Šarlenės regėjimai
2026 m. balandžio 27 d. pirmadienio vakaras
Garbinau Viešpatį Jėzų Sosto menėje klausydamasi Darlene Zschech feat. Svrcina – „Worthy Is The Lamb“ https://youtu.be/PPmMnvcAVos?si=reaml4FOMY4E1Dhe, Tommee Profitt feat. Bay Turner https://youtu.be/IMfkveXT6K0?si=KUXyQsU9P1bgQM6J, Jason Upton – „Whisper“ https://youtu.be/eD_xQNhBlfM?si=2En6gOFlGyL5NNKJ, Jason Upton – „Fly“ https://youtu.be/zHRWo-TrjXQ?si=PK4H2sBFtQg4S0ou.
Pradėjau melstis, o tą vakarą pradėjau dar daugiau melstis dvasioje. Mane palietė žodžiai iš Jason Upton dainos „Fly“: „Reikia turėti naujas ausis.“ Taip pat žodžiai iš jo dainos „Whisper“: „Šnabždėk, šnabždėk, šnabždėk man į ausį, pasakyk man žodžius, kurių niekada nemaniau išgirsiantis… primink man, primink man savo meilę…“ Atrodo, kad čia kartojasi ausų tema.
REGĖJIMAS: Mačiau Jėzų laikantį trumpą kirvį. Šalia Jo buvo žmogaus galvos šonas su stambiu kairės ausies vaizdu. Staiga Jėzus mostelėjo ir nukirto ausį! Tada Jis pakeitė ją nauja ausimi. (Jis nepakėlė ką tik nukirstos ausies.) Tada Jėzus kažką sušnabždėjo į ausį. Negirdėjau, ką Jis sakė, tačiau savo dvasioje žinojau, kad viskas, kas buvo pasakyta, kilo iš Jo meilės, gailestingumo ir malonės. Savo dvasioje jaučiau raginimą sakyti: „Išgirsk tai! Patikėk tuo! Stovėk už tai!“
Ši istorija man priminė, kaip Jėzus išgydė dešinę Malkaus, vyriausiojo kunigo tarno, ausį Getsemanėje. Petras, norėdamas apginti Jėzų, nukirto ją kalaviju, tačiau Jėzus jį sudraudė ir „prisilietė prie jo ausies ir ją išgydė“. Luko 22:49–51.
INTERPRETACIJA: Supratau, kad tai skirta tiek valdžiai, tiek bažnyčiai.
Dvasine prasme ausis gali simbolizuoti Dievo balso girdėjimą. Nauja ausis – naujas požiūris. Įdomu tai, kad kairė ausis gali simbolizuoti dvasinį jautrumą ir dvasinių žinučių ar perspėjimų priėmimą. Biblijoje ausis simbolizuoja pasirengimą girdėti Dievo tiesą, atkreipti dėmesį į dieviškas tiesas ir dvasinį įžvalgumą. Naudojami palyginimai apie apipjaustytas ir neapipjaustytas ausis, pavyzdžiui Jeremijo 6:10 ir Apaštalų darbų 7:51. Taip pat apie atvertas ausis Izaijo 35:5 ir girdinčią ausį Patarlių 20:12. Jėzus sakė Mato 13:16: „Palaimintos jūsų akys, nes jos mato, ir jūsų ausys, nes jos girdi.“ Morkaus 8:18: „Turite ausis, bet negirdite?“ Apreiškimo 2–3 skyriuose Jėzus perspėja kiekvieną iš septynių bažnyčių: „Kas turi ausis, teklauso, ką Dvasia kalba bažnyčioms.“
Kalbant apie bažnyčią, tikiu, kad Jėzus nori duoti mums naujas ausis girdėti tai, ką Jis kalba šiandien. Daugelis bažnyčių remiasi senais mąstymo būdais – tarsi senais vynmaišiais – pasikliaudamos tradicijomis ir religija. Jos atmeta mintį, kad Jėzus kalba mums šiandien, nors tai labai svarbu. Jėzus pasakė: „Mano avys klauso mano balso; Aš jas pažįstu, ir jos seka paskui mane.“ Jono 10:27. Tikiu, kad Jis šnabžda tiesą į mūsų naujas ausis, o mes turime ją priimti, ja tikėti ir už ją stovėti – ją skelbti – kaip parašyta Mato 10:27: „…ką girdite pašnibždomis į ausį, skelbkite nuo stogų.“ Girdėkite strategijas, kurias Jėzus duoda, girdėkite Jo Žodžio tiesas ir pažadus, kuriuos Jis šnabžda į mūsų ausis. Girdėkite juos ir kalbėkite juos atgal maldoje, laukdami Viešpaties atsakymo. Priimkite tai, tikėkite tuo ir atsistokite už tai!
Skelbiu, kad bažnyčia gaus naujas ausis, girdės, ką Dvasia šiandien kalba bažnyčioms, ir mels tas strategijas atgal į dangų, laukdama Viešpaties atsakymo Jo laiku. Tada ji eis pirmyn su pasitikėjimu, drąsa ir galia, nenukrypdama nei į dešinę, nei į kairę. Jėzaus vardu!
Kalbant apie valdžią – tegul Viešpats suteikia naujas ausis tiems, kurie kuria įstatymus ir pataisas, kad jie girdėtų Jo tiesą, ir kad įstatymai būtų dievobaimingi, suderinti su Jo Žodžiu bei leistų tautai eiti Jo keliais. 2 Metraščių 7:14.
RAŠTO VIETOS:
Izaijo 35:3–5
„Sustiprinkite nusvirusias / silpnas / pavargusias rankas ir sutvirtinkite drebančius kelius. Sakykite bailiaširdžiams: ‘Būkite stiprūs ir nebijokite; ateis jūsų Dievas… Jis ateis ir jus išgelbės.’ Tada atsivers aklųjų akys ir kurčiųjų ausys bus atvertos.“
Mato 10:26–27
„Nebijokite jų. Nėra nieko paslėpta, kas nebus atskleista, ir nieko slapta, kas netaps žinoma. Ką jums sakau tamsoje, sakykite šviesoje, o ką girdite pašnibždomis į ausį, skelbkite nuo stogų.“
REGĖJIMAS: Šuoliavau savo žirgu su šarvais link pažįstamo upelio, kuriame sutinku Jėzų. Buvau taip susitelkusi į jojimą, kad prajojau pro upelį! Taip niekada anksčiau nebuvo nutikę. Atsisukau ir pamačiau Jėzų, mojuojantį man prie medžių šalia upelio. (Prisimenu, kad Jėzus man mojavo; Jis nešaukė ir nekalbėjo piktai. Koks Jis maloningas!) Nedelsdama apsisukau ir grįžau prie upelio. Nusėdusi nuo žirgo, palikau jį ir nusileidau per krūmus bei medžius prie vandens. Pamačiau Jėzų stovintį dešinėje vos už kelių žingsnių. Pažvelgiau į vandenį ir pastebėjau vėžlius priešais esančiame krante, besišildančius saulėje. Buvo didelių ir mažų. Jie man priminė žaliuosius jūrų vėžlius, kuriuos mačiau besišildančius smėlyje prie vandenyno, taip pat tuos, kuriuos stebėjau nardydama. Lėti, kantrūs ir stebintys.
INTERPRETACIJA: Tada Jėzus man priminė istoriją apie kiškį ir vėžlį. Tuomet supratau, kad šis regėjimas skirtas man. Meldžiuosi, kad tai, ką man primena, padrąsintų ir jus.
Jei prisimenate istoriją, kiškis ir vėžlys susitarė lenktyniauti. Kiškis, aiškiai greitesnis, greitai nubėgo į priekį ir nusprendė nusnūsti, nes buvo labai toli aplenkęs vėžlį. Tačiau lėtas ir kantrus vėžlys nepasidavė, toliau ėjo pastoviu tempu ir galiausiai aplenkė miegantį kiškį. Kiškis pabudo per vėlai ir pamatė, kaip vėžlys pirmas kirto finišo liniją. Šios istorijos pamoka – greitis ar skubėjimas ne visada laimi lenktynes. Tikiu, kad Dievas naudoja abu savo tikslams, nes kartais Jis ragina mane paskubėti ir duoda terminą, o jei laukiu per ilgai – galiu įstrigti. Tačiau šį kartą pernelyg didelis skubėjimas gali trukdyti tinkamai įžvelgti ir priversti praleisti svarbius dalykus. Kaip tada, kai pilnu šuoliu prajojau pro upelį. Turėjau atsisukti ir pamatyti Jėzų, mojuojantį man, kad atkreiptų mano dėmesį, prieš man nujojant per toli. Kaip gražu, kad Jėzus skyrė laiko pamojuoti, kad atkreiptų mano dėmesį! Vėžlys gali simbolizuoti kantrybę, įžvalgumą, stebėjimą, kruopštumą, pastovumą, nuolankumą, discipliną ir ištvermę.
Jėzus man primena, kad kai matau dvasioje arba girdžiu Jį, turiu neskubėti viską įvertinti, kantriai aiškintis regėjimo prasmę, būti kruopšti, užduoti Jam daugiau klausimų ir suprasti Jo laiką – kada kažkuo dalintis, o kada pasilaikyti sau. Taip pat tam, kad nepraleisčiau svarbių dalykų ir nereikėtų grįžti atgal. Šioje dangaus pusėje nesu tobula, todėl darysiu klaidų. Tačiau dėkoju Dievui už Jo malonę, kantrybę ir ištikimybę. Jis drausmina kiekvieną, kurį myli. Bet ne botagais ar grandinėmis. Tokiais momentais turiu atsisakyti savisaugos ir išdidumo, likti nuolanki ir priimti priminimą (nesigailėdama savęs). Tarnavimas dovanomis reikalauja kantrybės, nuolankumo, ištvermės ir supratimo, kaip Jėzus mane mato – kas aš esu ir kam priklausau Jame. Jei matau Jį kaip mylintį Tėvą, priimsiu Jo pataisymą meilėje, o ne kaip pasmerkimą, gėdinimą ar neteisingą kaltės bei liūdesio jausmą. (Dievo sudraudimas vyksta meilėje, kad atvestų į atgailą ir atkūrimą.)
RAŠTO VIETOS:
„Viešpats drausmina tuos, kuriuos myli, ir drausmina kiekvieną sūnų, kurį priima.“ Hebrajams 12:6
„Mano sūnau, neatmesk Viešpaties drausmės ir nepaniekink Jo sudraudimo, nes Viešpats drausmina tą, kurį myli, kaip tėvas sūnų, kuriuo gėrisi.“ Patarlių 3:11–12
„Mat liūdesys pagal Dievo valią per atgailą atveda į išgelbėjimą, ir to netenka gailėtis, o šio pasaulio liūdesys veda į mirtį.“ 2 Korintiečiams 7:10
„Nuginklavęs kunigaikštystes ir valdžias, Jis viešai jas pažemino, triumfuodamas prieš jas ant kryžiaus.“ Kolosiečiams 2:15