2018 m. kovo 20 d.
Ėjau koridoriumi arba vieta, kuri manau, yra žemiau nei Sosto patalpa, mano perspektyvoje – ta erdvi vieta, kurią aš visada matau nuo laiptų viršaus. Praėjau pro didingas aukštas kolonas ir viskas yra vis dar tos pačios spalvos ir ryškumo – balta. Sutikau savo draugę pakeliui ir mes kartu nuėjome į regėjimų vietą. Ten yra taip pat ir kiti, vilkintys baltais drabužiais, laukiantys prasidėsiančio regėjimo.
Vaizdas atsiveria ties tuo, kas atrodo kaip skėrių spiečius virš miesto. Nematau jokio vaizdo, išskyrus skėrius virš pastatų. Vaizdas pasikeitė ir mačiau vabzdžius iš arti – bet tai buvo ne vabzdžiai! Jie turėjo skėrių kūną, bet jų veidai atrodė kaip maži pikti demonai! Jie taip pat turėjo uodegas su geluonimis ant jų. Jos priminė man trumpas skorpionų uodegas. Sakyčiau jie buvo apie 3 colių [apie 7,5 cm] ar panašiai ilgio. Jie turėjo mažus sparnus ir skrendant skleidė neįprastą metališką garsą, girdėjau keistą piktą balsą sklindantį iš jų. Tai buvo lyg scena iš mokslinės fantastikos filmo. Vau, keista.
Scena pasikeitė ir mačiau šiuos bjaurius padarus puolančius žmones, kurie vaikščiojo parke, šaligatviais arba sėdėjo tribūnose laukdami kažkokio sportinio pasirodymo. Jie galėjo gelti tiesiai per drabužius. Kai šie padarai gėlė žmones, tie padarai piktai juokėsi. Mačiau žmones šaukiančius ir bėgančius iš skausmo. Mačiau, kaip vieną žmogų įgėlė į jo kairę kaklo pusę.
Scena pasikeitė į parką. Mačiau kaip porelė, laikydamasi už rankų ėjo takeliu pro tvenkinį ir šie padarai juos ignoravo. Mačiau, jog jie [tie žmonės] švelniai švyti arba galbūt tai buvo jų kaktos, kurios švelniai švietė. Mačiau juos iš nugaros ir dešinės pusės, bet tada pakeičiau poziciją ir galėjau matyti jų veidus ir mačiau ženklą ant jų kaktų. Nemačiau ženklo detalių, bet jis tikrai ten buvo. Supratau, jog niekas kitas negali tų ženklų matyti, išskyrus tuos padarus. Paklausiau Jėzaus, ar tai iš Apreiškimo knygos?
Ir Jis atsakė: “Taip, tai turės įvykti”. Scena pasikeitė ir mačiau žmones dejuojančius ir vaitojančius iš skausmo. Kai kurie buvo lovose, kiti tiesiog sėdėjo, nežinodami, ką daryti. Buvo daug nevilties, nes supratau, jog nebuvo jokios skausmo sumažinimo priemonės.
Aš paklausiau, ar tai įvyks prieš ar po Bažnyčios paėmimo ir Jis atsakė: “Ne tau tai išsiaiškinti. Žmonėms reikia nustoti būti užvaldytiems klausimu, kada įvyks paėmimas. Jie turi susikoncentruoti labiau į tai, kad būtų pasiruošę, melstis už paklydusius, kad jie atgailautų, ir dirbti Mano karalystei – daryti Karalystės darbus”. Supratau, jog tai buvo švelnus sudraudimas, bet Jis nebuvo piktas. Jo balsas buvo tvirtas, bet nesmerkiantis.
Pažiūrėjau į Apreiškimo knygą 9:3-6 “O iš dūmų pasipylė žemėn skėriai, ir jiems buvo duota galia, kaip turi galią žemės skorpionai. Jiems buvo įsakyta nekenkti nei žemės žolei nei jokiam žalumynui, nei jokiam medžiui, o vien tik žmonėms, kurie neturi savo kaktose Dievo antspaudo. Bet jiems buvo leista ne žudyti žmones, o juos kankinti penkis mėnesius. Jų kankinimas it skorpiono, kai jis įgelia žmogų. Anomis dienomis žmonės ieškos mirties ir jos neras, trokš mirti, bet mirtis bėgs nuo jų.”
https://thepropheticbride.wordpress.com/2018/03/20/vision-45-locusts-swarm/