2021 m. birželio 8 d., antradienio rytas
Leidau laiką su Dievu arba tiesiog buvau priešais Viešpatį Jo šventykloje. Buvau nusilenkusi toje vietoje, kur paprastai būnu – tiesiai už laiptų, kurie veda į labai erdvią vietą, kurioje sėdi Dievas ant Savo sosto. (Ta vieta didžiąją laiko dalį yra kaip ugnies debesis). Aš pradėjau kalbėti ir Dievas pasakė: "Būk tyli. Tai yra brangios akimirkos su Manimi." Todėl stengiausi būti tyli. Kartais tai sudėtinga... ech. Kol buvau nusilenkusi, angelas, dėvintis raudoną juostą, prisiartino prie manęs. Jis pasakė: "Aukščiausiojo Dievo tarnaite, aš esu Arielis." Aš paprašiau, ar jis galėtų pasakyti, jog Jėzus yra Viešpats ir jis atsakė: "Jėzus yra Viešpats. Jis taip pat yra mano Šeimininkas." Jis man pasiūlė savo ranką ir aš paėmiau už jos. Mes truputį paėjome į dešinę šios vietos pusę. Jis pasakė: "Pažvelk, dukra."
Aš pažvelgiau ir išvydau kaip pasislepia saulė, panašiai lyg šešėlis užslinktų ant jos, kad susidarytų saulės užtemimas. Ir Arielis pasakė: "Saulės užtemimas yra perspėjimas: ženklas, kviečiantis žmones atgailai. Artinasi blogesni dalykai."
Rašte yra parašyta apie ženklus ir stebuklus danguje:
Luk 21:25 “Bus ženklų saulėje, mėnulyje ir žvaigždėse, o žemėje tautos blaškysis, gąsdinamos baisaus audringos jūros šniokštimo.”
Joelio 2:30/Apd 2:19 “Aš darysiu stebuklų aukštai danguje ir apačioje, žemėje, parodysiu ženklų: kraujo, ugnies bei rūkstančių dūmų.”
Tuomet vaizdas pasikeitė. Išvydau žmones, sėdinčius lovose ir gulinčius, apimtus agonijos. Iš arti mačiau kažkieno ranką ir išvydau didžiules atviras žaizdas, tokio dydžio kaip didžiulė šunvotė, atrodė apimtos infekcijos, paraudusios su pūliais. Pastebėjau, jog šis žmogus turėjo kelias tokias žaizdas. Jis kentė didelį skausmą. Vaizdas vėl pasikeitė ir išvydau tamsius debesis ir didelius baltus akmenis, kurie skrido per dangų ir krito ant objektų, esančių apačioje. Iš pradžių pagalvojau, jog tai balti meteorai. Mano vaizdas pasikeitė ir dabar mačiau tuos didelius baltus akmenis, esančius ant žemės. Tuomet vaizdas vėl pasikeitė ir išvydau nuniokotus namus, garažus ir plokščius automobilius. Šie balti akmenys krito ir sukėlė daug destrukcijos. Aš tuomet supratau, jog tai buvo labai didelė kruša, o ne meteorai, kurie sudavė žemei.
Apr 16:1-2 Pirmasis dubuo: “Ir išgirdau iš šventyklos galingą balsą, sakantį septyniems angelams: “Eikite ir išpilkite septynis Dievo rūstybės dubenis žemėn!” Ir nuėjo pirmasis, ir išliejo savo dubenį žemėn. Ir apniko piktos ir skaudžios votys žmones, turinčius žvėries ženklą ir garbinančius jo atvaizdą.
Apr 16:21 Dalis 7-ojo dubens: “Ledo gabalai, talento svorio [apie 30-40 kg], krito iš dangaus ant žmonių. Žmonės keikė Dievą dėl ledų negandos, nes siaubinga buvo ši neganda.”
Man įdomu tai, jog tai, kas man yra rodoma dėl antspaudų, trimitų ir dabar dubenų, yra išdėstyta ne chronologine tvarka. Ir dažnai tai tik dalis bendro vaizdo. Prisimenu tą ištrauką iš 1 Kor 13:9 “Mes žinome iš dalies ir mes pranašaujame iš dalies.” (NIV). Man taip pat patinka NLT vertimas šiai ištraukai: “Dabar mūsų pažinimas yra dalinis ir nevisiškas, ir netgi pranašavimo dovana atskleidžia tik dalį viso paveikslo.”