2019 m. kovo 13 d.
Aš kosėju jau mažiau, todėl galiu daugiau giedoti garbindama ir šlovindama. Maldos metu ir skelbiant 91-ą psalmę, aš atsiradau stovinti paplūdimyje, ant gražaus kranto prie nedidelės valtelės. Jie nebuvo labai apsirengę. Pasidalinau su jais savo viltimi ir pagiedojau jiems. Vienas vyras nubėgo paplūdimiu, nes jis buvo sunerimęs dėl to, ką aš sakiau. Todėl suvokiau, kad jie mane supranta, nors jie ir kalba kita kalba. Vienas žvejas atsiklaupė ant kranto ir priėmė Kristų! Aš verkiau! Tuomet aš atsiradau vandenyje netoli kranto už jo su angelais, kurie jį krikštijo! Aš visiškai verkiau. Aš nesuprantu, ar tai tikras laikas, o gal tai ateitis. Bet aš vėliau, kai sugrįžau į Sosto patalpą, paklausiau Jėzaus, kodėl tas kitas vyras pabėgo. Jėzus pasakė: "Jis buvo pilnas demoniškų dvasių. Ten daug stabmeldystės ir raganavimo." Bet Jis nedavė man jokio paaiškinimo dėl to, ką aš nuveikiau. Todėl einu tikėjime.
Nuėjau į regėjimų vietą, susitikau savo penkis šventuosius draugus ir tuos, kurie ten susirinkę, ir pasisukau į ekraną. Vaizde išvydau vietovę, kurioje ką tik buvau - tropinę Azijos vietą, bet dabar joje vyko galinga audra. Mačiau kaip aukštas kokoso medis palinksta vėjyje ir lietuje, jo šakos aiškiai skrenda vėjo kryptimi. Ten buvo reikšmingas audros proveržis ir potvynis nuo vandenyno, kuris veržėsi iš kairės link dešinės. Esu mačiusi šią audrą ir anksčiau! Prisimenu, jog mačiau nedidelę šeimą, susiglaudusią, kuri buvo persigandusi, ir aš juos padrąsinau savo dvasinės kelionės metu. Mačiau daug nuolaužų, skraidančių ore. Manau, jog tai regėjimas Nr. 125. Suprantu, jog audra yra bausmė ir įspėjimas, kad žmonės atgailautų ir išeitų iš stabmeldystės. Aš suprantu, jog ta vieta yra sala. Aš žinau, jog tai bus reikšminga audra, kuri įvyks "Labai greitai." Melskitės už paklydusius ir išlaisvinimo jiems iš stabmeldystės/raganavimo. Melskitės už tikinčiuosius.