2018 m. liepos 9 d.

Po garbinimo ir šlovinimo laiko Sosto patalpoje, aš nuėjau prie suolelio, kur Jėzus sėdėjo ir laukė manęs. Mes kiek pabuvome, o tuomet Jis pasakė, kad eičiau su Juo. Mes ėjome per ilgą koridorių, neįsivaizduoju, kokio ilgio jis buvo. Abiejose jo pusėse buvo man jau žinomos didelės baltos kolonos, kurių apatinė dalis mane stipriai lenkė aukščiu. Atėjome į atvirą vietą ir aš supratau, jog tai yra kažkur žemiau šventyklos. Atviroje vietoje tryško krištolo skaidrumo vanduo ir kai aš pažvelgiau, kur jis krito, aš mačiau, kad jis nuvilnija kalnu žemyn į vietą, kur toliau jis nuteka į upę. Tai buvo taip gražu. Žinojau, jog tai Gyvybės upė. Ačiū, Jėzau, kad man tai parodei!

Iš ten nuėjau tiesiai į regėjimų vietą. Susitikau du šventuosius draugus ir mes pasisukome į ekraną.

Vaizde išvydau moterį, jos plaukai buvo vidutinio tamsumo, ji suposi ant ilgų virvinių sūpynių, kurios kabėjo ant medžio, esančio ant uolos viršaus, o slėnis buvo apačioje. Tankus miškas buvo už jos. Ji giedojo ir šlovino Dievą, skelbė ir meldėsi Jo pažadus ir skelbė Jo teisumą. Scena pasikeitė ir aš išvydau grupę vilkų, kurie brovėsi per mišką iki jos. Jie buvo didžiuliai vilkai – mažiausiai tris kartus didesni nei įprastas vilkas, o jų vadas buvo didžiausias. Jie buvo tamsiai pilki su sidabrinėm dėmėm. Aš jų mačiau kokius tris ar keturis, bet žinojau, jog jų yra daugiau.

Vaizdas pasikeitė ir aš išvydau, jog vilkai buvo jau beveik prie pat jos, jie urzgė, matėsi jų dantys, jie buvo bepradedantys pulti. Mačiau, kaip plaukai ant jų nugarų atsistoja piestu. Baisus vaizdas. Moteris toliau suposi ir meldėsi, nekreipė jokio dėmesio į vilkus.

Staiga didingai didelis angelas nusileido ir atsistojo tarp moters ir vilkų. Vilkai supanikavo ir buvo siaubo apimti! Jie staigiai apsisuko ir išbėgiojo. Iš šio regėjimo suprantu, kad tikintiesiems nereikia bijoti piktojo ir jo demonų.

Jėzus pasakė: „Pasitikėk Manimi, kad aš tave saugosiu ir apginsiu.“ Kai Jis pakviečia mus melstis ir užtarti dvasinėje kovoje – maldos tarnystėje – mes turime būti klusnūs ir ištverti, nesvarbu, kokie iššūkiai lauktų, ir nebijoti. Jėzus davė man ištrauką iš Ps 27:1-3 „Viešpats mano šviesa ir išgelbėjimas, tad ko turėčiau bijotis? Viešpats mano gyvenimo tvirtovė, tad prieš ką turėčiau drebėti? Kai nedori žmonės užpuola mane, norėdami mane suėsti, jie, mano užpuolikai ir priešai, klumpa ir žūva. Nors ir kariuomenė apgultų mane, mano širdis nebijotų; nors ir karas man būtų paskelbtas, net tada pasitikėčiau.“

Tiems, kurie norėtų, kad apibūdinčiau kaip atrodė angelas, tai jis buvo apie 50 pėdų [15 metrų] aukščio, šviesus, spindintis ir gražus. Jis vilkėjo auksinę ginkluotę ir turėjo šviesius plaukus. Jis turėjo ir kalaviją, bet aš į jį nežiūrėjau. Mano vaizdas buvo iš toliau, kad galėčiau matyti visą sceną.

https://thepropheticbride.wordpress.com/2018/07/09/vision-89/