2020 m. gruodžio 16 d., trečiadienio vakaras
Šį vakarą prie vartų atėjau su ašaromis. Mano širdis buvo apsunkusi ir nusivylusi paskutinėmis naujienomis. Atrodo, jog priešas vežiasi pirmyn, o aš skęstu – panašiai kaip Petras einantis ant bangų, nes aš atitraukiau savo dėmesį nuo Jėzaus ir Jo pažadų dėl Trumpo. Man dainuojant vaikystės tiesos dainas, liūdesio ašaras pakeitė ramybės ir paguodos ašaros. “My God is so BIG so STRONG and so MIGHTY there’s nothing my God cannot do!” (“Mano Dievas yra toks DIDELIS, toks STIPRUS, toks GALINGAS, nėra nieko, ko mano Dievas negalėų padaryti!”) Amen! Pradėjus skelbti 91-ą psalmę patyriau kai ką neįtikėtino. Lipdama kalnu, pastebėjau tiek daug kitų apsiginklavusių karių lipančių kartu su manimi. Tiesą sakant, mes padėjome vienas kitam! Buvau sužavėta tuo, ką mačiau. Kai pasiekėme viršų, ten skraidė tiek daug erelių, aš nežinojau, kuris jų yra mano! Neilgai trukus mano erelis atskrido tiesiai prie manęs ir aš ant jo užšokau. Dangus buvo pripildytas kariais, savo kardą laikiau ištrauktą. Pažiūrėjau į savo kardą ir pastebėjau gražius brangakmenius ant rankenos. Aš nusekiau paskui būrį, kadangi visi judėjome ta pačia kryptimi. Buvo aišku, jog turėjome paskirtą užduotį. Atvykau jau vykstant mūšiui. Demonai kovojo su kariais, angelai taip pat buvo įsitraukę į kovą. Pastebėjau didžiulę pusapskritimio sieną angelų – pasiruošusią armiją mūšio pakraštyje. Pažvelgiau žemiau savęs pro mūšį, lyg žiūrėtum žemyn pro piltuvėlį, ir apačioje buvo prezidentas Trumpas. Jis buvo nedidelis, bet aš aiškiai galėjau matyti, jog ten buvo jis. Aš paklausiau Jėzaus, ar aš galiu dalyvauti mūšyje ir Jis davė leidimą. Taigi įsitraukiau į mūšį ir dūriau kažkam panašiam į gyvatę ir jo galva iškilo cypdama ir šnypšdama. Prie manęs prisijungė kiti angelai. Neužsibuvau ten per ilgai ir sugrįžau prie baltojo suolelio.
Paklausiau Jėzaus apie mūšį. Dvasiniame pasaulyje vyksta karas dėl Trumpo. Paklausiau dėl angelų būrio, kurie buvo pasiruošę, bet neįsitraukę į mūšį. Supratau, jog jie laukia maldų iš šventųjų. Supratau, jog mūšis dėl Trumpo dar nebaigtas. Tikintieji, dabar ne laikas nustoti melstis dėl jo. Susiimkite ir melskitės, nes Dievas dar nebaigė šio reikalo. Tikėkite ir neabejokite! Ačiū, Jėzau!
Nulipau laiptais ir apačioje susitikau mane pasitikančią grupę. Jie pasitiko mane su tokiu entuziazmu ir padrąsinimu. Išgirdau vieną jų sakant: “Tikėk ir neabejok!” Mačiau save einančią su jais iki regėjimų vietos, kur kiti jau buvo susirinkę laukdami regėjimo. Pažvelgiau. Išvydome Baideną, stovintį ant pakylos priešais sakyklą, kalbantį miniai. Tada jis nuleido galvą, pasisuko į dešinę ir išėjo iš ten. Nulipo keliais laiptais ir įsėdo į galinę sėdynę juodame automobilyje, kuris jo laukė. Ten buvo tik vienas automobilis ir jis buvo vienintelis keleivis. Pažvelgiau atgal į pakylą ir išvydau prezidentą Trumpą stovintį priešais sakyklą. Jis iškėlė dešinę ranką lyg skelbdamas pergalę ir išgirdau jį sakant: “Padarykime Ameriką didžią!”
Man palengvėjo labai laiku išvydus šį padrąsinantį regėjimą. Paklausiau Jėzaus, ar Baidenas užleis pergalę? Ir Jis atsakė: “Taip, dukra.” Na, šlovė Viešpačiui! Jėzus man priminė ištrauką iš Ps 146:3,5 “Nesudėkite vilčių į kunigaikščius, į žmonių sūnus, kurie nieko išgelbėti negali! Laimingas, kurio pagalba yra Jokūbo Dievas, kuris viltis sudėjo į Viešpatį, savo Dievą.” Vyliausi, jog Dievas panaudos Aukščiausiąjį Teismą ir ten veiks. Bet Dievas man priminė apie lozorių: prisiminkite, jog jis buvo miręs 4 dienas prieš tai, kai Jėzus atliko stebuklą. Taip nutiko tam, kad tarp žmonių nebūtų jokių abejonių, jog tai buvo Dievas, kuris prikėlė Lozorių, ir kad Dievas būtų pašlovintas. Dievo laikas yra tobulas. Susiimkime ir melskimės, ir stebėkime, ir pamatysime, ką Dievas padarys!