Šarlenės regėjimai
2025 m. spalio 6 d. pirmadienio vakaras
Laimingos Sukoto šventės! (Palapinių/Padangtės šventė)
Aš garbinau ir šlovinau Viešpatį Jėzų Sosto patalpoje pagal šias giesmes: Jackie Baker - Fire of God https://youtu.be/Qvu1PuOCvi8?si=_lpFjepId0oQJfbD ir Bethel - God of Revival https://youtu.be/QOdvmbtPGcY?si=6x78sQCaU_mIevTU. Pradėjau melstis kalbomis valandą laiko. Besibaigiant vienai valandai mano akys atsivėrė regėjimui.
REGĖJIMAS
1. Aš mačiau keletą žolėtų kalvų – kai kurios buvo visai šalia, o kitos toliau, horizonte. Ant kiekvienos kalvos stovėjo aukštas stulpas, kuris, kaip žinojau, buvo aliejinė lempa arba žibintas. Tai man priminė, kad kiekviena bažnyčia turi dvasinį žibintą, kurį jau esu mačiusi ankstesniuose regėjimuose (Nr. 348, 406). Mano dėmesys buvo sutelktas į artimiausią kalvą. Ant jos viršūnės buvo žmonių. Jų žibintas degė įprasto dydžio liepsna. (Esu mačiusi bažnyčių žibintų su labai mažomis liepsnelėmis, o kai kurios buvo visiškai užgesusios). Staiga iš dangaus nusileido galinga Viešpaties ranka, kurioje buvo milžiniškas ryškios ugnies rutulys! Jis prikišo šią ugnį prie artimiausio žibinto liepsnos ir ši akimirksniu sužibo dešimteriopai stipresne liepsna, apšviesdama visą kalvą ir jos apylinkes. Aš žinojau, kad ši liepsna paveikė ir tuos, kurie stovėjo ant kalvos, ir tuos, kurie atėjo į šviesą, užlipdami į viršų. Jėzus tada perėjo prie kitos kalvos ir palietė ugnimi jos žibintą. Bet supratau, kad Jėzus neatnešė ugnies visiems žibintams, nes kai kurie jų nedegė. Galbūt jie neturėjo aliejaus, todėl negalėjo turėti liepsnos.
2. Mano regėjimo kampas pasikeitė – stovėjau ant uolos, žiūrėdama į vandenyną ir smėlio pakrantę. Dešinėje mačiau žmogų, stovintį prie kranto ir žiūrintį į jūrą. Tada aš tapau tuo žmogumi, stovinčiu ant kranto, kai staiga mane užklupo milžiniška, krištolo skaidrumo cunamio banga ir parbloškė – dvasiškai pašalindama nuo manęs tai, kas nereikalinga.
3. Regėjimas vėl pasikeitė – mačiau žmogų stovintį smarkioje liūtyje, iškėlusį rankas į dangų garbinime. Tada pamačiau jos veidą iš arti – akys buvo užmerktos dėkingume ir ramybėje, ji priėmė lietų.
4. Paskutinis regėjimas – nuotaka savo nuostabioje vestuvinėje suknelėje sėdėjo valtyje ir priplaukė prie šventyklos vietos. Ji laikė degantį žibintą (atrodė kaip senovinė molinė aliejinė lempa) ir išlipo iš valties ant akmeninių laiptelių (jų buvo apie 3), vedančių į plačią šventyklos aikštę. Iš abiejų pusių stovėjo didžiuliai stulpai, o kairėje – laiptai iš aukštesnio aukšto. (Tai man priminė šventyklą, kur esu buvusi – ėjusi laiptais žemyn, paskui pasukusi tarp dviejų stulpų, kur kiti rinkdavosi regėjimui). Kai Nuotaka užlipo laiptais ant baltomis plytelėmis kloto grindinio, pamačiau, kad jis buvo padengtas krištolo skaidrumo vandeniu – galbūt iki kulkšnių gylio. Ji turėjo pereiti per šį vandenį, kad susitiktų su Liūtu, kuris leidosi laiptais žemyn. Žinojau – Jis susitinka su savo tobula, švaria ir be raukšlių Nuotaka.
AIŠKINIMAS:
1. Suprantu, kad kiekviena aliejinė lempa ant kalvos simbolizuoja bažnyčią. Kai bažnyčia gyvena pagal Dievo Žodį, Jo tiesą, ieško Jo visa širdimi ir vaikšto Jo karalystėje – tikiu, kad tai yra bažnyčia, kurios žibintas pilnas aliejaus ir pasiruošęs priimti tai, ką Dievas jai nori duoti. Šiame regėjime matau, kad žmonės šaukiasi atgimimo, o Jėzus atsako – atnešdamas savo šlovę/ugnį/Šviesą bažnyčiai, kuri atneš atgimimą ir transformaciją. Tai pritrauks kitus iš tos vietovės. Būdami transformuoti, jie bus ne tik pasiruošę mokyti naujai išgelbėtuosius, bet ir Nuotaka bus paruošta pasitikti Sužadėtinį – Jėzų Mesiją.
Aš supratau, kad Jėzus neatnešė ugnies visiems žibintams. Manau, tai gali būti įspėjimas, kurį Jėzus davė Efezo bažnyčiai Apr 2:5: jei neatsivers ir negrįš prie pirmosios meilės, Jis pašalins jų žibintą – t. y. jų liepsną. Žibintas be aliejaus nedega. Jei eini su Jėzumi, gyveni Jam, laikaisi Jo Žodžio – turėsi aliejaus. Priešingu atveju – žibintas bus tuščias. Paulius taip pat perspėjo Timotiejų 2 Tim 4:3–4 "Ateis toks laikas, kai žmonės nebepakęs sveiko mokslo, bet, pasidavę savo įgeidžiams, susivadins sau mokytojų, kad tie pataikautų jų ausims; jie nukreips ausis nuo tiesos..." Prisimenu vaikystės giesmę: „Duok man aliejaus žibintui, kad degtų. Duok man aliejaus, meldžiu, aleliuja, duok man aliejaus žibintui, kad degtų, kad degtų, degs iki aušros. Giedok Osana, giedok Osana – Karalių Karaliui... Slėpk Savo žodį širdyje mokydamas mane... Suteik man vilties, kad trokščiau...“ https://youtu.be/Bopa6jHReqk?si=fRsdREIMCinsavI8
2. Tikiu, kad cunamio banga reiškia tam tikrą atgimimo formą. Kai kurie išgyvens Šventąją Dvasią kaip dvasinę bangą, kuri juos parblokš ir transformuos. Galbūt tiesiogine prasme, bet tai bus neabejotinai gili patirtis. Viešpats man davė Jason ir Brittany Gillette giesmę „Come Wash Over Us“ https://youtu.be/yoR7uibGxPc?si=ButTSb8gkf4iZ3Vi.
3. Lietus simbolizuoja kitą atgimimo formą. Kai kurie bus parblokšti, kiti – patirs dvasinį apsivalymą ir transformaciją, kuri pasireiškia kaip švelnus lietus.
Viešpats priminė man Ozėjo 6:3 ir Joelio 2:23–24:
„Pažinkime, veržkimės pažinti VIEŠPATĮ! Tikrai jis ateis pas mus, kaip tikrai ateina aušra; jis ateis pas mus kaip lietus,
kaip vėlyvieji lietūs, pagirdantys žemę’.“ (Ozėjo 6:3)
„Džiūgaukite, Siono vaikai, ir džiaukitės Viešpačiu, savo Dievu, nes Jis davė jums ankstyvąjį lietų (rudeninį lietų) saikingai, ir Jis atsiųs jums lietų – ankstyvąjį ir vėlyvąjį (pavasarinį lietų) – pirmame mėnesyje.“ (Joelio 2:23)
Joelis naudojo Izraelio lietaus sezonus kaip Dievo ištikimybės metaforą. Ankstyvasis lietus – rudeniniai lietūs – ateina tam, kad paruoštų dirvą. Pavasarį ateina vėlyvasis lietus, kuris padeda subrandinti derlių prieš prasidedant nuėmimui, kuris prasideda pirmą metų mėnesį – Nisaną (kovą/balandį). Miežiai yra pirmieji javai, kurie nuimami per Pesacho – Perėjimo – šventę. Tuomet prasideda Omero skaičiavimas, ir po 50 dienų vyksta kviečių derliaus nuėmimas, kuris sutampa su Savaičių švente, dar vadinama Sekminėmis, Sivano mėnesį (gegužę/birželį). Tačiau be vėlyvojo arba pavasarinio lietaus derlius negali subręsti!
Cunamio banga ir lietus yra būsimo dvasinio atgimimo, kurį Dievas pažadėjo, metaforos. (Suprantu, kad kai kuriose vietose atgimimas jau vyksta. Jėzus man priminė, jog tai neįvyks visur vienu metu). Kaip ištikimi lietūs – rudeniniai lietūs, dar vadinami „ankstyvaisiais lietumis“ – paruošia dirvą, taip Jėzus ateis kaip pavasariniai lietūs – „vėlyvieji lietūs“ – kaip atgimimas, kad padėtų subrandinti derlių – bažnyčią – kuri ATNEŠ DERLIŲ! Suprantu, kad atgimimas ateis kaip vėlyvasis/pavasarinis lietus, kad paruoštų bažnyčią artėjančiam pasauliniam derliaus nuėmimui. Dievas yra ištikimas.
4. Visa ši scena yra apie tai, kaip Nuotaka yra paruošiama sutikti Sužadėtinį – Liūtą – Viešpatį Jėzų. Mes būsime buvę išmintingi, turėdami pakankamai aliejaus, kad mūsų molinės lempos liktų uždegtos (penkių išmintingų ir penkių kvailų mergelių palyginimas Mato 25:1–13). Ir būsime pakrikštyti Dievo šlovės Šviesa/Ugnimi: „kad ją pašventintų, nuplaudamas valančiu vandeniu per žodį, kad padarytų sau garbingą Bažnyčią, neturinčią jokios dėmės nei raukšlės, nei nieko tokio, bet šventą ir nesuteptą.“ (Ef 5:26–27) Ši scena verčia mane šauktis atgimimo ir transformacijos! Tegul ateina Dievo Ugnis!
Tie trys laipteliai gali simbolizuoti, kad Nuotakos kelionė yra užbaigta. Skaičius 3 dažnai reiškia pilnatvę arba užbaigtumą.
Taip pat yra kažkas ypatingo tame iki kulkšnių siekiančiame šlovės vandenyje, per kurį turime pereiti prieš susitikdami su savo Sužadėtiniu. Mes negalime to apeiti ar išvengti.
Šventoji Dvasia man priminė apsilankyti Jameso Nesbito pranašiško meno svetainėje: https://www.jnesbit.com/brides. Ten radau paveikslą, kuris šiek tiek priminė mano regėjimą apie Nuotaką, einančią per vandenį plačioje šventyklos erdvėje (žr. nuotrauką žemiau). Nuotakos suknelė mano regėjime atrodė kitaip – ji dėvėjo nuometą ir karūną ant galvos, o suknelės apačia buvo labiau apvali, tarsi po ja būtų buvęs krinolinas. Taip pat mano regėjime stulpai buvo aukšti ir apvalūs. Buvo didžiuliai akmeniniai laiptai, vedantys iš aukštesnio aukšto, kur Liūtas leidosi žemyn pasitikti Nuotakos. Manau, suprantat, ką bandau čia atskleisti. Įdomu tai, kad p. Nesbitas pateikia paaiškinimą iš 2010 metų apie vandenį, kuriuo eina Nuotaka. Jis paminėjo, kad vienos „Paskutiniojo Laiko Tarnaičių“ (End Time Handmaidens) konferencijos metu buvo giedama: „Nuotaka pasiruošė ir buvo pakrikštyta šlovėje.“ Šis teiginys mane giliai palietė.
ŽINUTĖ: Jėzus pasakė: „Aš ateinu, dukra. Ieškok Manęs visa širdimi, ir tu Mane surasi! Taip, pasilik Manyje – tai palaiko aliejų tavo žibinte. Budėk su lūkesčiu, nes Aš ateisiu su Ugnimi! Būk kantri ir pasiruošusi. Ir toliau šaukis atgimimo.“
MALDA: Visagali Dieve, dėkoju Tau už Tavo ištikimybę. Dėkoju už pažadą dėl Tavo „vėlyvųjų lietų“. Tegul mes – Tavo bažnyčia – šaukiamės atgimimo! Ateik ir nuplauk mus! Aš skelbiu, kad bažnyčia padarys Tau vietos! Bažnyčios vardu šaukiuosi Tavo gailestingumo! Prisimink savo pažadus ir atnešk Savo Ugnį/Šlovę/Šviesą į Savo bažnyčią, kuri mus keičia, apvalo ir išgrynina. Viešpatie, tebūna mūsų žibintai visada pripildyti aliejaus – pasiruošę ir laukiantys! Mes norime vaikščioti Tavo karalystėje su galia, subrendę, pasiruošę artėjančiam pasauliniam derliui. Ateik, Dievo Šlovės Ugnie! Pakrikštyk mus Savo šlove, kad būtume perkeisti ir taptume be dėmės Nuotaka, pasiruošusi sutikti savo Sužadėtinį! Amen.
