2018 m. rugpjūčio 24 d.
Regėjimas prasidėjo dvasine kelione kažkur Artimuosiuose Rytuose. Į galvą atėjo mintis apie Pakistaną. Pradėjau skelbti 91-ą psalmę ir kartu su ereliu greitai nuskridome prie nedidelio namo, kuris buvo baltai aptinkuotas/ar balto purvo, prie jo išorinių durų stovėjo sargybinis. Jis vilkėjo tamsiai žalią uniformą. Žemė buvo smėlėta.
Vyras, esantis viduje, vilkėjo Rytų Indijos aprangą – ilgą vientisą rūbą galbūt su kelnėmis. Jo plaukai buvo trumpi juodi, šiek tiek banguoti, o kai jis kalbėjo, mačiau, kad jam trūko danties kairėje jo burnos pusėje. Negalėjau suprasti, ką jis sakė, bet manau, jog jis kvietė sargybinį. Jis buvo apimtas baimės. Aš iškart pradėjau melstis ir skelbi virš jo Raštą. Padrąsinau jį ištrauka iš Įst 31:6, ir dar kartą Ps 91. Tuomet išvydau jį sėdintį ant kažkokio suolelio ir verkiantį. Aš uždėjau jam ant pečių savo ranką ir padrąsinau jį su ištraukomis, kurios atėjo man į galvą. Tada paprašiau pagalbos ir du angelai atsisėdo abiejose jo pusėse, jam patarnavo.
Supratau, jog jis yra persekiojamas tikintysis, galbūt net vietinis pastorius, kuris buvo nutvertas skelbiantis Žodį su Biblija. Tuomet nuėjau prie sargybinio ir pradėjau jam skelbti tiesą. Rom 10:9-13, Jono 14:6 ir pasakiau, jog jis tikėjo melu. Aš pažvelgiau viršun ir išvydau vietinį piktosios dvasios galiūną kartu su jam patarnaujančiais demonais, jie buvo mūšyje. Aš liepiau jam pasišalinti ir paprašiau pagalbos su juo kovoti. Aš vilkėjau savo ginkluotę ir savo atnaujintą kalaviją. Mano angelas, kurį esu mačiusi daug kartų anksčiau, ten taip pat kovojo kartu su manimi ir kitais angelais. Ten vyko mūšis! Prieš išvykstant, aš jį padrąsinau, sakydama: „Viešpats niekada tavęs nepaliks ir neapleis. Nukreipk savo akis į atlygį, kuris laukia tavęs!”
Man grįžus, aš nuėjau su Jėzumi į Sosto patalpą, kur aš sėdžiu su Juo ant suolelio, ir aš paklausiau Jo apie tą vyrą mažame kambaryje ir tą sargybinį ir kaip jis gali būti padrąsintas, nes aš juk kalbu angliškai. Aš supratau, jog žodžiai, kuriuos aš skelbiu yra išverčiami jo galvoje. Jis girdi savo kalba! Tai nuostabu!
Nuėjau į regėjimų vietą kaip kad visada. Susitikau savo du šventuosius/tikinčiuosius ir pasisveikinau su kitais, laukiančiais, ir mes pažvelgėme į ekraną. Vaizde išvydau tą pačią vietą, kurioje ką tik buvau dvasinėje kelionėje, ir ten būrys žmonių ant smėlėtos žemės bėgo link dešinės: vyrai, moterys, šeimos – ir jie vilkėjo Rytų Indijos drabužiais. Jie bėgo nuo kažko labai didelio, kas buvo kairėje pusėje. Pažvelgiau į kairę ir išvydau tai, ką manau esant vietinį demonišką dvasinį galiūną. Mačiau kaip blogosios dvasios spaudė vietinę valdžią persekioti tikinčiuosius.
Paklausiau Jėzaus apie tai, ką aš mačiau ir Jis pasakė, kad „Mes turime melstis už persekiojamas bažnyčias ir tikinčiuosius Artimuosiuose Rytuose.“ Suprantu, jog yra sudėtinga būti tikinčiuoju tokiose šalyse kaip Pakistanas ir Afganistanas. Jiems taip pat reikia biblijų, o jas perduoti ar turėti yra pavojinga. Melskitės ir remkite tas tarnystes, kurios dalija biblijas tiems žmonėms. Taip pat melskitės už paklydusius. Ši nuotrauka yra panaši į tai, ką aš mačiau regėjime, ir taip pat į tai, ką žmonės vilkėjo.
***BIBLIJOS PERLAI komentaras***
Ištraukos iš Šventojo Rašto:
„Būkite stiprūs ir ryžtingi! Nebijokite jų ir neišsigąskite, nes pats Viešpats, tavo Dievas, eina su tavimi; jis nepaliks tavęs vieno ir nepasitrauks nuo tavęs“. (Pakartoto įstatymo 31:6)
„Jeigu lūpomis išpažinsi Viešpatį Jėzų ir širdimi tikėsi, kad Dievas jį prikėlė iš numirusių, būsi išgelbėtas. Širdimi priimtas tikėjimas veda į teisumą, o lūpomis išpažintas – į išganymą. Raštas juk sako: Kas tik jį tiki, neliks sugėdintas. Nėra skirtumo tarp žydo ir graiko, nes tas pats visų Viešpats, turįs turtų visiems, kurie jo šaukiasi: Kiekvienas, kuris šaukiasi Viešpaties vardo, bus išgelbėtas.“ (Romiečiams 10:9-13)
Jėzus jam sako: „Aš esu kelias, tiesa ir gyvenimas. Niekas nenueina pas Tėvą kitaip, kaip tik per mane.“ (Jono 14:6)