Yra tokia nuodėmė, kuri visuomenėje yra priimtina beveik 100%, t.y. žmonės laiko tai geru dalyku, šiuolaikiniu gyvenimo stiliumi, tiesiog tokiu gyvenimo būdu.
Ta nuodėmė - tai, kai vaikinas ir mergina gyvena kartu kaip vyras ir žmona, bet iš tiesų yra nesusituokę. Toks gyvenimo būdas pagal šv. Raštą yra laikomas nuodėme. Jis vadinamas paleistuvyste, ištvirkavimu arba svetimavimu (jei vienas iš jų yra vedęs kitą/ištekėjusi už kito).
PASEKMĖS
1) Už nuodėmes visada yra skiriama bausmė. Ji pasireiškia fiziniais ar psichologiniais susirgimais, ypač paveldimomis ligomis, nelaimėmis, nesantaikomis, įvairiais nepasisekimais, finansiniu skurdu ir t.t. (nebūtinai visa tai yra nuodėmės pasekmė, bet dažniausiai - taip...)
2) Bausmė skiriama ne tik tiems žmonėms, kurie padarė nuodėmes, bet ir jų gimusiems (ar ateityje gimsiantiems) palikuonims iki 3-4 kartos arba dar ilgiau, t.y. vaikams, anūkams, proanūkiams, proproanūkiams... Kitaip sakant, šv. Rašte yra įtvirtinta nuostata, jog vaikai sumoka už tėvų klaidas... taigi, žmogus ne tik pats sau kenkia, bet ir savo vaikučiams
3) Nuodėmė visada atskiria nuo Dievo ir atveria kelią į pragarą. Užtenka vienos neatleistos nuodėmės, kad žmogus po mirties keliautų į pragarą. Bet kaip žmogui bus atleista, jei jis negali paprašyti Dievo atleidimo, nes nežino, kad tai yra nuodėmė??? Visuomenėje tai gyvenimo standartas, o pagal šv. Raštą mirtimi baudžiamas užsiėmimas.
ŠV. RAŠTO IŠTRAUKOS
Dažniausiai bausmė skiriama iki 3-4 kartos:
"VIEŠPATS yra lėtas pykti, gausus gerumo, atleidžiantis kaltę ir nusižengimą, bet nepaliekantis kaltųjų be bausmės, baudžiantis vaikus už tėvų kaltę ligi trečios ir ketvirtos kartos." (Sk 14:18)
Išskirtinė bausmė skirta visoms giminės kartoms:
"Tekrinta kaltė ant Joabo galvos ir visų jo tėvo namų! Niekada tenebūna Joabo namai be kenčiančio sėklos išsiliejimą, be sergančio raupsais, be laikančio verpstę [t.y. sumoteriškėjusio vyro], be žuvusio nuo kalavijo, be stokojančio duonos!“ (2 Sam 3:39)
"Iš širdies išeina pikti sumanymai, žmogžudystės, svetimavimai, paleistuvystės, vagystės, melagingi liudijimai, šmeižtai." (Mt 15:19)
"Kūnas skirtas ne ištvirkavimui, bet Viešpačiui, o Viešpats – kūnui." (1 Kor 6:13)
"Sergėkitės palaidumo! Jokia kita žmogaus daroma nuodėmė nepaliečia kūno, o ištvirkėlis nusikalsta savo kūnui." (1 Kor 6:18)
"Dievas nėra žmogus, kad meluotų, ar mirtingasis, kad keistų savo mintį. Taigi argi jis neįvykdys, ką pažadėjo? Argi jis nepadarys, ką pasakė?" (Sk 23:19)
"Aš esu VIEŠPATS, – aš nesikeičiu." (Mal 3:6)
BIBLIJOS PERLAI
2019-04-10