2024 m. liepos 22 d., pirmadienio vakaras
2 dalis
Tik priminimas iš 1-os dalies: buvusiame regėjime Dievas sugriovė neatgailaujančią bažnyčią Savo kumščiu. Jis užgesino žibintuvo/menoros šviesą ir pašalino jį, nes Jo Artumas buvo pasitraukęs. Šis teismas yra galutinis. Jėzus įspėja bažnyčias Apr 2-3 ir 2:5 parašyta, jog jei bažnyčia neatgailaus dėl savo nuodėmių, Jis pašalins jos žibintuvą/menorą.
Garbinau Viešpatį Jėzų Jo Sosto patalpoje pagal giesmes: Leanna Crawford „Rest“ https://youtu.be/8Qen4KuGMnk?si=GqjTu1O3HM9ojhUA ir John Rich „Revelation“ https://youtu.be/Yk6YPFCUaqA?si=hlk0Hv8xaGvOHRgD (nauja ir galinga giesmė, nuo kurios plaukai ant mano rankų atsistojo!), Lindell Cooley „Come to The River“ https://youtu.be/p5MgEdnN4WU?si=QT70DJBOZh4xH9lT
Pradėjau melstis visais dalykais, kurie slėgė širdį – Izraelį, Trumpą, savo pačios tautą, savo miestą, paklydusius ir dar daugiau. Po kalbėjimo kalbomis, Viešpats parodė man daugiau regėjimo apie bažnyčią, kurią regėjau pirmadienį, liepos 6 d. 2024.
2 DALIS.
REGĖJIMAS: Šį kartą nepraleidau laiko kitose vietose kaip kad paprastai darau. Regėjimas atsivėrė ir aš mačiau sugriautą bažnyčią. Dievo kumštis ją sugriovė ir ji gulėjo akmenų krūvoje, kaip seni griuvėsiai (žr. regėjimą Nr. 406, 1 dalis). Mačiau kaip kai kurie žmonės išėjo iš bažnyčios po to, kai ji buvo sugriauta, ir jie išsiskirstė – pasitraukdami nuo bažnyčios skirtingomis kryptimis. Buvo keletas, kurie pasiliko bažnyčioje netgi tada, kai ji buvo sugriauta, ir buvo dar viena maža grupelė, kuri išėjo iš bažnyčios ir stovėjo kartu kiek tolėliau nuo bažnyčios, lyg atsiskirdami nuo jos. Didinga Šviesa prasiskverbė pro dangų ir nušvietė mažą grupelę, kuri buvo kartu susirinkusi. Šlovė švietė ant jų ir jie žemai nusilenkė. Iš Šviesos pasirodė Viešpaties galinga dešinė ranka laikanti auksinį skeptrą ir jo skeptro galas buvo nukreiptas į tuos, kurie buvo nusilenkę priešais Jį. Prisiminiau auksinį skeptrą, kurį karalius ištiesė karalienei Esterai, kai ji nuolankiai atėjo priešais jį. Po to, kai skeptras buvo jai ištiestas, ji pakilo atleista. Esteros 8:4.
Tada mano perspektyva pasikeitė. Žiūrėjau į bažnyčios griuvėsius 3D perspektyvoje panašiai kaip Google Earth leidžia matyti. Žemė ir dalis vietovės, kur stovėjo bažnyčios griuvėsiai, pradėjo drebėti. Drebėjo lyg per žemės drebėjimą ir žemė pradėjo prasiverti. Plyšiui didėjant, griuvėsiai pradėjo kristi į gilų tarpeklį, kol galiausiai jie visiškai išnyko. Nieko nebeliko.
INTERPRETACIJA:
Išblaškytoji bažnyčia:
Tie, kurie išsiskirstė nuo šios sugriautos bažnyčios greičiausiai matė užrašą ant sienos ir suprato, kad jiems reikia palikti. Tikiu, kad yra vilties dėl jų ir meldžiu, kad jie palenktų savo valią Viešpačiui ir atgailautų už nuodėmes. Išsiskirstymas priminė man istoriją su Babelio bokštu Pradžios 11:1-9. Tai įvyko jau po tvano, kur Nojaus palikuonys maištavo prieš Dievą ir statėsi bokštą. Dievas sumaišė jų kalbą, priversdamas sustoti jų darbams ir tai nuvedė į žmonių išsiskirstymą. Negaliu nepastebėti maištavimo temos, kuri vis pasilieka ir nesikeičia tūkstančius metų. Dievas tvarkysis su maištavimu Savo bažnyčioje ir meldžiu, kad jie išgirstų! Prisiminkite, kad pokytis prasideda Dievo namuose! 1 Petro 4:17.
Atgailaujantis bažnyčios likutis:
Keletas žmonių, kurie susirinko po to, kai bažnyčia buvo sugriauta, atskyrė save nuo to, kas buvo likę. Šie žmonės reprezentuoja likutį, kuris suprato, kad jie buvo apgauti ir jiems reikėjo atgailauti už savo nuodėmes ir šitaip nusižemino priešais Dievą – žemai nusilenkdami ir suteikdami Jam pagarbą. Grupė gali reprezentuoti bažnyčios lyderius, avis arba abu. Tuomet Viešpats ištiesė savo skeptrą, kas reprezentuoja Jo karaliavimą, Jo suverenumą, Jo valdžią, Jo galią ir dėl Savo malonės (per Savo sūnaus pralietą kraują, mirtį ir prisikėlimą) Jis atleido jiems ir atstatė juos prie Savęs. Mano supratimu, šio likučio liudijimas pranašaus virš kitų ir atneš derlių. (Apr 19:10 (angelas pasakė) „…Aš esu tarnas, kaip tu ir broliai, kurie turi Jėzaus liudijimą. Dievą garbink! Nes Jėzaus liudijimas yra pranašystės dvasia“.
Praryta bažnyčia:
Liūdna, bet tie, kurie pasiliko bažnyčioje buvo praryti žemės drebėjimo metu. Tai galutinis Dievo teismas bažnyčiai, kuri atsisako atgailauti. Pastatas gali būti sugriautas dvasine prasme – griuvėsiai dvasioje, nes Dievo Artumo ten daugiau nebėra, nes jie atmetė Jo tiesą ir vaikšto atkritime – bet vis tiek gali ir toliau būti viliojami žaisti bažnyčią, kol vyksta judėjimas. Šis sudėtingas ir labai prablaivinantis regėjimas primena man istoriją iš Skaičių 16:8-33, kur Dievas nurodė Mozei atskirti Koraho, Datano ir Abiramo palapines (maždaug 250 žmonių) nuo kitų žmonių. Šie žmonės maištavo prieš Dievą, jie sukurstė žmones prieš Mozę ir Aaroną, todėl Dievas paskyrė juos sunaikinimui. Deja, bet ištisos šeimos kentėjo maišto pasekmes Dievui sunaikinant viską, ką jie turėjo. „…žemė prasivėrė ir prarijo juos drauge su šeimomis – visa, kas priklausė Korachui, ir jų nuosavybę. Su viskuo, kas jiems priklausė, jie nugrimzdo gyvi į Šeolą. Žemė apdengė juos, ir jie pražuvo iš bendrijos.“
Apaštalas Judas (Jėzaus broils) Judo knygoje įspėja tikinčiuosius/bažnyčią apie netikrus mokytojus/apsišaukėlius apaštalus, kurie įsiskverbė į bažnyčią ir korumpavo ją – nuvesdami juos nuo tikrų Kristaus evangelijos mokymų. Jis aprašo, kas nuveda į atkritį: „... Mat vogčiomis įsiskverbė žmonių, kuriems nuo seno surašytas toks nuosprendis: jie bedieviai, iškreipia mūsų Dievo malonę į palaidumą ir neigia mūsų vienintelį Valdovą Dievą ir Viešpatį Jėzų Kristų/Ješua Mesiją...“ Jie liežuvauja ir yra neracionalūs, nepatenkinti murmėtojai ir nuolat besiskundžiantys, jie siekia tenkinti tik savo aistras, giriasi savimi ir pataikauja kitiems siekdami sau naudos. Jie yra kaip bedieviai žmonės iš Senojo Testamento, kaip Kainas – žmogžudžiai (į šią sąvoką įeina ir abortai), Balaamas – skubantys dėl pelno (meilė pinigams) ir Korachas – kuris reprezentuoja maištą. Taip pat skaitykite 2 Petro 2.
14-oje eilutėje Judas cituoja enocho pranašystę, kurioje apie juos sakoma: „Štai atėjo Viešpats su miriadais savo šventųjų įvykdyti teismo visiems ir apkaltinti visų bedievių dėl visų bedieviškų darbų, kuriuos jie bedieviškai vykdė, ir dėl visų piktų žodžių, kuriuos prieš Jį kalbėjo bedieviai nusidėjėliai.“
Tikiu, kad jei bažnyčia atmes visus įspėjimus ir galimybes atgailauti dėl savo nuodėmių, kurių širdys pasiliks sukietintos, maištingos ir išdidžios, Dievas atskirs juos sunaikinimui. Jie bus atskirti nuo Viešpaties per amžius – jie bus nuteisti, kaip kad įspėja Enocho pranašystė ir lygiai kaip bažnyčia, kuri įkrito į plyšį ir žemė juos prarijo – jie atsidurs pragare.
Dievas trokšta Nuotakos be raukšlės ir jokios dėmės, todėl Jis kovoja dėl jos. Kaip Jėzus pasakė Apr 2:7 „Kas turi ausis, teklauso, ką Dvasia skelbia Bažnyčioms…“
Toliau melskimės už Dievo nuotaką – kad Dievas suteiktų lyderiams ir avims didesnį alkį pasilikti Dievo Žodyje, kad aiškiai galėtume atskirti tiesą nuo melo. Kad lyderiai ir avys leistų Dievui išgydyti visas žaizdas ir traumas, kurias jie patyrė, nes trauma ir skausmas atveria duris priešui ir jei su tuo nėra susitvarkoma, tai laikys juos vergijoje ir iškreips jų dvasinius objektyvus. Melskimės, kad Dievas padidintų mūsų įžvalgą, kad sugebėtume atskirti tuos, kuriuos priešas naudoja „įsiskverbti“ ir galiausiai sunaikinti bažnyčią. Tegul Viešpats suteikia bažnyčiai daug išminties ir švelnumo tvarkantis su tais, kurie tiki melu ir tampa maištingi, bet taip pat, kad suteiktų titnago veidus, kai ateina laikas veikti. Tegul jie išmoksta vaikščioti Dievo baimėje, o ne žmonių baimėje. Pat 1:7, Mato 10:28, Jono 12:42-43.
Daugiau Rašto ištraukų:
Iz 9:16 „Šios tautos vadai klaidina; tie, kuriuos jie veda, pražus.“
Pat 16:18 „Išdidumas eina sunaikinimo priekyje, puikybė – prieš žlugimą.“
1 Jono 1:9-10 „Jei sakome, kad neturime nuodėmės, klaidiname patys save, ir nėra mumyse tiesos. Jeigu išpažįstame savo nuodėmes, Jis ištikimas ir teisingas, kad atleistų mums nuodėmes ir apvalytų mus nuo visų nedorybių.“
Ef 5:11 „Ištirkite, kas patinka Viešpačiui, ir neprisidėkite prie nevaisingų tamsos darbų, o verčiau atskleiskite juos.“
Is 30:15 „Atgailoje ir ramybėje yra jūsų išgelbėjimas, bet jūs to nenorėjote!“
Pat 29:1 „Kas pasilieka kietasprandis po daugelio pabarimų, bus staiga sunaikintas ir nebeatsigaus“ (Kai kuriuose vertimuose parašyta nepataisomai/nepagydomai sunaikintas be pagalbos, sunaikintas be atstatymo).
***BIBLIJOS PERLAI komentaras***
Ištraukos iš Šventojo Rašto, paminėtos regėjime:
Apreiškimo 2 skyrius: https://www.bible.com/bible/419/REV.2.LBD-KAN
Apreiškimo 3 skyrius: https://www.bible.com/bible/419/REV.3.LBD-KAN
Taigi prisimink, nuo kur nupuolei, atsiversk ir vėl imkis pirmykščių darbų, o jeigu ne, jei neatsiversi, tai aš ateisiu ir išjudinsiu iš vietos tavo žibintuvą. (Apreiškimo 2:5)
Visa žemė turėjo vieną kalbą ir tuos pačius žodžius. Atsikėlę iš rytų žmonės rado slėnį Šinaro krašte ir ten įsikūrė. Vieni kitiems jie sakė: „Eime, pasidirbkime plytų ir jas išdekime“. Vietoj akmens jie naudojo plytas, o vietoj kalkių – bitumą. „Eime, – sakė jie, – pasistatykime miestą ir bokštą su dangų siekiančia viršūne ir pasidarykime sau vardą, kad nebūtume išblaškyti po visą žemės paviršių“. O VIEŠPATS nužengė pamatyti miesto ir bokšto, kurį mirtingieji buvo pastatę. Ir tarė VIEŠPATS: „Žiūrėk! Jie yra viena tauta ir visi kalba ta pačia kalba. Tai tik jų sumanymų pradžia! Ką tik užsimos daryti, nieko nebus jiems negalimo! Eime, nuženkime ir sumaišykime jų kalbą, kad nebesuprastų, ką sako vienas kitam“. Taip tat VIEŠPATS išsklaidė juos iš ten po visą žemės paviršių, ir jie metė statę miestą. Tada jis buvo pavadintas Babeliu, nes VIEŠPATS ten sumaišė visos žemės kalbą ir iš ten išsklaidė juos po visą žemės paviršių. (Pradžios 11:1-9)
Karaliui ištiesus aukso skeptrą Esterai, ji pakilo nuo žemės ir atsistojo priešais jį. (Esteros 8:4-5)
Mat jau metas prasidėti teismui nuo Dievo namų, bet jeigu jis pirmiausia prasideda nuo mūsų, tai koks galas laukia tų, kurie neklauso Dievo Evangelijos?! (1 Petro 4:17)
Mozė sakė Korachui: „Klausykite, Levio sūnūs! Argi jums dar maža, kad Izraelio Dievas jus išsirinko iš visos tautos ir pašaukė eiti tarnystę Viešpaties Palapinėje ir tarnauti tautai? Jis pašaukė savo tarnystei tave ir tavo brolius levitus, tai kodėl dar reikalaujate kunigystės? Kodėl sukilote tu ir tavo pasekėjai prieš Viešpatį? Kas gi yra Aaronas, kad prieš jį murmate?“ Mozė pasiuntė pašaukti abu Eliabo sūnus – Dataną ir Abiramą. Juodu atsakė: „Mudu neisime. Ar tau dar maža, kad mus išvedei iš žemės, plūstančios pienu ir medumi, kad nužudytum dykumoje? Ar dar nori mums viešpatauti? Ar nuvedei mus į žemę, kurioje teka pienas ir medus, ir ar davei mums paveldėti laukus ir vynuogynus? Ar ir akis nori šiems žmonėms išlupti? Mudu neateisime!“ Mozė, labai įpykęs, meldė Viešpatį: „Nežiūrėk į jų aukas; aš neėmiau iš jų nė asilaičio ir nė vieno nenuskriaudžiau.“ Mozė sakė Korachui: „Rytoj tu ir visas tavo būrys stokite Viešpaties akivaizdoje: tu, jie ir Aaronas. Imkite kiekvienas savo smilkytuvą, įdėkite į juos smilkalų ir atneškite smilkytuvus Viešpaties akivaizdon – du šimtus penkiasdešimt smilkytuvų; taip pat tu ir Aaronas atneškite savo smilkytuvus.“ Visi įsidėjo ugnies į smilkytuvus ir užbėrę ant jos smilkalų atsistojo prie Susitikimo palapinės įėjimo kartu su Moze ir Aaronu. Korachas sušaukė visus izraelitus prie Susitikimo palapinės, ir visiems matant pasirodė Viešpaties šlovė. Viešpats tarė Mozei ir Aaronui: „Pasitraukite iš šio susirinkimo, Aš juos bematant sunaikinsiu.“ Juodu puolė ant žemės, prašydami: „Dieve, Tu – kiekvieno kūno dvasios Dievas. Argi vienam nusidėjus Tavo rūstybė sunaikins visus?“ Viešpats atsakė Mozei: „Įsakyk visiems pasitraukti nuo Koracho, Datano ir Abiramo palapinių.“ Mozė ėjo prie Datano ir Abiramo, jį sekė Izraelio vyresnieji. Jis tarė tautai: „Pasitraukite nuo šių piktadarių palapinių ir nelieskite nieko, kas jiems priklauso, kad ir jūs nežūtumėte dėl jų nuodėmių.“ Visiems pasitraukus nuo Koracho, Datano ir Abiramo palapinių, Datanas ir Abiramas išėję stovėjo savo palapinių angose kartu su žmonomis ir vaikais. Mozė tarė: „Dabar matysite, kad Viešpats siuntė mane visa tai daryti ir kad aš nieko nedariau savo valia. Jei jie mirs paprasta mirtimi, kaip miršta visi žmonės, tai Viešpats manęs nesiuntė; bet jei Viešpats padarys naują dalyką, kad žemė atsivers ir praris juos ir visa, kas jiems priklauso, ir jie gyvi pateks į mirusiųjų buveinę, žinokite, kad jie piktžodžiavo Viešpačiui.“ Kai tik jis baigė kalbėti, žemė prasiskyrė po jų kojomis ir atsivėrusi prarijo juos su jų palapinėmis, žmonėmis ir visu lobiu. Jie gyvi nugrimzdo į mirusiųjų buveinę, ir žemė apdengė juos, ir jie buvo išnaikinti iš susirinkusiųjų. (Skaičių 16:8-33)
2 Petro 2 skyrius: https://www.bible.com/bible/3309/2PE.2.LBD
Pagarbi VIEŠPATIES baimė – pažinimo pradžia, bet kvailieji niekina išmintį ir pamokymą. (Patarlių 1:7)
Nebijokite tų, kurie žudo kūną, bet negali užmušti sielos. Verčiau bijokite to, kuris gali pražudyti ir sielą, ir kūną pragare. (Mato 10:28)
Vis dėlto įtikėjo Jėzų net daugelis iš vyresnybės, tačiau dėl fariziejų viešai jo neišpažino, kad nebūtų pašalinti iš sinagogos. Deja, žmonių pagarbą jie brangino labiau už Dievo garbę. (Jono 12:42-43)