2021 m. gruodžio 2 d., trečiadienio vakaras
Šlovinau ir garbinau Viešpatį Sosto patalpoje. Garbinau naudodama savo juostas pagal šią giesmę: „I Speak Jesus“, kurią atlieka Charity Gayle https://youtu.be/PcmqSfr1ENY. Paskelbiau Jėzų virš savo šeimos, bendruomenės, bažnyčios, vyriausybės ir tam tikrų žmonių, kuriuos aš pažįstu: „sulaužyk visas tvirtoves, šviesk pro šešėlius, dek kaip ugnis! Aš skelbiu, jog Tavo vardas yra Jėga, Tavo vardas yra Išgijimas, Tavo vardas yra Gyvenimas!“ Amen! Pradėjau melstis. Man pasiekus savo kalną, iš pradžių mano vaizdas buvo toks, jog iš arti mačiau to gražiojo balto žirgo galvą, to paties žirgo, kurį anksčiau buvau mačiusi. Aš buvau taip arti, jog jis palietė mano veidą su savo nosimi. Tuomet aš atsiradau jau sėdinti ant žirgo ir aš iš tiesų galėjau jausti, kaip jis žingsniuoja. Priešais save mačiau karius, kurie buvo užsėdę ant savo arklių, jie jojo poromis, o aš buvau už žirgo, esančio man iš kairės, bet aš nėgalėjau matyti, kas buvo šalia manęs. Mano vaizdas buvo toks, jog galėjau matyti tik tai, kas buvo priekyje. Mes atvykome prie kalno papėdės, nulipome nuo žirgų ir pradėjome kopti. Kai jau pasiekėme viršūnę, ereliai ten jau laukė mūsų. Aš užsėdau ant savojo erelio ir mes išvykome man skelbiant 91-ą psalmę.
Aš buvau vidutiniame aukštyje, panašiai vienos mylios nuotolyje [1.6 km] ar panašiai ir išvydau didžiulį paplūdimį ir vandens telkinį, kuris buvo šalia jo. Mano dešinėje buvo kalnuoti, dykumos tipo žemi kalnai. Aš supratau, jog žvelgiu į šiaurės pusę. Aš iškart atpažinau šią vietą, kaip Akabos įlanką, nes esu šią vietą mačiusi ankstesniame regėjime Nr. 262. Nemačiau nieko, kad kas būtų paplūdimyje ar šioje vietovėje. Nežinojau, ką aš turėčiau čia pamatyti. Baigiau psalmės deklaravimą šiai vietai ir sugrįžau prie baltojo suolelio.
Jėzus atsistojo ir aš žinojau, jog mes eisime pasivaikščioti. Mes atėjome prie šventyklos vietos, kurioje yra balta marmurinė pusės ūgio siena, kuri atsukta į sodą, kuriame esu buvusi kelis kartus. Ten iš šventyklos išeina pakopiniai laiptai, kurie nusileidžia iki sodo. Jėzus stovėjo šalia manęs, mums žvelgiant į sodą. Aš paklausiau Jėzaus, kodėl Jis antrą kartą man parodė tikrąją Raudonosios jūros perėjimo vietą? Jėzus atsakė: „Tai yra tikroji vieta, bet tai ne tik vieta, apie kurią Aš primenu pasauliui. Tai taip pat priminimas apie didį Dievo įvykdytą stebuklą, kad išvaduotų savo paveldą. Mano paveldui reikia prisiminti, ką Dievas padarė jų protėviams ir kad Jis vis dar darbuojasi. Aš Esu toks pats vakar, šiandien ir per amžius. Aš vis dar Esu užsiėmęs stebuklų darymais. Aš jų neužmiršau. Pasaulis taip pat tai turi prisiminti ir patikėti.“ Ar tai tokia žinutė? Jėzus atsakė: „Taip, dukra, tokia.“
Po to, kai Jis pakalbėjo, galingas angelas prisiartino prie manęs. Nebuvau dėl jo tikra, todėl paklausiau Jėzaus, ar šis angelas yra su manimi ar prieš mane? „Jis su tavimi“, atsakė Jėzus. Aš supratau, jog šis angelas yra vadas ir jis priklauso dangiškajai kariuomenei, kuri buvo pakviesta Viešpaties, kad gintų mane ir kovotų už mane. Ačiū, Viešpatie Dieve! (Nemažai darbavausi išlaisvinimo tarnystėje)
Nuo šios vietos, aš išvydau antrą dalį regėjimo. (Neėjau į regėjimų vietą, kaip kad visada darau). Man buvo parodyta Akabos įlanka ir ta vietovė, kurią neseniai mačiau dvasinėje kelionėje. Išvydau daugybę žmonių ant paplūdimio (Nuveiba paplūdimys, Egipte) ir ugnies debesį, kuris buvo tolumoje kairėje. Staiga ten jau buvo vandens sienos, kurios ėjo per visą vandens ilgį iki kitos pusės dešinėje. Mano vaizdas pasikeitė. Dabar žvelgiau iš paplūdimio perspektyvos, žiūrėjau tarp dviejų vandens sienų iki kitos jūros pusės. Negalėjau matyti pabaigos. Buvo taip lyg žvelgčiau į tunelį. Vandens sienos buvo labai aukštos, o pati žemė atrodė šiek tiek akmenuota ir šlapia. Iš šios perspektyvos nemačiau jokių žmonių, nemačiau nieko, kad kas būtų šiame take, esančiame tarp vandens sienų. Aš žmones mačiau tik tuomet, kai į viską žiūrėjau iš šono. Aš galėjau būti kokių poros mylių atstumu ar panašiai, kai žiūrėjau iš šono, nes žmonių minia atrodė labai mažytė. Buvo lyg panoraminė nuotrauka.
O mąstant apie stebuklus, aš tikiu, jog Yahushua/Yeshua/Jėzaus Kristaus, Mesijo, vienitelio Dievo Sūnaus, gimimas iš nekaltos mergelės yra didžiausias stebuklas, kurį Dievas kada yra padaręs, kad išvaduotų visą pasaulį iš nuodėmės. Per Mesijo mirtį ir prisikėlimą, Jis padarė kelią tiems, kurie tiki, kad jie turėtų ryšį/bendravimą su Tėvu ir amžinąjį gyvenimą. Dievas mus kviečia bendravimui. Todėl nėra jokio siurprizo, jog man buvo priminta ištrauka iš Jeremijo 33:3 „Šaukis Manęs, ir Aš atsiliepsiu. Parodysiu tau didelių ir nesuvokiamų dalykų, apie kuriuos nieko nežinai.“ Aš paraginčiau jus siekti Jo ir šauktis Jo vardo, ir jūs būsite Jo surasti! Palaimos.
Įdomu, jog tai yra 333-ias regėjimas. Netikiu, jog tai tik sutapimas. Aš pavadinčiau tai Dievo sutapimu.
Vandens sienos atrodė taip kaip pirmoje nuotraukoje, nes jos atrodė beveik kaip tunelis, bet pats takas buvo platesnis ir labiau panašus į antroje nuotraukoje esantį, kartu su akmeninis, tik kad aš nemačiau nė vieno einančio tuo taku.
