2019 m. gegužės 22 d., trečiadienio vakaras
Man smagu dainuoti įvairias garbinimo ir šlovinimo giesmes Sosto patalpoje. Tiems, kurie nori žinoti, aš dainuoju vaikystės giesmes, dainas, kurių mano mama mane išmokė, Hillsong, Chris Tomlin, Matt Redman, Selah, Kim Walker Smith ir daugelį kitų dainų, taip pat dainų, su kuriomis užaugau sekmadieninėje mokykloje, jaunystės programose ir Biblijos stovykloje. Šiandien savo dvasinėje kelionėje, skelbiant 91-ą psalmę, vėl atsiradau Izraelyje. Pirma, buvau virš Golano aukštumų, tuomet Jeruzalėje prie Vakarų Sienos, Tada Galilėjoje Kibbutze. Žmonės kibbutze buvo užsiėmę gamindami maistą svečiams. Aš baigiau skelbti psalmę ir pradėjau dainuoti Joshua Aarons dainą “The Sacrifice Lamb”. Vienas jaunas vyras, kuris dirbo prie bufeto, klausėsi manęs, kai dainavau. Jis stovėjo nejudėdamas lyg būtų užsisvajojęs. Aš girdėjau pietų meto triukšmą. Žmonės virtuvėje buvo užsiėmę maisto ruošimu. Išvydau moterį maišančią kažkokios rūšies sriubą dideliame puode and komercinės viryklės. Jaunasis vyras atrodė susirūpinęs. Po dainos, aš jam paskaičiau ištrauką iš Patarlių 30:4 ir padrąsinau jį paskaityti dar keletą ištraukų: Izaijo 53, Michėjo 5:2, Izaijo 9:6. Yra daugelis kitų, bet būtent šias jam paminėjau. Pasimeldžiau jam palaiminimo.
Prie baltojo suolelio, Jėzus nurodė man sekti Jį. Todėl nuėjau su Juo kažkur už vietos, kur aš esu buvusi kelis kartus prieš tai. Mes stovėjome prie žemos tvoros, kurios viršutinė dalis atsivėrė į sodą, esantį žemiau mūsų. Tai tas pats sodas, kurį mačiau ankstesniuose regėjimuose, sodas, kuriame maži vaikai – panašaus amžiaus, kaip tie, kuriuos mokiau Jėzaus užduočių – kurie dienos šviesoje juokėsi gaudydami vieni kuris aplink augaliją. Šį kartą jie žaidė kartu su angelu. Mums stebint šį nuostabų vaizdą, Jis pasakė: “Ačiū, jog šiandien pamaitinai mano aveles.” Aš mokiau “Jėzaus užduočių”, kaip aš jas vadinu. (Kai kurie vadina religinėmis užduotimis) vietinėje pradinėje mokykloje šį rytą. Ir tai buvo mokymas apie palyginimą apie pradingusią avelę. Aš paprašiau Jėzaus, ar Jis galėtų padaryti, jog visi tie, kurie girdėjo mano mokymą šiandien priimtų sprendimą tapti “atrastomis avelėmis” ir nebaigtų gyvenimo kaip “pražuvusi avelė”. Jis neatsakė. Bet aš žinojau, jog Jis dirbs su jais. Jis niekada nenustoja kviesti Savo avelių. Likau padrąsinta.
Nuėjau į regėjimų vietą, kaip ir visada, susitikau savo šventųjų grupę ir tuos kurie buvo susirinkę, ir pasisukome į ekraną. Vaizde išvydau vietovę naktyje, kurioje blykčiojo šviesos. Panašiai lyg žiūrėtum į žaibus, esančius už debesų. Dangus ir toluma švietė raudona ir oranžine spalvomis ir kai sublykčiodavo šviesa, galėdavau matyti kažkiek pastatų, lyg siluetus dangaus fone. Supratau, jog tai dėl atakos. Šviesos žybsnius palikdavo raketos. Aš supratau, jog tai Izraelis. Esu turėjusi daug regėjimų apie Izraelį, esantį užpuolime. Jėzus pasakė: “Dalykai greitai vyksta. Karas jau beveik čia! Tikintieji, toliau melskitės už Izraelį: ne tik už taiką ar konflikto nebuvimą, bet už tai, kad jie sužinotų, jog Aš esu jų tikrasis shalom – jų Mesijas ir jų Tikroji Ramybė. Melskitės, kad jų širdys išgirstų juos kviečiantį Mano balsą, taip kaip tu šiandien mokei palyginime apie paklydusią avį. Aš nuolat kviečiu Savo paveldą: paklydusias aveles, kurias reikia surasti. Melskitės, jog jie klusniai sektų Mane visa savo širdimi, kaip surastos avelės, kurios žino savo Šeimininką. Aš esu Gerasis Ganytojas, kuris rūpinasi Savo avimis ir Aš jas myliu amžina meile!” Palyginimą galima rasti Luko 15:3-7.
https://thepropheticbride.wordpress.com/2019/05/22/vision-162-lost-and-found-lambs/
***BIBLIJOS PERLAI komentaras***
Ištraukos iš Šventojo Rašto, paminėtos regėjime:
"Kas užžengė į dangų ir vėl nužengė?
Kas pagavo vėją savo sauja?
Kas susėmė vandenis savo drabužiu?
Kas sužymėjo žemės ribas?
Kuo jis vardu? Kuo vardu Jo Sūnus?
Iš tikrųjų tu tai žinai!”
(Patarlių 30:4)
"Kas galėtų patikėti tuo, ką mes girdėjome?
Kam buvo apreikšta Viešpaties ranka?
Jis išaugo kaip atžala jo akivaizdoje,
kaip šaknis sausoje žemėje.
Jis buvo nei patrauklus, nei gražus:
matėme jį, bet nepamėgome.
Jis buvo paniekintas, žmogaus vardo nevertas,
skausmų vyras, apsipratęs su negalia,
toks, kuris prieš žmones užsidengia veidą.
Jis buvo paniekintas, ir mes jį laikėme nieku.
Tačiau jis prisiėmė mūsų negalias,
sau užsikrovė mūsų skausmus.
O mes laikėme jį raupsuotu,
Dievo nubaustu ir nuvargintu.
Bet jis buvo sužalotas dėl mūsų nusižengimų,
ant jo krito kirčiai už mūsų kaltes.
Bausmė ant jo krito mūsų išganymui,
ir mes buvome išgydyti jo žaizdomis.
Visi mes pakrikome lyg avys,
kiekvienas eidamas savo keliu,
o Viešpats užkrovė jam mūsų visų kaltę.
Nors buvo žiauriai kankinamas,
jis pakluso ir burnos nepravėrė.
Kaip tyli ėriukas, vedamas pjauti,
kaip tyli avis kerpama,
taip jis nepratarė nė žodžio.
Prievarta ir teismu jis buvo nušalintas,
ir kas bebūtų galvojęs apie jo likimą?
Kai jis buvo atskirtas nuo gyvybės krašto
ir pasmerktas mirti už mano tautos nuodėmę,
jam buvo skirtas kapas tarp nedorėlių,
laidojimo vieta su piktadariais,
nors jis nebuvo padaręs nieko bloga
nei ištaręs melagingo žodžio.
Bet Viešpats norėjo, kad jis kentėtų negalią.
Atidavęs save kaip atnašą už kaltę,
jis matys palikuonis ir gyvens ilgą laiką.
Per jį klestės Viešpaties užmojis.
Už savo vargus jis matys šviesą dienų pilnatvėje,
per savo kančią mano tarnas nuteisins daugelį,
prisiėmęs bausmę už jų kaltes.
Aš duosiu jam dalią tarp didžiūnų,
su galiūnais jis dalysis grobiu,
nes atidavė save mirčiai
ir buvo priskirtas nusidėjėliams.
Jis prisiėmė daugelio nuodėmes ir užsistojo už nusidėjėlius.”
(Izaijo 53)
"Todėl jis paliks juos iki laiko, kai laukiančioji kūdikio bus pagimdžiusi; tuomet jo giminių likučiai sugrįš pas Izraelio vaikus.” (Michėjo 5:2)
"Kūdikis mums gimė, sūnus mums duotas. Ant jo peties viešpatavimas, jis bus vadinamas Nuostabusis Patarėjas, Galingasis Dievas, Amžinasis Tėvas, Ramybės Kunigaikštis." (Izaijo 9:6)
"Tuomet Jėzus pasakė jiems palyginimą: „Kas iš jūsų, turėdamas šimtą avių ir vienai nuklydus, nepalieka dykumoje devyniasdešimt devynių ir neieško pražuvusios, kolei suranda?! Radęs su džiaugsmu dedasi ją ant pečių ir sugrįžęs namo susikviečia draugus bei kaimynus, sakydamas: ‘Džiaukitės drauge su manimi! Radau savo pražuvėlę avį!’ Sakau jums, taip ir danguje bus daugiau džiaugsmo dėl vieno atsivertusio nusidėjėlio negu dėl devyniasdešimt devynių teisiųjų, kuriems nereikia atsiversti." (Luko 15:3-7)