Šarlenės regėjimai
2026 m. sausio 12 d., pirmadienio vakaras
Aš šlovinau ir garbinau Dievą Sosto kambaryje, giedodama senas vaikystės giesmes: He Has Made Me Glad – Servant of the Lion https://youtu.be/LqkW19B0d3g?si=FSPzrlhu52As9T2f, Give Thanks – Don Moen feat. Joshua Aaron https://youtu.be/L7FlT1ehUwo?si=EN2iTFuNovkyGxKv, He Has Done Great Things – Bethel
https://youtu.be/o1idtrFW3N8?si=9SllRYyug9LxjOQ3
Aš pradėjau melstis ir užtarti už visus dalykus, kurie slėgė mano širdį (Izraelį, iraniečius, Kanadą, Bažnyčios būklę, Trumpą, maištautojus, paklydėlius ir t. t.).
REGĖJIMAS: Aš pamačiau save einančią pažįstamu taku ir vedančią savo žirgą. Priekyje buvo upelis, prie kurio buvau daug kartų anksčiau, kur susitikdavau su Jėzumi. Palikau žirgą prie medžių ir krūmų ir nuėjau pramintu takeliu, vedančiu prie krištolo skaidrumo upelio. Aš dar nemačiau Jėzaus, bet laukdama Jo, pažvelgiau žemyn į seklų vandenį prie kranto, ten, kur stovėjau. Vandenyje gulėjo daug įvairių formų ir dydžių akmenų. Vienas jų ypač patraukė mano dėmesį — jis buvo auksinis ir blizgėjo po vandeniu. Aš jį pakėliau ir pagalvojau, koks jis gražus. Tada stuktelėjau su juo, ir mano nuostabai, dalis viršutinio sluoksnio atšoko! Atsidengusi vieta buvo tamsi.
AIŠKINIMAS: Auksinis akmuo, kurį radau ir patikrinau (įžvelgiau, atskyriau), simbolizuoja auksą, kuris pasirodė esąs netikras, o po juo atsivėrė tamsa.
Auksas natūralioje būsenoje yra tikras — per visą savo gylį. Tai, ką mačiau regėjime, nebuvo tikras auksas. Iš išorės jis atrodė taip pat, tačiau vidus ir tikroji vertė buvo visiškai kitokia. Tikras auksas yra autentiškas, o tai, ką mačiau, buvo apgaulinga ir netikra. Mano supratimu, Dievas man parodė kai kurių žmonių širdžių būklę Šiaurės Amerikos (arba 2026 metų) Bažnyčioje. Yra teisumo išvaizda, tačiau ji dengia tamsius dalykus viduje (pvz., neišpažintą nuodėmę, prastą charakterį, paklusnumo ir nuolankumo stoką ir pan.).
Apr 3, 17b–19a:
„Bet tu nesuvoki, kad esi vargšas, apgailėtinas, neturtingas, aklas ir nuogas. Aš tau patariu pirkti iš Manęs ugnimi išgrynintą auksą, kad taptum turtingas, baltus drabužius, kad būtum apsirengęs ir neatsidengtų tavo gėdinga nuogybė, ir akių tepalą, kad pateptum akis ir regėtum. Kuriuos myliu, tuos baru ir drausminu.“
Aš girdėjau, kaip Jėzus kalbėjo, bet Jo nemačiau. Jis pasakė: „Išmok atskirti tikrą auksą nuo netikro, bet taip pat išmok, kaip reaguoti, kai jis yra netikras. Visada taikyk Mano Žodį, kad Jis tave vestų.“ Vienas dalykas yra atpažinti netikrą auksą, bet visai kas kita — kaip mes į tai reaguojame.
Kai pataisome kitus:
Tėvo širdis yra tokia, kad korekcijos metu vaikščiotume nuolankiai, švelniai ir su meile, taikydami Dvasios vaisius, aprašytus Gal 5, 22–23.
Štai keli klausimai, kuriuos galite sau užduoti, svarstydami, ar būtina taisyti vadovybę:
- Kokius vaisius duoda vadovybė?
- Kaip vadovybė sprendžia nuodėmės klausimą Bažnyčioje?
- Jei avys žeidžia kitas avis, kaip su tuo tvarkosi vadovybė?
Aš tikiu, kad mūsų pirmasis atsakas turėtų būti melstis dėl strategijos ir prašyti Viešpaties išminties, ką daryti. Priešas pasinaudos bet kuo, kad sukeltų skausmą, nepasitikėjimą, susiskaldymą ir galiausiai — Bažnyčios žlugimą. Būkite budrūs ir nuolat maldoje. O svarbiausia — išlikite nuolankūs.
Jėzus man priminė regėjimą, kurį turėjau 2025 m. gruodžio 17 d., tačiau jo nebuvau paskelbusi. Suprantu, kad tas regėjimas yra susijęs su šiuo netikro aukso akmens regėjimu.
KONTEKSTAS (BACK STORY):
Aš gavau sunkų žodį iš patikimo pranašo draugo apie vieną konkrečią bažnyčią. Pagrindinis pastorius teisingai nesusitvarkė su netinkamu kito bažnyčios vadovo elgesiu sprendžiant vieną klausimą, o tai atnešė negerus vaisius ir emociškai bei dvasiškai sužeidė kai kurias avis. Žodis, kurį perdavė pranašas, buvo įspėjimas, kad ši bažnyčia kentės, jei problemos nebus sprendžiamos taip, kaip nurodo Dievo Žodis. Tai sunkiai slėgė mano širdį ir mane neramino. Jaučiau poreikį į tai gilintis ir klausti Viešpaties apie šią situaciją. Pradėjau nuo šlovinimo ir garbinimo bei valandą meldžiausi kalbomis, norėdama pamatyti, ar Jėzus tai patvirtins, ar paaiškins tą žodį.
Vėliau tą patį rytą Viešpats man davė atvirą regėjimą:
REGĖJIMAS: Pastorius stovėjo ant pakylos bažnyčioje. Šalia pastoriaus, dešinėje pusėje, buvo žmogus, sėdintis ant kėdės ir uždengtas savotiška auksine antklode, siekiančia grindis. Iš pradžių nemačiau, kas yra po tuo uždangalu, nes jis nebuvo permatomas, bet Jėzus leido man pamatyti tą asmenį. Aš supratau, kad tai buvo vienos bažnyčios tarnystės vadovas, kurį atpažinau. Tada mano perspektyva pasikeitė ir aš atsidūriau labai arti — stovėjau šalia, dešinėje pusėje to, kuris sėdėjo ant kėdės. Atidžiau pažvelgusi į auksinį uždangalą, pastebėjau, kad jame buvo spindinčių, ryškių karoliukų / brangakmenių, susiūtų grupėmis visame audinyje. Aš supratau, kad jie buvo įsiūti žmogaus rankomis. Auksinė medžiaga buvo graži, bet aš suvokiau, kad ji dirbtinė arba netikra. (Aš žinau, kad tikras dangiškas aukso audinys yra permatomas ir skaidrus.) Tuomet pastorius pasilenkė, paėmė taurę ir pradėjo berti blizgučius ant netikros auksinės antklodės, po kuria sėdėjo tas kitas vadovas. Regėjimo pabaiga.
AIŠKINIMAS: Pakyla simbolizuoja autoritetą. Tiek pastorius, tiek kitas bažnyčios vadovas turi skirtingus autoriteto lygius. Galutinė atsakomybė rūpintis savo kaimenės avimis — įskaitant ir vadovybę — tenka pastoriui, atspindinčiam mūsų Didįjį Ganytoją, Jėzų Kristų, kuris rūpinasi visomis avimis.
Auksinis uždangalas yra dirbtinis. Autentiškas auksas gali simbolizuoti šventumą, grožį ir vertę. Dirbtinis ar netikras auksas reiškia apsimetimą ir apgaulę — tarsi kvailių auksas; jis gali apgauti ir sutelkti dėmesį į išvaizdą. Aš tikiu, kad šis netikras uždangalas susijęs su teisumo išore, kuri dengia tai, kas paslėpta po juo.
Netikra auksinė antklodė nėra permatoma ir dengia tai, kas paslėpta. Kaip jau minėjau, tikras dangiškas auksas yra permatomas. Būtent tai, kas nori likti paslėpta, sukelia problemas. Suprantama, kad tamsios ar sužeistos širdies vietos dažnai yra per daug skausmingos, kad su jomis būtų tvarkomasi, nes tada jautiesi pažeidžiamas. Galbūt pats vadovas net nesuvokia, kad turi šių problemų. Mano supratimu, praeities širdies žaizdos, kurios nebuvo išgydytos, atveria duris priešui, ir tai duoda bedieviškus vaisius bei neteisius veiksmus. Kai vadovybė duoda negerus vaisius, avys patiria sužeidimus, kurie tęsis, jei su tuo nebus susitvarkyta. Tai ne klausimas AR, o KADA.
Ryškios, spindinčių karoliukų grupės, įsiūtos į audinį, gali simbolizuoti atitraukimą nuo esmės. Jie atrodo gražiai ir kartu nukreipia dėmesį nuo to, kas iš tikrųjų vyksta po jais. Tai, kas įsiūta žmogaus rankomis, gali simbolizuoti viską, kas iškelia save aukščiau Dievo mandato Bažnyčiai. Nuosavas teisumas ir siekimas savo jėgomis yra to pavyzdžiai. Aš svarstau, ar tai taip pat gali reikšti nesaugumo jausmą, savisaugą, kontrolę, asmeninio išgydymo stoką ir (arba) išdidumą. Aš nesu konsultantė.
Taurė su blizgučiais, atrodė, simbolizuoja: palaiminimą, atsakomybę arba dalį. Auksiniai blizgučiai simbolizuoja žmogišką palaiminimą, kylantį iš pastoriaus autoriteto ir dalies, kurią suteikia jo pozicija. Šių blizgučių pylimas ant netikro aukso taip pat suteikia apsaugą tam, kas yra netikra ir paslėpta. Šis veiksmas yra problemos dalis, nes pastorius, būdamas bažnyčios galva po Jėzumi Kristumi, turi atspindėti Didįjį Ganytoją — su meile ir švelnia globa — o tai apima ir susitvarkymą su paslėptais praeities dalykais, kuriuos priešas naudoja avims žeisti. Pastorius ne tik leidžia ir saugo bažnyčios vadovo priedangą, bet ir faktiškai demonstruoja savo palaiminimą tam, kas paslėpta, užuot su tuo susitvarkęs taip, kaip nurodo Dievo Žodis (Mt 18, 15–17).
Rašto vieta, kurią Viešpats man davė šiai situacijai:
RAŠTAS: 1 Jono 1:6-10 "Jei sakytume, kad bendraujame su juo, o vaikščiotume tamsoje, meluotume ir nevykdytume tiesos. O jei vaikščiojame šviesoje, kaip ir jis yra šviesoje, mes bendraujame vieni su kitais, ir jo Sūnaus Jėzaus kraujas apvalo mus nuo visų nuodėmių. Jei sakytume, jog neturime nuodėmės, klaidintume patys save, ir nebūtų mumyse tiesos. Jeigu išpažįstame savo nuodėmes, jis ištikimas ir teisingas, kad atleistų mums nuodėmes ir apvalytų mus nuo visų nedorybių. Jei sakytume, kad nesame nusidėję, darytume jį melagiu, ir nebūtų mumyse jo žodžio."
Aš paklausiau Jėzaus, ką Jis turėjo omenyje sakydamas, kad „bažnyčia kentės“, jei tai nebus sutvarkyta, ir Jis pasakė, kad tai susiję su pasitikėjimu. Kils problemų dėl pasitikėjimo vadovybe, ypač dėl pasitikėjimo pastoriaus gebėjimu spręsti problemas, kurios sukelia nuodėmę vadovybėje. Galiausiai visa atsakomybė tenka jam. Tačiau šlovė Dievui, nes Jis myli Nuotaką ir kovos už ją! Jo troškimas visada yra susitaikymas ir išgydymas per Jo meilę. Meilė neuždengia nuodėmes, bet su ja susitvarko dievobaimingu, meilės kupinu būdu. Tai yra Tėvo širdis.
Melskimės už visus pastorius ir vadovaujančius asmenis, kad jie vaikščiotų nuolankume, leistų Jėzui išgydyti visas žaizdas ir išmoktų spręsti nuodėmę vadovybėje ir bažnyčioje pagal Tėvo širdį. Nukirskime visas gyvates ties galva, kol jos dar neįslinko į bažnyčią, nes mūsų kova yra ne prieš kūną ir kraują, bet prieš demoniškas jėgas, kurių užduotis — sunaikinti Bažnyčią.