai nusprendžiate įeiti pro dešinėje pusėje esančias duris. Įėjęs į vidų jūs uždarote duris ir staiga pamatote, jog virš durų yra toks užrašas: "Sveikas atvykęs, ....." kuriame įrašytas jūsų vardas. Dievas nepriklausydamas laikui iš anksto žinojo pro kurias duris jūs įeisite. Tačiau pasirinkimas įeiti būtent pro tas duris buvo jūsų. Tai buvo visiškai laisvas jūsų pasirinkimas. Jūs turėjote visišką atsakomybę dėl savo pasirinkimo. Tačiau Dievas yra kaip tas žmogus, kuris savo rankoje laiko televizoriaus pultelį ir jis gali prasukti filmą į priekį, arba atsukti jį atgal, jei nori dar kartą pasižiūrėti, kas įvyko. Taigi. taip ir šiame gyvenime, mes 100 procentų nešame atsakomybę dėl savo pasirinkimų, tačiau Dievas, būdamas už laiko ribų, jau dabar žino, koks bus jūsų galutinis pasirinkimas.
Dar vienas pavyzdys iliustruoti šiam dalykui. Sakykime, tėvas nupirko vaikams saldainių ir padėjo juos ant stalo. Išeidamas į darbą tėvas nurodo vaikams, nevalgyti saldainių, nes jie skirti artėjančiai šventei. Ir nors tėvui išėjus, vaikai, žinoma, puolė ragauti saldainius, ir pats tėvas gerai žinojo, kad vaikai vis tiek valgys saldainius, bet nepaisant to, kad tėvas žinojo, kuo visa tai baigsis, vaikai vis tiek lieka atsakingi dėl savo veiksmų.
Lygiai taip ir mes, esame atsakingi dėl kiekvieno savo pasirinkimo. Ir nesvarbu tai, kad Dievas žino, kaip baigsis mūsų gyvenimas ir kur jis baigsis. Nepaisant to, kad Dievas tai jau dabar žino, mes vis tiek esame atsakingi už kiekvieną savo nuodėmę. Mes gyvename čia ir dabar, nežinodami pabaigos, bet pabaiga priklausys nuo to, kaip mes būtent gyvename šią akimirką, koks mūsų pasirinkimas yra būtent šiandien. Be to, ar žinojote, kad Dievas žino kiekvieno mūsų galimo pasirinkimo baigtį. Tai gali būti sunku įsivaizduoti, nes net vienas žmogus per gyvenimą turi nesuskaičiuojamai daug pasirinkimų kiekvieną savo gyvenimo akimirką. Bet Dievas mato ne tik vieno žmogaus visas galimas baigtis, bet kiekvieno žmogaus, kiekvieno gyvūno, kiekvieno paukščio ir taip toliau. Dievas yra visur, Jis viską žino. Jis žino, kas būtų tau nutikę, jeigu tą vakarą būtum ėjęs gatve, o ne pasilikęs namie. Jis žino, kas tau būtų nutikę, jei tą vakarą būtum nuėjęs miegoti viena valanda vėliau, taip pat Jis žino, kas tau būtų nutikę, jeigu tą vakarą tu būtum pasirinkęs Jėzų savo Gelbėtoju. Dievas nepriklausydamas laikui žino kiekvieno galimo pasirinkimo baigtį. Taigi, Dievas nėra pavaldus laikui, Jis yra aukščiau laiko ir tai jam suteikia galimybę tiksliai matyti praeitį, dabartį ir ateitį vienu metu.
DESERTAS
Na, o pabaigai aš palikau desertą. Prisimenate, kalbėjome apie įvairių matmenų kubus. Ar atkreipėte dėmesį, jog išlankstytas kubas atrodo kaip kryžius?
Kitaip sakant, trimatis kubas išlankstytas į dvimatį pasaulį atrodo kaip kryžius. O kas gi yra kryžius? Kryžius yra pergalės prieš mirtį simbolis. Kaip jau minėjau, kiekvienas iš mūsų esame sulaužę bent vieną iš dešimties Dievo įsakymų, kuriuos Jis davė mums, gyvenantiems Jo sukurtame pasaulyje. Atpildas už įsakymų sulaužymą yra mirtis, vadinasi, sulaužę Dievo įstatymą mes turėtume po mirties iškeliauti į pragarą, kuriame savo kūnu mokėtume mirties bausmę už savo nuodėmės. Tačiau Jėzus, kuris yra Dievas žmogaus kūne, gyvendamas žemėje nepadarė nė vienos nuodėmės ir vietoj mūsų iškentėjo mums priklausančią bausmę už mūsų nuodėmes. Jis vietoj manęs ir vietoj tavęs buvo nukankintas, prikaltas prie kryžiaus, numiręs ir palaidotas. Bet trečią dieną Jėzus prisikėlė, šitaip Jis atnešė pergalę prieš mirtį. Kryžius yra pergalės prieš mirtį simbolis. Kryžius yra atpirkimo simbolis, gyvenimo simbolis. Kryžius per amžius mums primins tai, ką Jėzus dėl mūsų padarė. Kaip Jis praliejo savo kraują, kad mes būtume išgelbėti iš mirties ir turėtume amžinąjį gyvenimą. Kad kiekvienas, kuris pasirinks Jėzų savo Gelbėtoju ir savo gyvenimo Šeimininku būtų iš mirties perkeltas į amžinąjį gyvenimą.
Taigi, grįžkime prie kubo. Ar žinojote, jog Dievas buvo Mozei liepęs pastatyti tokią didelę palapinę, kuri vadinosi Padangtė.
Tai buvo tarsi kilnojama Dievo šventykla. Tos Padangtės viduje buvo įrengta taip vadinama Šventų Švenčiausioji patalpa, kurioje žmogus galėjo susitikti su Dievu.
Ta patalpa atrodė kaip tobulas kubas, kurio ilgis, plotis ir aukštis buvo dešimtiems uolekčių ilgio, o tai būtų po keturis su puse metro. Taigi, tobulas kubas. Jeigu išlankstytum tokį kubą, tuomet gautum kryžiaus formą.
Taip pat ir Izraelio karaliaus Saliamono laikais buvo pastatyta Šventykla Dievui. Toje Šventykloje taip pat buvo pastatyta patalpa, kuri vadinosi Šventų Švenčiausioji.
Ta patalpa taip pat buvo tobulas kubas, kiek didesnis nei Padangtės kubas, nes jo ilgis, plotis ir aukštis buvo po 20 uolekčių, o tai būtų po devynis metrus. Taigi, vėl tobulas kubas, kurį išlanksčius gaunamas kryžius. Beje, ar žinojote, kad tuomet, kai Dievas sukurs Naują dangų ir naują žemę, kaip yra žinoma iš Biblijos Apreiškimo knygos, jog tuomet iš Dangaus nusileis Naujoji Jeruzalė - tai bus miestas vėlgi tobulo kubo pavidalo, kurio aukštis, plotis ir ilgis bus po 12 tūkstančių stadijų, o tai būtų po 2220 kilometrų.
Taigi, ši įdomi sąsaja tarp kubo ir kryžiaus verčia mus susimąstyti. Juk kubas ir kryžius nurodo į skirtingų matmenų pasaulius. Išlankstytas kubas popieriaus lape atrodo kaip kryžius. Kryžius popieriaus lape yra dvimatis, o kubas trimatis. Bet iš esmės, tiek kubas, tiek ir kryžius reiškia tą patį, tiesiog tai objektai iš skirtingų matmenų pasaulių.
Štai čia mes matome Salvadoro Dali paveikslą pavadinimu "Nukryžiavimas".
Jame Jėzus Kristus pavaizduotas prikaltas prie hiperkubo, tiksliau sakant tesarakto, tai yra prie išlankstyto keturmačio kubo, kuris mūsų pasaulyje atrodo kaip kryžius su keturiais išsikišimais. Taigi, labai, labai įdomus paveikslas, kuris manau, atskleidžia, jog tai, ką Jėzus padarė yra kur kas daugiau nei mūsų akys gali matyti, nes tai susiję su ta tikrąja realybe, kuri slypi už mūsų trimačio pasaulio ribų.
BIBLIJOS PERLAI
2023-03-15