Vieną dieną bemąstant apie dabartinę situaciją, apie neramumus, apie ateityje iškilsiantį persekiojimą, prisiminiau tai, kaip Dievas išvedė izraelitus iš Egipto vergovės, kai egiptiečiai juos labai pradėjo engti. Taip pat prisiminiau, kaip Dievas atvėrė kelią krikščionims pabėgti iš Europos nuo ten siautėjančių persekiojimų į pažadėtąją žemę Ameriką. Ir tuomet aš vėlgi prisiminiau Antarktidą. Ir tai be galo paslaptingas žemynas. Iš viso Žemėje yra septyni žemynai! Taip, taip septyni. Šeši iš jų yra apgyvendinti. Bet va septintasis – ne. Ir jis netgi padengtas baltu sniego ir ledo sluoksniu. Tarsi būtų paties Dievo paslėptas kaip ypatingas atradimas, tarsi dar neragautas desertas. Šis žemynas yra neapgyvendintas ir netinkamas gyventi, bet aš širdyje tikiu, jog Dievas Antarktidai turi didelių planų. Aš tiesiog taip tikiu. Žinote, kaip yra Dievo nurodyta, jog šešias dienas dirbsi, o septintąją ilsėsies. Tai galbūt septintasis žemynas yra skirtas septintajai dienai, šabo dienai, tam poilsiui į kurį Dievas yra pažadėjęs mus įvesti.

Taigi, prieš kelias dienas aš šitaip mąsčiau ir taip pat prisiminiau Rašto ištraukas, kuriose kalbama apie tai, jog ateityje pasikeis Žemės ašis, jog taip, kaip yra dabar bus ne visada, jog įvyks ir ledynų tirpsmas. Visa tai įrašyta Biblijoje. Tai reiškia, jog labai tikėtina, jog vieną dieną Antarktidos klimatas galėtų patapti visai tinkamas gyvenimui.

O Nojaus laikais, juk viskas buvo kitaip dėl storesnio atmosferos sluoksnio. Žemės sukūrimo pradžioje pačioje Žemėje lietus nelydavo, žemę drėkindavo išsiliedama versmė. O lietus pradėjo lyti tik Nojaus laikais, kai Nojus pasistatė laivą, tuomet pirmą kartą pradėjo lyti lietus. Tai turėjo būti labai antgamtiška, nes iki tol buvusi storesnė atmosfera patapo plonesnė dėl iškritusio didžiulio kiekio lietaus, kurį galbūt sukėlė koks nors kosminis įvykis. Pasikeitė atmosferos sudėtis, tapo lengviau plisti visokiom bakterijom ir virusams, nes ir deguonies kiekis tapo kitoks. Labai ženkliai pradėjo trumpėti žmonių gyvenimo trukmė (pradžioje žmogaus gyvenimo trukmė trukdavo apie 800-900 metų). Žodžiu, įvyko radikalūs atmosferiniai pokyčiai ir tai nulėmė skirtingą klimatą pasaulyje – vienur labai šalta, kitur labai karšta. Nojaus laikais, kiek galima įsivaizduoti, klimatas buvo daugmaž vienodas visoje žemėje dėl storesnės atmosferos. Netgi, skraidantieji dinozaurai pterodaktiliai negalėtų skraidyti šiandieninėje atmosferoje, nes jiems reikalinga tankesnė atmosfera.

Iš tiesų būtų nepaprastas stebuklas, jei šis atšiaurus ir negyvenamas žemynas pataptų nuostabiu kraštu, padovanotu Dievo išrinktiesiems žmonėms. Be to, mes žinome, jog Antarktidoje po ledu slepiasi visokie puolusių angelų, kitaip sakant "ateivių" erdvėlaivai, ir jie patys ten bazuojasi. O juk kur mūsų priešas, ten paprastai ir pažadėtoji žemė. Palieku šį klausimą jūsų mintims.

BIBLIJOS PERLAI

2021-10-27