Šarlenės regėjimai
2026 m. rugsėjo 14 d.
Buvau atsitraukusi daugiau nei 2 mėnesius ir tikiu, kad Viešpats pamažu kviečia mane sugrįžti. Tai nebuvo visiška pertrauka, nes aš ir mano vyras visą vasarą savo namuose priėmėme žmones ir vadovavome namų bažnyčiai. Tai buvo gera mokymosi patirtis – eiti kartu su žmonėmis, kurie išgyveno perėjimą iš užsidariusios bažnyčios, ir padrąsinti juos keliauti toliau į naują vietą, kurioje jie įsikurs. Tikiu, kad tai buvo Dievo paruošiamasis darbas mums.
ŠLOVINIMAS
Pradėjau nuo šlovinimo ir garbinimo, kaip visada darau. „All Hail King Jesus“ – Jeremy Riddle http://https://youtu.be/cIYPeWYx4qI?si=dOIIhTRjSaMGISd2, „Refiner’s Fire“ – Brian Doerksen, „The Worship Project“ https://youtu.be/BLyQAx8DpBI?si=bzpOjfsV8EeRLmu4, „Let Your Glory Fall“ – Catch the Fire, ft. Jonathan Clarke https://youtu.be/xYaCrKDJik4?si=8HWVE6NMNtW7FEJC, „Jesus You’re Beautiful“ – Jason Upton http://https://youtu.be/RJwLm6c5tVY?si=W5c1uKv5wV34mcUn.
MALDA
Atėjau prieš Viešpatį Jėzų ir nusižeminau, atiduodama Jam savo širdį. Kaip sakė Emma Stark: „Kovok su mano širdimi, Viešpatie, ir išrauk visa, kas kūniška ir kas nepriklauso man...“ Noriu aiškiai matyti tai, ką Tu nori, kad matyčiau, aiškiai girdėti tai, ką Tu sakai, ir paklusniai eiti ten, kur Tu nori, kad eičiau. Trokštu drąsiai ir galingai, su Dvasios vaisiumi, gyventi pagal Dievo Karalystę. Gal 5,22. Mokyk mane savo kelių. Ačiū Tau, Jėzau. Amen.
REGĖJIMAS
Buvau dvasioje ir atsidūriau keliaujanti virš didelio vandens telkinio. Manau, kad tai buvo Atlanto vandenynas. Atvykau prie didžiulio pastato, kuris buvo visiškai apimtas liepsnų. Tai buvo labai didelis pastatas ir jis man priminė katedrą Paryžiuje, Prancūzijoje. Savo dvasioje supratau, kad tai buvo Dievo Motinos katedra (Notre-Dame) Paryžiuje.
Mačiau ją iš oro – kartais tai vadinu paukščio skrydžio perspektyva – buvau maždaug mažiau nei ketvirtį mylios, arba maždaug pusės kilometro, atstumu.
AIŠKINIMAS
Šis regėjimas priminė ankstesnį regėjimą Nr. 87, kurį mačiau 2018 m. gegužę, apie Eifelio bokštą Paryžiuje, Prancūzijoje.
Prisimenu, kad ne tik mačiau jį degantį, bet Jėzus leido man išgirsti, kaip metalinė konstrukcija nuo karščio linksta, o tada sugriūva. Turėjo būti labai karšta ugnis, kad metalas išlinktų ir neatlaikytų. Jėzus pasakė, kad šie du regėjimai yra susiję. Paryžius degs dėl žmogaus sukelto įvykio. Ir Dievas panaudos tai savo tikslams.
Paklausiau Jėzaus apie Dievo Motinos katedrą. Tai toks senas ir gražus pastatas. Tačiau Jėzus atsakė: „Jie žino apie Mane, bet jų širdys yra toli nuo Manęs.“ Mt 15,8. (Jis rėmėsi Iz 29,13.) Kalbėdamas fariziejams Jėzus pasakė:
„Ši tauta gerbia Mane savo lūpomis, bet jų širdys yra toli nuo Manęs.“ Žinome, kad Jėzus randamas santykyje, o ne religiniuose ritualuose ir relikvijose, tradicijose ar žmogaus sukurtose taisyklėse bei nuostatuose. Jn 14,23 sako:
„Kas Mane myli, laikysis mano mokymo. Mano Tėvas jį mylės, ir Mes ateisime pas jį ir apsigyvensime pas jį.“ Aš MYLIU šią eilutę!
Taip pat suprantu, kad relikvijų, šventųjų ir net paties pastato garbinimas gali nuvesti į stabmeldystę, kai tai ima konkuruoti su mūsų Dievo garbinimu ir šlovinimu. Išėjimo 20,1–4 pirmuose trijuose įsakymuose Dievas konkrečiai pasakė, kad Jis yra vienintelis Dievas, kad garbintume tik Jį ir nedarytume jokio atvaizdo jokia forma, kad jį garbintume. Tai apima ir to, ką Jis simbolizuoja, garbinimą.
Kitas dalykas, kurį suprantu, yra tai, kad relikvijos, daiktai ar žmonės, laikomi šventais, gali patapti sėkmę nešančiais talismanais, kai žmonės ima pasitikėti tuo daiktu ar žmogumi, užuot pasitikėję Dievu. Tai atveria duris demoniškoms pagoniškoms praktikoms, tokioms kaip prietarai, amuletai ir talismanai. Man tai primena istoriją 1 Sam 4,3–5, kai izraelitai pradėjo pasitikėti Sandoros Skrynia ir elgtis su ja tarsi su sėkmę nešančiu talismanu, užuot pasitikėję Dievu. Po pralaimėjimo mūšyje su filistinais jie atsinešė Sandoros Skrynią į savo stovyklą, manydami, kad Skrynia juos išgelbės.
Tačiau istorija baigėsi tuo, kad Izraelis patyrė didžiules skerdynę, o Sandoros Skrynia buvo paimta į nelaisvę.
ŽINUTĖ
Kalbėdamas apie Paryžių, regėjime Nr. 87 Jėzus pasakė: „Teismas ateina į šį miestą. Jie turi atsigręžti į Mane ir atgailauti.“ Ir Jis davė man eilutę iš Jn 11,25: „Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas. Kas tiki Mane, nors ir numirtų, bus gyvas.“
Tikiu, kad dėl didžios Dievo meilės, gailestingumo ir kantrybės Jis tiesiog nesunaikina mūsų visų. Kaip sakoma 2 Pt 3,9:
„Viešpats nedelsia ištesėti pažado, kaip kai kurie mano, bet yra kantrus, nenorėdamas, kad kuris nors pražūtų, bet kad visi atsiverstų.“
Pakelkime Prancūziją maldoje, ypač Paryžių, kad Dievo maldavimo ir užtarimo dvasia nusileistų ir Jis paliestų kiekvieną širdį, kviesdamas kiekvieną avelę sugrįžti pas Jį. Tegul jie galingai susitinka su Jėzumi, supranta Jo didžios meilės ir gailestingumo gelmę. Tegul jie visa širdimi ieško Jėzaus, būna Jo surasti, ateina į atgailą ir auga nuostabiame santykyje su Juo! Jėzaus vardu! Amen.
Radau nuotrauką, kuri maždaug atitinka tą atstumą, iš kurio mačiau katedrą, tik mano regėjime ji buvo visiškai apimta liepsnų!
