Straipsniai

Primiršta nuodėmė

 

Skaitydama Bibliją užtikau žodį, kuris, praktiškai, yra išnykęs... Jaučiausi taip, lyg pirmą kartą būčiau perskaičiusi šį žodį. Ilgai sėdėjau ir mąsčiau, jog tokio elgesio mes išvis nebelaikome nuodėme. Taip elgtis mums įprasta kaip valgyti ar kvėpuoti. Nors Dievo akyse toks elgesysbuvo, yra ir bus nuodėmė, kuri atveria duris mirčiai.


"Jie – ... PAGYRŪNAI ... . Nors žino Dievo sprendimą, jog visa tai darantys verti mirties, jie ne tik patys taip daro, bet ir palaiko taip darančius."
(Romiečiams 1:30‭-‬32)


Internete rašoma, jog PAGYRŪNAS - tai žmogus, kuris mėgsta girtis. Vis giriasi, ir giriasi, ir galo nėra.


Žmogus girdamasis ne tik kenkia sau, nes šitaip atidaro duris mirčiai, bet jis taip pat pastūmėja kitą žmogų į nuodėmės spąstus, sukeldamas jame pavydą. Ne visi turi tuos dalykus, kuriuos mes turime, ne visi gali padaryti, pamatyti ir patirti tai, kuo mes giriamės. Kai giriamės mes elgiamės savanaudiškai, sąmoningai ar nesąmoningai siekdami gyriaus ir išaukštinimo sau ir šitaip sužeidžiame kitus žmones, kurie gali mažiau, kurie turi mažiau...


"Bet man beveik kojos buvo pradėjusios pintis, mano žingsniai bemaž buvo ėmę slidinėti, nes aš pavydėjau PAGYRŪNAMS matydamas jų gerovę..."
(Psalmynas 73:3)


Girdamasis žmogus net tikintį žmogų gali pastūmėti į pavydą.


Biblijoje yra įdomus pavyzdys apie gyrimosi PASEKMES.


Trumpai papasakosiu. Gyveno toks žmogus, vardu Ezekijas, jis bus tikintis, ir kartą jis nusprendė pasigirti jam brangiais dalykais. Visus nuostabius dalykus jis didžiuodamasis rodė kitiems žmonėms. Žodžiu, pasigyrė viskuo, kuo tik galėjo. Kokia to pasekmė? Viskas, kuo jis pasigyrė, buvo atimta iš jo šeimos. Nieko jiems nebuvo palikta. Ir netgi jo sūnūs patapo vergais. Kitaip sakant, dalykai, kuriais mes giriamės, bus iš mūsų atimti. Ar tai būtų materialiniai dalykai, namai, ar šeima, ar pasiekimai, ar sveikata, ar kūno linijos, žodžiu, viskas, kuo mes giriamės. O ir girtis šiais laikais taip paprasta, tam visada pasiruošę pagelbėti socialiniai tinklai...


Pasiskaitymui:


"Ezekijas dėl to apsidžiaugė ir pasiuntiniams APRODĖ visą savo iždą – sidabrą, auksą, prieskonių ir geriausio aliejaus atsargas, ginklų sandėlius, – visa, kas buvo jo ižduose. Neliko nieko nei rūmuose, nei visoje karalystėje, ko Ezekijas nebūtų jiems PARODĘS. <...> „Ką jie pamatė tavo rūmuose?“, – toliau klausė Izaijas. Ezekijas atsakė: „Jie MATĖ VISA, kas tik yra mano rūmuose. Neliko nieko mano turtų ižduose, ko nebūčiau jiems parodęs“. Tada pranašas Izaijas tarė Ezekijui: „Klausykis VIEŠPATIES žodžio: ‘Tikėk manimi, ateina dienos, kai visa, kas tavo rūmuose, ir visa, ką tavo protėviai sukaupė iki šios dienos, bus išgabenta į Babiloną. Nieko nebus palikta – taip kalbėjo VIEŠPATS. – Ir iš tavųjų palikuonių, gimusių iš tavęs, kai kurie bus paimti. Jie bus eunuchai Babilono karaliaus rūmuose!’“
(2 Karalių 20:13‭-‬18)


Girdamasis žmogus tarsi užklijuoja etiketę su užrašu: "Noriu, kad tai būtų iš manęs atimta".

 

BIBLIJOS PERLAI

2022-05-14