2020 m. liepos 31 d.
Šį regėjimą patyriau tuo metu, kai leidau savo tylųjį laiką, arba kaip aš vadinu “Tiesiog buvimo” laiką priešais Dievą jo šventykloje. Pabandysiu apibūdinti, ką aš mačiau. Aš lipau į Jo kalną (paskutiniu metu taip darydavau), kol pasiekiau debesis, dengiančius jo viršūnę. Nuo ten, aš lipau laiptais, kurie yra iškalti kalne tol, kol išlindau iš debesų ir atsidūriau prie šventyklos laiptų. Ten yra du galingi angelai, stovintys abiejose laiptų pusėse. Paprastai matau tik jų pėdas (jie yra tokie dideli, jog iš savo perspektyvos matau tik jų pėdas). Šiandien, kai stengiausi užlipti laiptais, aš vis slysdavau, lyg jie būtų iš ledo. Buvau nuvarginta. O tada aš pradėjau kilti aukščiau ir aukščiau, kol galiausiai atsidūriau kosmose, žiūrinti į mūsų saulę. Ji buvo labai graži. Mačiau daug detalių ant jos paviršiaus. Staiga ji sprogo. Mano vaizdas pasikeitė ir dabar mačiau save iš šono, bet kiek tolėliau. Mačiau, jog sprogimas sukėlė įsiurbimo jėgą, kaip vakumo efektą ir aš buvau traukiama tos nematomos jėgos. Išvydau Dievo ranką mano dešinėje, kuri uždengė mane, kad aš nebūčiau įtraukta. Buvau apimta pagarbios baimės ir mąsčiau, kodėl Dievas man vėl tai parodė. (Esu mačiusi tai ankstesniuose regėjimuose Nr. 118 ir 217, būtent tai, jog saulė sprogsta ir išnyksta).
Tada pagalvojau paklausti Jo, ar tai įvyks prieš ar po bažnyčios paėmimo [angl. k. “rapture”]? Ir Jis atsakė “Po”. Jis man priminė, jog ženklai ir stebuklai pirmiausia yra skiriami žydams, o tada pagonims. Tada prisiminiau ištrauką iš laiško romiečiams 1:16, kur Paulius sako: “Aš nesigėdiju Evangelijos. Ji juk yra Dievo galybė išgelbėti kiekvienam tikinčiajam, pirma žydui, paskui graikui...” Kiek suprantu, šis mokymas nereiškia, jog Dievas rodo išskirtinį palankumą, kaip tai ir patvirtinta laiške romiečiams 2:10-11. Bet tai reiškia, jog Dievas išsirinko savo paveldą – žydus – ne tik tam, kad apreikštų savo meilę, gailestingumą ir savo dieviškąjį charakterį per juos, bet ir tam, kad atneštų vilties planą – išgelbėjimą per savo Sūnų – Ješua/Jahušua Mesiją – visam pasauliui. Suprantu, jog Jis trokšta, kad žydai tai suprastų ir kad prisimintų senųjų pranašų pranašystes dėl Mesijo, kuris buvo atėjęs, ir taip pat apie daugelį didelių ženklų ir stebuklų, kurie įvyks prieš ateinant tai Didžiajai Ješua/Jahušua/Jėzaus sugrįžimo dienai. Konkrečiai vienas iš ženklų, jog saulė užtems, kaip kad išpranašauta Joelio 2:31 ir 3:15. (Jėzus/Ješua apie tai kalba ir Mato 24:29 ir apaštalas Jonas matė tai Apreiškime 6:12 kaip šeštąjį antspaudą). Ženklai ir stebuklai yra skirti, kad perspėtų ir prabudintų žmones, jog yra Dievas danguje, kuris neužmiršo jų ir kad jie sugrįžtų pas Jį! Tikintieji, melskitės už Izraelį, kad jie praregėtų, išgirstų, prisimintų ir suprastų senųjų laikų pranašystes ir prabustų!
***BIBLIJOS PERLAI komentaras**
Ištraukos iš Šventojo Rašto, paminėtos regėjime:
“Ir šlovė, pagarba bei ramybė kiekvienam, kuris daro gera, pirma žydui, paskui graikui. Juk Dievas nėra šališkas.” (Rom 2:10-11)
“Saulė bus paversta tamsa, o mėnulis - krauju prieš ateinant didingajai ir baisiajai Viešpaties dienai.” (Joelio 2:31)
“Aptemsta saulė ir mėnulis, žvaigždės sulaiko savo švytėjimą.” (Joelio 3:15)
“Netrukus po tų nelaimių dienų saulė užtems, mėnulis nebeduos šviesos, žvaigždės kris iš dangaus, ir dangaus galybės bus sukrėstos.” (Mato 24:29)
“Aš mačiau, kaip jis atplėšė šeštąjį antspaudą. Tuomet kilo didelis žemės drebėjimas, saulė pasidarė juoda kaip ašutinis maišas, visas mėnulis paraudo lyg kraujas.” (Apreiškimo 6:12)
***
Dievas išsirinko žydų tautą tam, kad visam pasauliui apreikštų savo šlovę. Tačiau žydai atmetė savo Dievą. Šiuo metu vyksta Jėzaus nuotakos paieška, ir tada Dievas vėl sugrįš prie žydų klausimo ir savo šlovę visam pasauliui apreikš per žydų tautą.