2018 m. birželio 21 d.
Siunčiu 85-to regėjimo pradžią. Aš buvau nusprendusi to nesiųsti, nes tai asmeniška ir labai neįtikėtina, kad net nemaniau, jog kažkas galėtų tuo patikėti. Bet stabtelėjau ir pasiteiravau Jėzaus, ar aš turėčiau tai pasilikti sau, Jis man davė įdomų ir padrąsinantį atsakymą. Jis pasakė, kad aš neturėčiau leisti baimei užkirsti kelią pasidalinti regėjimu. Tie, kurių dvasinės akys yra atvertos, jie tuo patikės arba tai priims. Tie, kurie negali matyti – netikės. Taip, kaip ir su visais regėjimais. Jis taip pat tęsė sakydamas, jog yra svarbios atkaklios maldos, kad kiti būtų išgelbėti. Ištvermė!! (Ačiū, Heidi, apie tai, jog priminei man šiek tiek stabtelėti!!)
Buvau Sosto patalpoje kaip kad visada ir patyriau kai ką nuostabaus dvasiniame pasaulyje, kol meldžiausi 91-ą psalmę. Dažniausiai viską pradedu aukšto kalno viršūnėje ir tuomet išskrendu su savo ereliu, aš tuomet būnu jam ant nugaros ir skelbiu Žodį. Mes skridome virš vandens ir atvykome prie siaubingos scenos. Aš tai atpažinau kaip 84-o regėjimo, kuriame mačiau JAV karinio laivo užpuolimą, pasekmes. Aš buvau prie laivo kairiojo borto ir ten daug karinių jūrų pėstininkų buvo vandeny. Kai kurie buvo mirę. Prisimenu, kad tolumoje mačiau vieną jūrų pėstininką, kuris atrodo buvo iškėlęs savo dešinę ranką, lyg kviesdamas mane, bet nebuvau tikra, ar jis gali mane matyti. Aš toliau tęsiau 91-ą psalmę ir kai užbaigiau, aš supratau, jog aš vis dar čia. Mes nepajudėjome, todėl pradėjau juos visus drąsinti, vildamasi, jog jie išgirs, kad reikia šauktis Viešpaties vardo ir būti išgelbėtiems. Kalbėjau ištrauką iš Rom 10:9-10 ir 13 ir toliau juos drąsinau.
Tuomet išvydau iš arti jūrų pėstininkę, kuri suposi ant kažko vandenyje. Supratau, jog ji moteris, ji buvo be sąmonės ir jai buvo sužeista galva. Nuėjau prie jos ir pradėjau ją purtyti ir sakyti: „pabusk“ ir „šaukis Viešpaties vardo ir būk išgelbėta. Nebijok, Jėzus su tavimi.“ Aš toliau kalbėjau su ja. Ji šiek tiek pravėrė savo akis ir aš ją padrąsinau.
Tuomet virš jos nušvito skaisčios šviesos žybsnis. Šviesa švietė iš dangaus. Tuomet išvydau pora angelų su ja, nes jos siela paliko kūną ir vienas jų paėmė ją už rankos ir kartu su kitu angelu padėjo jai įžengti į šviesą. Aš jai pamojavau, o ji man pamojavo, ji šypsojosi ir buvo laiminga. Jos plaukai buvo tamsūs vidutinio ilgio ir ji vilkėjo dangišką baltą spindintį drabužį. Tai buvo taip gražu pažiūrėti. Negalėjau patikėti, ką aš ką tik mačiau. Buvau šokiruota ir apimta nuostabos.
Mano mintys yra užimtos keliais klausimais. To nėra nutikę anksčiau. Ar tai, ką aš ką tik mačiau ir dalyvavau, ar visa tai yra ateityje? Aš paklausiau Jėzaus apie tai vėliau po maldos laiko Sosto patalpoje, kai jau sėdėjau su Juo ant suolelio. Jis pasakė, jog man nereikia visko suprasti, bet Jis pasakė, jog ji buvo išgelbėta dėl mano atkaklumo maldose už paklydusius. Aš tiesiog buvau klusni. Vau!
(2 dalis čia)
***BIBLIJOS PERLAI komentaras***
Ištrauka iš Šventojo Rašto:
„Jeigu lūpomis išpažinsi Viešpatį Jėzų ir širdimi tikėsi, kad Dievas jį prikėlė iš numirusių, būsi išgelbėtas. 10Širdimi priimtas tikėjimas veda į teisumą, o lūpomis išpažintas – į išganymą. <...> Kiekvienas, kuris šaukiasi Viešpaties vardo, bus išgelbėtas.“ (Rom 10:9-10 ir 13)