2021 m. balandžio 28 d., trečiadienio rytas
Šlovinau Viešpatį Jėzų Sosto patalpoje. Sudainavau keletą garbinimo ir šlovinimo giesmių, kaip pvz. “I Exalt Thee” (“Aukštinu Tave”) ir “Holy Spirit You are Welcome Here” (“Laukiame Tavęs, Šventa Dvasia”), kurias atlieka Kim Walker Smith. Pradėjau melstis už viso pasaulio paklydusius, meldžiausi už visas tautas, prašydama Tėvo, kad joms išlietų Savo Gyvajį Vandenį, kad Jis suteiktų joms alkį teisumui ir atsiųstų sapnų ir regėjimų. Kurį laiką meldžiausi už savo šeimą, draugus ir pasaulį. Pasiekusi 91-ą psalmę, išvydau save lipančią sudėtinga vieta į kalno viršų. Kai užlipau ant tos uolingos vietos, atsisukau padėti draugui kariui. Pasiekau viršūnę, susitikau su savo ereliu ir mes išvykome. Aš visada žinau, jog aplink būna demonų, bet aš nesiveliu į mūšį su jais. Atsiradau žvelgama į Niagaros krioklius, Kanadoje/JAV. Nemačiau, jog kažkas vyktų, todėl paklausiau Jėzaus, ką turėčiau sakyti? Jis pradėjo kalbėti, todėl aš tyliai klausiausi. Jis kalbėto gan tvirtai ir pasakė:
“Atgailaukite ir sugrįžkite pas Mane! Aš jus myliu amžina meile, bet jūs turite išeiti iš savo stabmeldystės, netikėjimo, maišto ir nedorų planų. Jūs per daug pasitike savo pačių išmintimi ir galia ir nesuprantate, jog esate akli, kurti ir nebylūs! Aš kviečiu jus nuoširdžiai siekti Manęs. Artinasi nelaimė ir Aš leidžiu jai įvykti, kad jus pažadinčiau. Atgailaukite!”
Sugrįžau prie baltojo suolelio ir paklausiau apie Niagaros krioklių vietovę. Jėzus pasakė, jog jie išspyrė Jį iš visų sričių: institucijų, verslo ir valdžios įstaigų, ir savo širdis atsuko į kitus dievus. Tai, kas yra gera, jie vadina blogu, o tai, kas yra bloga, jei vadina geru. Išdidumas juos stipriai suėmęs kaip ir netikro tikėjimo sistemos. Jėzus man priminė apie vandens dvasines valdžias – Leviataną ir Begemotą. Leviatanas yra sipri išdidumo dvasia, kuri iššaukia baimę, susiskaldymą ir sulaužo sandoras. Begemotas yra didelė, stipri ir savimi pasitikinti dvasia, kuri dengia vietoves su netikro tikėjimo sistemomis, netikromis strategijomis, netikromis ideologijomis, netikromis vertybėmis, kurios yra kaip klaidingi šablonai, esantys žmonių mintyse, kurie verčia mus matyti dalykus kitokius nei jie yra ir vadinti juos kitaip, nei iš tiesų yra. Šios dvi dvasios veikia kartu. Jos taip pat yra užkrėtusios ir bažnyčią. Paskaitykite Jobo 41 apie Leviataną ir Jobo 39:15-34 apie Begemotą. Ten, kur randasi bendruomenė netoli vandens, ten jūs rasite ir šias dvasias. Atgaila yra kelias į išlaisvinimą.
Nulipau laiptais, susitikau mane pasitinkančią grupę ir mes nuėjome link vietos, kur kiti jau buvo susirinkę. Ekranas atsivėrė ir aš išvydau, jog aš buvau danguje už meteoro palikto dūmų kelio. Priekyje išvydau ryškią šviesą ir degimą, kaip ugnies kamuolio, kuris greitai leidosi. Fone mačiau Niagaros krioklius. Vaizdas pasikeitė ir išvydau virš Žemės esantį didelį meteorą, kuris, kai trenkėsi į atmosferą, suskilo į mažesnes dalis. Mano dėmesys buvo sutelktas į vieną iš atskilusių dalių, kuri tapo kaip ugnies kamuolys su dūmų pėdsaku už jo. Supratau, jog ta atskilusi dalis buvo pakankamai didelė, kad sukeltų nuostolių. Nemačiau, kur ji nusileidė. Jėzus man priminė, jog tai susiję su regėjimu Nr. 136, kuris yra apie tai, jog Toronte staiga dingo elektra. Žinutė jau buvo pasakyta.
Melskitės už atgimimą, kuris atneš atgailą.
***BIBLIJOS PERLAI komentaras***
“Kas tik pamato Leviataną,
netenka drąsos ir puola ant žemės.
Argi jis nėra nuožmus tam, kas jį pažadina?
Kas galėtų stoti prieš jį?
Kas jam priešintųsi ir nenukentėtų?
Po visu dangumi tokio nėra!
Vargu ar man reikia kalbėti apie jo kojas
jo žygdarbių smulkmenas ir grakštų sudėjimą.
Kas gali nuplėšti jo išorinį dangalą
ar perdurti dvigubus jo šarvus?
Kas gali priversti jį pražioti nasrus?
Siaubą kelia pliki jo dantys!
Jo nugarą dengia tarsi eilės skydų,
glaudžiai sukabintų ir kietų kaip akmuo.
Vienas skydas prišlietas prie kito,
kad net oras negali tarp jų praeiti.
Sujungti vienas su kitu,
jie neatskiriami.
Kai jis čiaudi, blyksteli šviesa;
jo akys tarsi aušros prošvaistė.
Iš jo nasrų šoka liepsnos,
veržiasi kibirkščių srovės.
Iš jo šnervių kyla dūmai,
tarsi verdant puodui ant žabų ugnies.
Jo alsavimas uždega anglis,
iš jo nasrų veržiasi liepsnos.
Jo sprande slypi jėga;
baimė apima visus jį sutinkančius.
Jo raumenų sluoksniai glausti,
tvirtai nulieti ir nepajudinami.
Jo širdis tvirtai nulieta kaip akmuo,
kieta kaip apatinė girnapusė.
Kai jis stoja piestu, net galiūnai dreba
ir nustėrę iš siaubo traukiasi.
Kas jį pultų, nenugalėtų kalaviju;
nenugalėtų nei ietimi, nei sviediniu, nei iešmu.
Geležį jis laiko šiaudais,
varį – sudūlėjusiu medžiu.
Strėlė neprivers jo bėgti;
svaidyklės akmenys jam tarsi šiaudai.
Vėzdai jam panašūs į šiaudus;
jis juokiasi iš iečių zvimbimo.
Jo pilvas aštriai kiautėtas;
jis šliaužia purvu tarsi kūlimo šlajos.
Jis priverčia gelmę kunkuliuoti tarsi katilą,
sumaišo jūrą it smilkyklę.
Paskui save jis palieka blizgantį taką;
būtų galima manyti, kad gelmė žila.
Žemėje lygaus jam nėra;
tai kūrinys be baimės.
Jis mato visa, kas didinga;
jis visų išdidžiųjų gyvūnų karalius“.
(Jobo 41)
“Pagalvok apie begemotą,
kurį padariau kaip ir tave;
jis ėda žolę it jautis.
Jo jėga šlaunyse,
jo galybė pilvo raumenyse.
Savo uodegą jis padaro kietą kaip kedras,
jo šlaunų raumenys suausti į viena.
Jo kaulai tarsi vario vamzdžiai,
galūnės tarsi geležies lazdos.
Jis pirmas tarp didžiųjų Dievo darbų;
tik jo Kūrėjas gali ištraukti prieš jį kalaviją.
Juk žolės jam duoda kalnai,
kur žaidžia visi laukų žvėrys.
Po lotosu jis guli,
pelkės nendrių prieglaudoje.
Lotosas globia jį ūksme,
upelio gluosniai jį gaubia.
Net kai upė patvinsta, jis neišsigąsta;
išlieka ramus, nors Jordanas tekėtų į nasrus.
Kas gali pagauti jį kabliu
ar perverti jo šnerves vąšu?
Argi gali pagauti meškere Leviataną,
ar surišti jo nasrus virve?
Argi gali įverti virvę jam į šnerves,
kabliu perdurti nasrus?
Argi jis maldaus tavęs, kad paleistum,
gerinsis tau švelniais žodžiais?
Argi jis sudarys sandorą su tavimi,
ar priimsi jį kaip amžiną vergą?
Argi žaisi su juo kaip su paukščiu,
ar laikysi jį pririštą savo merginų pramogai?
Argi derėsis dėl jo prekiautojai,
ar išsidalys jį pirkliai?
Argi gali prismaigstyti jam odą žeberklų,
ar galvą žūklės iečių?
Kartą kėlęs prieš jį ranką,
atmink kovą ir daugiau nebebandyk!
(Jobo 40:15-32)