2021 m. kovo 2 d., antradienio vakaras
Šlovinau ir garbinau Viešpatį Jėzų Jo Sosto patalpoje, kur visada taip darau. Skelbiau Rašto ištraukas apie tai, kas Jis yra (iš Apreiškimo 4 ir 5 sk.) ir dainavau dainas, susijusias su šiomis ištraukomis. Pradėjau melstis ir pasiekusi 91-ą psalmę, užlipau į kalną, mačiau save apsiginklavusią ir padedančią kitam kariui/ei, ir tuomet išvykau su savo ereliu. Atsiradau ligoninės palatoje. Ten buvo vyras be sąmonės prijungtas prie aparatų. Viską mačiau žiūrėdama tarsi iš lovos galo, bet kiek tolėliau. Jėzus stovėjo prie lovos galo kampo, mano kairėje. Pradėjau melstis už šio vyro išgelbėjimą. Naudojausi man suteikta valdžia virš mirties dvasios, įsakydama jai laukti, ir skelbiau gyvenimą tam žmogui pagal Dievo valią, tuomet meldžiau Jėzaus, jog suteiktų šiam žmogui daugiau laiko. Paprašiau, jog Jėzus atskleistų jam save ir tuomet įsakiau tam vyrui atmerkti akis. Jis taip ir padarė ir žiūrėjo į dešinę savo pusę. Nepastebėjau jokių pokyčių jo veido išraiškoje. (Tikiu, jog tai ne mano veiksmai lėmė, bet Jėzus tai leido). Sudainavau: “Softly and Gently Jesus is Calling.” [“Švelniai kviečia Jėzus”]. Kalbėjau apie Jėzaus meilę ir gyvenimą, ir susitaikymą su Juo. Atgailavau už jo nuodėmes, apie kurias žinojau, ir meldžiausi už jo sielą. Atidaviau jį Jėzui, nes padariau viską, ką žinojau galima padaryti.
Prie baltojo suolelio, paklausiau Jėzaus apie tą vyrą ligoninės lovoje. Ar jis matė Tave, kai pasakiau jam atmerkti akis? Jėzus atsakė: “Taip, dukra.” Jėzus nusišypsojo. Aš mąstau, ar aš žinau šį vyrą? Ir aš supratau, jog aš jį žinau, bet nebuvau jo sutikusi. Aš žinau, kas jis toks yra, bet man nebuvo leista pasakyti jo vardo. (Tai nėra kažkas įžymaus).
Nuėjau link laiptų ir pažvelgiau į mane pasitinkančią grupę, bet pastebėjau, jog ten tėra vienas žmogus! Buvau nustebinta. Nulipau laiptais ir džiaugsmingai pasitikau tą žmogų ir paklausiau Jėzaus, kur kiti buvo? Jis atsakė: “Dalykai keičiasi, dukra.” Kiek sunerimau ir mąsčiau, ar aš padariau kažką ne taip ir Jėzus patikino mane, jog viskas buvo gerai. Jis nulipo laiptais ir ėjo kartu su manimi. Mes praėjome regėjimų vietą ir nuėjome link Dievo Tarybos patalpos, bet mes praėjome ir šią patalpą. Dabar jau mąsčiau, kur mes einame. Pastebėjau tolumoje geltonai auksinio atspalvio švytėjimą. Įžengiau į didžiulę patalpą, kuri buvo auksinė, bet man buvo tai lyg atspalvis, lyg paslėpta kiek nuo manęs, kad negalėčiau matyti viso skaistumo. Stovėjau ten, nieko nesuprasdama. Klausinėjau, kas vyksta ir Jėzus pasakė būti kantriai ir laukti. Tą ir dariau. Kažkas prisiartino prie manęs. Tai buvo angelas. Jis man padavė ritinį. Mano vaizdas pasikeitė ir dabar mačiau save išvyniojančią ritinį ir žiūrinčią į jį. Tada aš vėl buvau savimi ir mačiau atvyniotą ritinį savo rankose, bet negalėjau perskaityti, nes vaizdas buvo išplaukęs. Paklausiau Jėzaus, kas jame parašyta? Ir Jis man liepė: “Aš tai atskleisiu savo laiku. Būk kantri ir eik ramybėje.” Tai slėpinys. Aš lauksiu.
2021 m. kovo 3 d. antra regėjimo dalis. Žodis iš Dievo.
Šį rytą buvau priešais Dievą Jo šventykloje. Priešais mane buvo ugnies debesis ir balti laiptai. Aš žemai nusilenkiau priešais laiptus. Dievas atėjo milžiniško Liūto pavidalu ir atsistojo ant laiptų viršaus. Jis pažvelgė žemyn į mane ir suriaumojo. Tai buvo kurtinantis riaumojimas! Šventykla sudrebėjo. Aš sudrebėjau. Tai buvo perspėjimas.
Ir Jis pasakė: “Pasilik Manyje. Išlik Manyje: Aš tavyje ir tu Manyje, arba tu būsi išpjautas! Pasakyk žmonėms, dukra, jog aš ir toliau drebinsiu tautas. Bus blogiau! Bet jei pasiliksi Manyje, o Aš tavyje, tuomet tu būsi saugus ir Mano džiaugsmas tavyje bus pilnas. Nebijok. Pasilik Manyje! Dabar eik ramybėje.” Jis priminė man ištrauką iš Jono 15 – apie vynmedį ir šakeles.
***BIBLIJOS PERLAI komentaras***
Ištrauka iš Šv. Rašto, paminėta regėjime.
Vynmedis ir šakelės
“Aš esu tikrasis vynmedis,
o mano Tėvas – vynininkas.
Kiekvieną mano šakelę,
neduodančią vaisiaus,
jis išpjauna,
o kiekvieną vaisingą šakelę apvalo,
kad ji duotų dar daugiau vaisių.
Jūs jau esate švarūs
dėl žodžio, kurį jums kalbėjau.
Pasilikite manyje,
tai ir aš jumyse pasiliksiu.
Kaip šakelė
negali duoti vaisiaus pati iš savęs,
nepasilikdama vynmedyje,
taip ir jūs bevaisiai,
nepasilikdami manyje.
Aš esu vynmedis, o jūs šakelės.
Kas pasilieka manyje ir aš jame,
tas duoda daug vaisių;
nuo manęs atsiskyrę,
jūs negalite nieko nuveikti.
Kas nepasiliks manyje,
bus išmestas laukan
ir sudžius kaip šakelė.
Paskui surinks šakeles,
įmes į ugnį, ir jos sudegs.
Jei pasiliksite manyje
ir mano žodžiai pasiliks jumyse,
jūs prašysite, ko tik norėsite,
ir bus jums suteikta.
Tuo bus pašlovintas mano Tėvas,
kad jūs duosite gausių vaisių
ir būsite mano mokiniai.
Kaip mane Tėvas mylėjo,
taip ir aš jus mylėjau.
Pasilikite mano meilėje!
Jei laikysitės mano įsakymų,
pasiliksite mano meilėje,
kaip aš kad vykdau savo Tėvo įsakymus
ir pasilieku jo meilėje.
Aš jums tai kalbėjau,
kad jumyse būtų manasis džiaugsmas
ir kad jūsų džiaugsmui nieko netrūktų.
Tai mano įsakymas,
kad vienas kitą mylėtumėte,
kaip aš jus mylėjau.
Nėra didesnės meilės,
kaip gyvybę už draugus atiduoti.
Jūs būsite mano draugai,
jei darysite, ką jums įsakau.
Jau nebevadinu jūsų tarnais,
nes tarnas nežino,
ką veikia jo šeimininkas.
Jus aš draugais vadinu,
nes jums viską paskelbiau,
ką esu iš savo Tėvo girdėjęs.
Ne jūs mane išsirinkote,
bet aš jus išsirinkau ir paskyriau,
kad eitumėte, duotumėte vaisių
ir jūsų vaisiai išliktų,
kad ko tik prašytumėte Tėvą mano vardu,
jis visa jums duotų.
Aš jums tai įsakau:
vienam kitą mylėti!”
(Jono 15:1-17)