"Jis taip kalba apie šituos dalykus visuose laiškuose. Juose esama sunkiai suprantamų dalykų..." (2 Petro 3:16)

Tiek Pauliaus laiškuose, tiek ir kiekviename Biblijos puslapyje yra sunkiai suprantamų dalykų. Tai yra nenuginčijama tiesa ir šita tiesa būtina vadovautis, siekiant suprasti, apie ką yra rašoma konkrečiose ištraukose.

Noriu iš karto įspėti, jog tai bus šokiruojantis atskleidimas ir prašau turėti kantrybės ir neįsižeisti.

Biblija - tai Dievo Žodis, tai knyga, kuri leidžia mums pamatyti ir suprasti, kas vyksta dvasiniame pasaulyje. Tai knyga apie dvasinį pasaulį, kurio įprastoj būklėj mes negalime matyti. Dievas, panaudodamas šio fizinio pasaulio kūrinius, dėsnius, situacijas ir žmones, nupiešia mums dvasinio pasaulio vaizdą, aprašo ir parodo tai, kas vyksta būtent dvasiniame lygyje. Šio fizinio pasaulio dalykai yra naudojami kaip simboliai, kurie padeda suvokti dvasinio pasaulio dėsnius.

Taigi, kai Dievas sukūrė moterį, Adomas ją pamatęs tarė:
"Štai pagaliau kaulas mano kaulų ir kūnas mano kūno." (Pradžios 2:23)

Biblija yra tarsi deimantas turintis daugybę pusių, kurį pakreipus vis kitokia šviesa suspindi, kitaip sakant Biblijos ištraukos turi ne vieną teisingą atskleidimą, nes kiekviena ištrauka yra sudaryta iš keleto atskleidimo lygių, sluoksnių. Šiandien aš noriu paliesti tik vieną reikšminį sluoksnį, kurį ir noriu atskleisti. O tai reiškia, jog yra žymiai daugiau reikšmių, bet aš noriu susikoncentruoti ties viena reikšme.

Taigi, sukūrus moterį pirmieji Adomo žodžiai ją susiejo su kūnu. Kitaip sakant, moteris simbolizuoja kūniškus troškimus, o dar stipresne prasme moteris Biblijoje simbolizuoja... demonus!

Žiūrėkite, kai Adomas nusidėjo Dievas jam tarė: "Kadangi tu paklausei savo žmonos balso ir valgei nuo medžio, apie kurį buvau tau įsakęs: 'Nuo jo nevalgysi!' - tebūna už tai prakeikta žemė..." (Pradžios 3:17)

Taigi, problema su Adomu buvo ne tai, jog jis paklausė Ievos balso, nes juk vyrai dažnai atsiklausia žmonos nuomonės ir jos paklauso, bet problema buvo tame, jog jis paklausė demono balso, kalbėjusio per Ievą. Jis paklausė demono balso ir už tai susilaukė bausmės.

Apreiškimo knygoje Tiatyrų bažnyčios žmonėms Jėzus sako: "Bet turiu prieš tave, kad leidi moteriškei Jezabelei, kuri sakosi esanti pranašė, mokyti bei suvedžioti mano tarnus, kad jie ištvirkautų..." (Apr 2:20)

Mes žinome, jog yra Jezabelės demonai, kurie veikia žmones. Piktoji Jezabelės dvasia gali veikti ir vyrus, ir moteris. Jėzus sako, jog nuodėmė yra leisti Jezabelei vadovauti ar daryti kitokią įtaką žmonių bendruomenei. Sakykim, turim pastorių, kurį veikia Jezabelės dvasia ir tas pastorius vadovauja bažnyčiai, tokiu atveju visa bendruomenė yra mokoma Jezabelės demono, kuris veikia per tam tikrą pastorių arba per moterį pastorę. Iš tikrųjų, nesvarbu per ką veikia Jezabelės demonas, ar per vyrą ar per moterį, nes bet kuriuo atveju, bažnyčia yra mokoma ir suvedžiojama moteriškės Jezabelės, t. y. demono vardu Jezabelė. Taigi, šitoj vietoj vėlgi moteriškė Jezabelė simbolizuoja demoną. Bažnyčioms turi vadovauti žmonės gyvenantys pagal dvasią, o ne tokie žmonės, kurie gyvena pagal kūniškus geismus (nors ir vadinasi krikščionys). Bažnyčioms turi vadovauti ir mokyti Kristus, t. y. krikščionys, kurie palenkė savo valią Kristui. Bažnyčioms negali vadovauti ir mokyti "moterys", turiu omenyje tai, jog bažnyčioms negali vadovauti ir mokyti žmonės (tiek vyrai, tiek moterys!), gyvenantys pagal demonų užgaidas. Biblijoje žmonės, kurie gyvena pagal kūniškus geismus, simboline prasme yra vadinami moterimis.

Pavyzdžiui, paimkime Ezros knygą. Prisiminkime, jog Dievas buvo uždraudęs izraelitams vesti svetimtautes moteris. Vėlgi, simboline prasme šis įstatymas mums nurodo, kas vyksta dvasiniame pasaulyje. Taigi, dvasine prasme Dievas mums uždraudė "imti į žmonas" įvairių tautų demonus. Imdami fizinio pasaulio pavyzdį - izraelitus, mes matome, jog jie Dievo nepaklausė ir paėmė svetimtautes moteris į žmonas. Lygiai taip ir mes pasiėmėme sau "į žmonas" demonus. Iš tikrųjų, mūsų žmona turėtų būti Šventoji Dvasia - Dievo išmintis, kuri aprašyta Patarlių 31 skyriuje kaip Išmintinga žmona, kaip Pavyzdinga žmona. Bet vietoj to, mes vedėme "kitas moteris" iš aplinkinių tautų.

Taigi, Ezros knygoje rašoma, ką tokiu atveju reikia daryti:
"Tada kunigas Ezra pakilo ir kreipėsi į juos: „Jūs nusižengėte, vesdami svetimtautes moteris, ir padidinote Izraelio kaltę. Tad dabar pašlovinkite Viešpatį, savo protėvių Dievą, ir vykdykite jo valią: atsiskirkite nuo krašto tautų ir nuo svetimtaučių žmonų“. (Ezros 10:10‭-‬11)
"Jie davė žodį, kad pavarys savo žmonas." (Ezros 10:19)

Ezra šia prasme simbolizavo Jėzų, nes Jėzus savo žemiškoje tarnystėje darė lygiai tą patį, jis padėjo pavaryti nuo žmonių jų turimas "žmonas", t. y. jis išvarydavo demonus.
"Vakarui atėjus, žmonės sugabeno pas Jėzų daug demono apsėstųjų. Jis išvarė dvasias žodžiu ir išgydė visus ligonius." (Mato 8:16)
"Tada jie klausė: „O kodėl Mozė liepė duoti skyrybų raštą, atleidžiant žmoną?“ Jis atsakė: „Mozė leido jums atleisti savo žmonas dėl jūsų širdies kietumo..." (Mato 19:7‭-‬8)

Kitais žodžiais tariant, mes turime "savo žmonoms", t. y. savo demonams įteikti skyrybų raštą. Tiesiog taip ir pasakyti: "Aš išsiskiriu su tokiu ir tokiu demonu" arba "Aš įteikiu tokiems ir tokiems demonams skyrybų raštą" arba "Aš išsiskiriu su šėtono karalyste". Ir žinoma, visa tai darote Jėzaus vardu.

Yra skirtingi apsėdimo laipsniai. Iš pradžių, mes pažiūrime į moterį, nenuleidžiam nuo jos akių ir jos užsigeidžiam. Ir šitaip flirtas vieną dieną perauga į kai ką rimtesnio ir ta moteris tampa mūsų žmona. Arba ji gali tapti sugulove. Žmonos statusas skiriasi nuo sugulovės. Žmonos balso tu labiau klausai nei sugulovės. Žmona yra nuolat su tavimi, o sugulovė - epizodiškai. Taigi, pradėdami "žaisti" su demonais, mes realiai įsitraukiame į flirtą ir vieną dieną, nepastebimai, demonas į mus įeina ir įgauna tam tikrą kontrolės laipsnį. Jis tampa mūsų žmona ir tu jau nebegali jos paprastai "atsikratyti". Tu privalai su ja išsiskirti - tu atgailauji ir pasinaudoji Jėzaus suteikta valdžia arba paprašai kitų atgimusių krikščionių, kad jie padėtų išvaryti tą tavo "žmoną", melsdamiesi išlaisvinimo malda.

Įdomu tai, jog Naujajame testamente rašoma apie žmogų, kuris turėjo legioną demonų, t. y. apie 7000 demonų. O štai karalius Saliamonas turėjo 700 žmonų ir 300 sugulovių, t. y. viso 1000 moterų. Ir nieko keisto, nes jis labai stipriai buvo įsitraukęs į okultą, o tai atvėrė kelią įvairiems demonams įeiti. O visa tai turi ir pranašišką prasmę, kuri bus išpildyta ateityje. Prisiminkite Jėzaus žodžius:
"Netyroji dvasia, išėjusi iš žmogaus, klaidžioja bevandenėse vietose, ieškodama poilsio, ir neranda. Tada ji sako: ‘Grįšiu į savo namus, iš kur išėjau’. Sugrįžusi randa juos tuščius, iššluotus ir išpuoštus. Tada eina, pasiima kitas SEPTYNIAS dvasias, dar piktesnes už save, ir įėjusios jos ten apsigyvena. Ir paskui tam žmogui darosi blogiau negu pirma. Taip atsitiks ir šiai piktai kartai“. (Mato 12:43‭-‬45)

Kai iš žmogaus yra išvaromos piktosios dvasios ir ta likusi tuštuma nėra užpildoma Šventąja Dvasia ir Dievo Žodžiu, bet vėl sugrįžtama į nuodėmę, tuomet sugrįžta septynis kartus stipresnė dvasia. Čia kaip sakykim, Saliamonas turėjo 1000, būtų išlaisvintas, o tuomet pas jį sugrįžtų 7000 ir jam būtų blogiau negu pirma, kaip tam apsėstam žmogui, kuris "kiauras naktis ir dienas bastydavosi po kapines ir po kalnus, klykdamas ir daužydamas save akmenimis." (Morkaus 5:5)

Taip pat patys galite pasiskaityti Samsono istoriją ir kaip jis buvo kankinamas "moters", t. y. pitono demono. Taip yra daugybė ištraukų, kuriose simboline prasme panaudojant moterį yra nupiešiamas dvasinio pasaulio vaizdas. Bet prisiminkite, jog čia atskleidžiau tik vieną aspektą, nepaliesdama kitų reikšminių atskleidimų ir ką dar simbolizuoja moteris. Tiesiog norėjau susikoncentruoti ties šia konkrečia tema.

Beje, Mozė irgi buvo vedęs svetimtautę moterį. Jo sesuo su broliu jį dėl to apkalbėjo ir, Dievas juos nubaudė, jog jie apkalbėjo Mozę, nors jis iš tikrųjų buvo vedęs svetimtautę... Bet apie tai viliuosi parašyti kitą kartą.

Palieku jus su šiomis ištraukomis:

"Daugybe vilionių jį paveikia, viliojančia šneka įtikina. Tučtuojau jis seka paskui ją, eina kaip veršis, vedamas skersti, šuoliuoja kaip elnias spąstų link, kol strėlė neperveria jam vidurių. Jis tarsi paukštis, skubantis į kilpą ir nežinantis, kad tai kainuos jam gyvastį." (Patarlės 7:21‭-‬23)

"Neleiskite savo širdžiai sukti jos keliais, nenuklyskite į jos takus, nes ji pražudė daugelį, jos aukos gausios. Jos namai – kelias į Šeolą, vedantis žemyn į mirties kambarius."
(Patarlės 7:25‭-‬27)

"Tai tie, kurie nesusitepę su moterimis, nes jie skaistūs. Jie lydi Avinėlį [t. y. Jėzų], kur tik jis eina. Jie atpirkti iš žmonijos, pirmienos Dievui ir Avinėliui." (Apreiškimo 14:4)
 

"Todėl vyras ... glausis prie žmonos, ir jie taps vienu kūnu." (Pradžios 2:24)

BIBLIJOS PERLAI

2021-10-29