2019 m. lapkričio 17 d., sekmadienis
Garbinau ir šlovinau Viešpatį Sosto patalpoje, kaip kad visada darau. Atėjus maldos metui ir 91-os psalmės deklaravimui, aš keliavau su savo galingu ereliu ir atsiradau virš dykumos. Atvykau prie nedidelio kupranugarių karavano. (Spėju, jog jie naudojami ir šiai dienai, kaip ir automobiliai). Jie dėvėjo egiptietiškus/arabiškus galvos dangalus. Aš atsiradau priekyje vieno kupranugario galvos, visai šalia jo burnos ir žiūrėjau aukštyn į vieną iš jojikų. (Visai nesmagi perspektyva!) Į galvą atėjo mintis, kreiptis į juos kaip į Abraomo palikuonis. Aš jiems skaičiau Iz 40:21-31 ir Iz 19:21-25. Aš padrąsinau juos sakydama, kad Abraomo ir Izraelio Dievas yra ir jų Dievas. Aš priminiau jiems laukti Viešpaties ir sugiedojau jiems tą giesmę. Pasimeldžiau virš jų kiek pakeistą Aarono palaiminimo maldą ir sugrįžau prie baltojo suolelio vietos.
Paklausiau Jėzaus apie jojikus ant kupranugarių. Aš įtariau, kad jie yra Abraomo ir Hagaros palikuonys; Dievo žmonės, kaip Jis sakė Iz 19:25 "Galybių Viešpats laimins ją, sakydamas: „Tebūna palaiminta mano tauta Egiptas, mano rankų darbas Asirija ir mano paveldas Izraelis“. Mes turime melstis už VISUS Abraomo palikuonis, ne tik už Abraomo ir Saros - bet taip pat ir už Abraomo ir Hagaros bei Keturos palikuonis. Nes vieną dieną jie visi kartu šlovins ant Siono kalno.
Nuėjau į regėjimų vietą, kaip kad visada darau. Šį kartą ten buvo daugiau susirinkusių į ekrano žiūrėjimo vietą. Mane pasitinkanti grupė ir aš kartu su daugeliu kitų nuėjome link regėjimų vietos. Vaizdas atsivėrė ties didžiuliu Liūtu, aukštu ir didingu, stovinčiu Jo šventyklos laiptų viršaus. Žinojau, jog tai yra Dievas Liūto pavidalu. (Nes taip Jis leidžia man Jį matyti.) Apačioje ir aplink Jį buvo gausi minia. Aš buvau mažytė, kaip žiogas. Staiga Jis galingai suriaumojo ir dangus sudrebėjo! Buvo nerealu. (Mąsčiau, jog aš būčiau likusi kurčia nuo tokio riaumojimo, jei tai būtų įvykę fiziniame pasaulyje). Supratau, kad Jis žadina tautas. Išgirdau balsą, sakant: "Dangus ruošiasi. Pabusk, bažnyčia, Karalius ruošiasi." Mano perspektyva pasikeitė ir aš išvydau Dievą Liūto pavidalu einantį link mano kairės, o tai būtų link Žemės, kuri buvo dešinėje ir Jis suriaumojo virš Žemės, pažadindamas ją. Man tai priminė sceną iš Narnijos Kronikų, kai Aslanas suriaumojo, kad pažadintų medžius. Bet akivaizdu, jog tai [Dievo] buvo garsesnis ir labiau globalus riaumojimas. Žinutė: "Ateina Dvasia. Bažnyčia, išeik iš nusiraminimo būsenos ir melsk atgimimo."
https://thepropheticbride.wordpress.com/2019/11/17/vision-193-waking-up-the-nations/
***BIBLIJOS PERLAI komentaras***
Ištraukos iš Šventojo Rašto, paminėtos regėjime:
"Argi jūs nežinote? Argi negirdėjote?
Argi tai jums neskelbta nuo pradžios?
Ar jūs nesupratote?
Nuo tada, kai buvo padėti žemės pamatai,
jis sėdi soste anapus dangaus skliauto virš žemės,
ir jos gyventojai jam atrodo lyg žiogai.
Jis dengia žemę dangumi tarsi užuolaida,
išskleidžia jį tarsi palapinę gyvenimui.
Didžiūnus jis paverčia nieku,
o žemės valdovus – tuščiu burbulu.
Jie vos pasodinti, vos pasėti,
jų kamienai vos žemėn įleido šaknis;
jis kvėpteli ant jų, ir jie nudžiūva;
viesulas juos nuneš kaip šapus.
„Su kuo palyginsite mane? Su kuo sulyginsite mane?“
– sako Šventasis.
Pakelkite akis ir pasižiūrėkite į aukštybes!
Kas jas sukūrė?
Tas, kuris atveda jų pulkus, suskaičiuoja
ir šaukia kiekvieną jų vardu.
Dėl jo didžios galybės ir beribės jėgos
nė viena nedrįsta neateiti!
Jokūbai, kaipgi tu gali sakyti,
Izraeli, kaipgi tu drįsti skųstis:
„Mano kelias paslėptas nuo VIEŠPATIES,
mano Dievas į mano teises nekreipia dėmesio?“
Nagi, ar nežinai, ar nesi girdėjęs?
VIEŠPATS – amžinasis Dievas,
visų žemės šalių kūrėjas.
Jis nepailsta, nepavargsta;
jo išmintis neištiriama.
Nuvargusiam jis duoda jėgų,
bejėgiui atšviežina gyvastį.
Net jaunuoliai pailsta ir pavargsta,
vaikinai klupte klumpa,
bet tie, kurie pasitiki VIEŠPAČIU, atgaus jėgas,
pakils tarsi erelių sparnais,
ir nepavargs bėgdami, nepails eidami."
(Izaijo 40:21-31)
"VIEŠPATS apsireikš Egipte, ir tą dieną egiptiečiai pripažins VIEŠPATĮ. Jie tarnaus jam aukomis bei atnašomis, duos įžadus VIEŠPAČIUI ir vykdys juos. Tada VIEŠPATS, nors ir smarkiai nuplakęs Egiptą, jį išgydys. Egiptiečiai kreipsis į VIEŠPATĮ, jis išgirs jų maldas ir juos išgydys. Tą dieną iš Egipto į Asiriją eis vieškelis; asirai juo keliaus į Egiptą, o egiptiečiai – į Asiriją. Tada egiptiečiai su asirais drauge garbins [VIEŠPATĮ]. Tą dieną Izraelis bus su Egiptu ir Asirija kaip trečioji šalis, kaip palaima žemėje, nes Galybių VIEŠPATS laimins ją, sakydamas: „Tebūna palaiminta mano tauta Egiptas, mano rankų darbas Asirija ir mano paveldas Izraelis“. (Izaijo 19:21-25)