2020 m. balandžio 26 d., sekmadienio vakaras
Garbinau ir šlovinau Viešpatį Sosto patalpoje kaip visada. Skaičiau Raštą ir dainavau vaikiškas giesmes. Pastebėjau, jog kiti irgi šlovino, bet nieko iš jų konkrečiai pamatyti negalėjau, išskyrus du vyresniuosius, kuriuos dažnai matau stovinčius savo sostų priekyje, kiek aukščiau manęs ir kartu su manimi šlovinančius. Jie yra Jeremijas ir karalius Dovydas. (Jie yra tie du, kuriuos man leidžiama matyti). Pradėjau melstis. Kai atėjo laikas deklaruoti 91-ą psalmę, atsidūriau kalno viršuje, buvau kaip visada apsiginklavusi, atsisėdau ant savo erelio, kuris manęs laukė ir pradėjau deklaruoti [psalmę]. Bet kažkas buvo kitaip. Formavosi tamsūs debesys – didelė audra mano priešakyje. Nežinojau, ką daryti, nes aš ir mano erelis vargome, braudamiesi per tą audrą. Ji buvo kaip barjeras. Išgirdau Jėzų sakant: “Sustabdyk audrą”, taigi ištariau: “Jėzaus vardu, audra, sustok!” Iškart debesys išsisklaidė. Tada išgirdau Jėzų sakant: “Skelbk”. Iš pradžių nežinojau, ką man skelbti, bet buvau nuvesta prie 51-os psalmės. Ir pradėjau garsiai ją skaityti visam pasauliui. Pastebėjau, jog mano kairėje yra apaštalas Jonas su iškeltomis rankomis, taip pat skelbiantis. Kai baigiau, sukalbėjau palaiminimą.
Prie baltojo suolelio, aš turėjau klausimų. Klausiau Jėzaus apie audrą. Audra yra dvasinis barjeras. Mūsų žodžiai ištarti per Jėzų turi galią, kai mes tikime ir nesvyruojame. Ištartas Žodis ir mūsų žodžiai turi galią dvasiniame pasaulyje. Vis mokausi. Kaip ir turėtų būti ir viliuosi, jog prisiminsiu!
Paklausiau Jėzaus, koks šios Jo dienos akcentas? Jis man parodė lietų naktyje. Šiek tiek sutrikau. Tau patiko lietus, kurį siuntei? Jis pasakė: “Pažiūrėk įdėmiau”. Tada išvydau mažą mergaitę, atsiklaupusią prie savo lovos, besimeldžiančią savo kambaryje. (Spėju, jog lauke lijo, kai ji meldėsi). Jos malda buvo tokia nuoširdi ir širdį liečianti – ji meldėsi iš savo širdies. Negalėjau girdėti maldos, bet supratau, jog ji meldžiasi už savo mamą. Jis [Jėzus] buvo patenkintas jos vaikišku tikėjimu. Ši žinia skirta mums visiems!
Nulipau laiptais į žemiau esančią vietą, kaip visada, susitikau savo grupę ir prisijungiau prie kitų ten susirinkusių. Regėjimas atsivėrė ties dideliu baltu paukščiu neriančiu žemyn nuo stačios uolos. Paukštis man priminė albatrosą. Fonas buvo kalnuotas ir primenantis uolas, padengtas augalija. Buvau vidutiniame aukštyje, apačioje buvo vandenynas, kurio bangos stipriai daužėsi į krante esančius akmenis. Tolėliau nuo šios akmenuotos vietos buvo nedidelis palūdimys. Pažvelgiau į jūrą ir išvydau, jog vandenyno bangavimas didėjo. Tolumoje, bet ne per toliausiai, staiga susisuko debesys ir tapo tamsūs. Sustiprėjo vėjas. Žinojau, jog artėja audra. Paklausiau Jėzaus, ar ši žemė yra sala ir Jis atsakė: “Taip”. Ar audra yra uragas? “Taip”, atsakė Jėzus. “Ir jis bus griaunantis”. Ar tai arti Australijos? “Taip”. Supratau, jog negandos pasaulyje ir toliau tęsis. Tai yra perspėjimai, nes Dievas kviečia žmones, kad jie atgailautų ir sugrįžtų pas Jį. Toliau melskitės, tikintieji! Suprantu, jog uraganai kitoje Žemės pusėje yra vadinami ciklonais. Taip pat supratau, jog tai nutiks šiais metais.
***BIBLIJOS PERLAI komentaras***
51-a psalmė, paminėta regėjime:
1 Choro vadovui. Dovydo psalmė, 2 atėjus pas jį pranašui Natanui po jo nusidėjimo su Batšeba.
3 Pasigailėk manęs, Dieve, iš savo gerumo;
iš savo begalinio gailestingumo
sunaikink mano maištingus darbus.
4 Kaskart nuplauk mano kaltę,
apvalyk mane nuo mano nuodėmės!
5 Savo maištingus darbus aš gerai pažįstu,
ir mano nuodėmė man nuolat prieš akis.
6 Tau nusidėjau, tiktai tau,
ir padariau, kas pikta tavo akyse.
Tad esi teisus, kai mane kaltini,
ir teisingas, kai savo teisme mane pasmerki.
7 Aš gimęs kaltėje,
ir mano motina mane pradėjo nuodėmėje.
8 Tu trokšti tiesos ir nuoširdumo,
todėl mokyk mane išminties ligi širdies gelmių.
9 Apvalyk mane yzopu, ir būsiu švarus,
nuplauk mane, ir būsiu baltesnis už sniegą.
10 Leisk man išgirsti džiaugsmo ir linksmybės žinią,
ir kaulai, kuriuos išvarginai, tepradžiunga.
11 Nugręžk savo veidą nuo mano nuodėmių
ir panaikink visas mano kaltes.
12 Sukurk man tyrą širdį, Dieve,
ir atnaujink manyje ištikimą dvasią.
13 Nevaryk manęs nuo savo Artumo,
nenuimk nuo manęs savo dvasios šventos.
14 Leisk man vėl džiaugtis tavo išganymu,
tepalaiko mane nori dvasia.
15 Mokysiu nedorėlius tavo kelių,
ir nusidėjėliai sugrįš pas tave.
16 Išlaisvink mane iš kraujo kaltės, Dieve,
mano išganymo Dieve,
ir mano liežuvis mėgausis tavo teisumu.
17 Viešpatie, praverk mano lūpas,
ir mano burna skelbs tavo šlovę.
18 Juk aukomis tu nesigėri;
jei atnašaučiau deginamąją auką, tu jos nepriimtum.
19 Tikra auka Dievui susigraudinusi dvasia;
tu, Dieve, nepaniekinsi širdies,
susigraudinusios ir atgailaujančios.
20 Būk dosnus Sionui iš savo gerumo,
ir tebūna atstatytos Jeruzalės sienos.
21 Tada tau patiks teisios aukos,
deginamosios atnašos ir deginamosios aukos,
tada jaučiai bus atnašaujami ant tavo aukuro.