Šarlenės regėjimai
2025 m. gegužės 26 d., pirmadienio vakaras
Buvau Sosto patalpoje ir šlovinau Viešpatį pagal šias giesmes: Shane and Shane - Holy Holy Holy (We bow before thee) https://youtu.be/sI6ZkTbUgW4?si=8YU9d8osMQXii1p6, Parkway Worship Ministry - Holy Holy Holy hymn https://youtu.be/JwuDSw-9cUQ?si=5QgOoLhtDfLJ7RYU, Jackie Baker - Prophetic Worship - Holy https://youtu.be/_nuL5j0kCto?si=SVVF_PrqdfK4KGms. Pastebėjau, kad visas šias giesmes sieja bendra tema. Dievas nusipelnė mūsų pagarbos ir mūsų šlovinimo. Jis yra šventas Dievas! Kaip kad Dovydas skelbė 1 Metraščių 29:10-13, tą patį darau ir aš:
Būk pašlovintas, VIEŠPATIE,
Izraelio, mūsų tėvo, Dieve,
nuo amžių per amžius!
11 O VIEŠPATIE, tavo yra didybė,
galybė, grožybė, pergalė ir šlovė.
Taip, nes tau priklauso visa,
kas danguje ir žemėje.
O VIEŠPATIE, tau priklauso karalystė,
tu esi iškilęs kaip galva virš visko.
12Tu daliji turtus ir garbę,
tu visa valdai.
Tavo rankoje jėga ir galybė,
tavo galioje kiekvieną
išaukštinti ir stiprinti.
13Už tai, mūsų Dieve,
mes tau dėkojame ir šloviname
tavo garbingą vardą. Amen!
REGĖJIMAS: Kai atėjau pabūti Viešpaties akivaizdoje, savo tylą atidaviau kaip garbinimo formą – „būkite ramūs ir žinokite, kad Aš esu Dievas“. Kai tyliai nusilenkiau Jo akivaizdoje, priešais mane pasirodė Dievas kaip banguojanti ugnies debesų masė. Mačiau oranžinę, raudoną, geltoną ir mėlyną spalvas. Uždengiau galvą savo maldos skraiste, kurią įsigijau Izraelyje. Pajutau poreikį prisidengti Jo akivaizdoje, nes buvau apimta baimės ir pagarbos. Buvau priminta, kad Dievas yra Suverenus, Šventas, Jis yra Amžinasis, Alfa ir Omega, Visur esantis, Visagalis, Visažinis. Prisiminiau Izaijo 33:5–6: „Viešpats yra išaukštintas, nes Jis gyvena aukštybėse; Jis pripildys Sioną teisumo ir teisingumo. Jis bus tavo laikų tvirtas pamatas, išminties ir pažinimo turtai; Viešpaties baimė – tai Jo lobio raktas.“ Viešpaties pagarba yra raktas!
REGĖJIMAS: Jojau savo žirgu pažįstamu taku. Mačiau, kaip paglosčau jo kaklą – trumpam pasisveikinti. Supratau, kad keliauju link pažįstamo upelio. Mums toliau judant pažvelgiau į dešinę ir išvydau platų prinokusių kviečių lauką. Pūtė vėjas, kviečiai siūbavo ir skleidė tarsi šniokščiančio vandens garsą. Atrodė, kad laukas gyvas. Mano perspektyva pasikeitė ir pamačiau arti esančias kviečių varpas. Jos buvo nulinkusios – žinojau, kad jos prinokusios ir paruoštos pjūčiai. Nusėdau nuo žirgo ir nuėjau į kviečių lauką. Nuskyniau vieną kviečio galvutę ir patryniau tarp rankų. Lukštas lengvai atsiskyrė nuo grūdų – liko keli brandūs grūdai. Akivaizdu, kad kviečiai buvo pasiruošę! Tada pamačiau galingą angelą, stovintį su pjautuvu rankoje. Jis nieko nepjovė, tik stovėjo pasiruošęs. Mano požiūris vėl pasikeitė – pamačiau Izraelio žemėlapį. Tada supratau, kad tai susiję su derliaus nuėmimu Izraelyje.
AIŠKINIMAS: Kviečių derlius man priminė Šavuot – tai vyksta birželio pradžioje arba Sivan mėnesį. (2025 m. birželio 1–3 d.). Šavuot taip pat vadinama Savaičių švente, nes per Paschą ir miežių derliaus pradžią prasideda Omero skaičiavimas – 7 savaitės arba 49 dienos. Pasibaigus skaičiavimui prasideda kviečių derlius.
Kviečių laukas gyvas! Jėzus priminė Jono 4:35, kur Jis sako: „Argi jūs nesakote: ‘Dar keturi mėnesiai, ir ateis pjūtis’? Štai sakau jums: pakelkite akis ir pažiūrėkite į laukus; jie jau boluoja ir prinokę pjūčiai. Supratau, kad Dievas juda Savo Dvasia per kviečių laukus. Bet mačiau tik vieną didelį lauką, kuris judėjo. Manau, tai gali reikšti, kad tam tikra dalis kviečių jau subrendo ir yra pasiruošusi priimti Evangelijos žinią. Jėzus pasakė: „Ne visi bus pasiruošę tuo pačiu metu.“ Tai priminė man ankstesnį regėjimą, kuriame 1/3 kviečių derliaus buvo surinkta, o likę 2/3 dar nebuvo prinokę. (Regėjimas Nr. 409, 1 dalis.) Tikiu, kad Viešpaties Dvasia sujudino ar pažadino daugelio Jo paveldo širdis, ir jie tapo subrendę kviečiai – pasirengę priimti Evangeliją. Manau, kad daugelis, bendradarbiaudami su dangumi maldoje, lietė žydų širdis, kad jos galėtų priimti Evangelijos sėklas – Mesijo, Jėzaus (Yeshua, Yehushua) tiesą.
REGĖJIMAS: Grįžau link upelio ir pamačiau Jėzų stovintį šalia. Šalia Jo stovėjo didelė talpa, siekianti Jo juosmenį. Nebuvau tikra, kas joje, tad Jis įkišo ranką, sauja pasėmė kviečių grūdų ir leido jiems iškristi atgal. Tada Jis pasakė: „Mano kviečiai saugūs šioje talpoje (kluone).“ Ir dar pridūrė: „Aš renku kviečius; kai kurie jau pasiruošę, bet dar ne visi.“
AIŠKINIMAS: Supratau, kad daugėja žydų, tampančių tikinčiaisiais tiek Izraelyje, tiek visame pasaulyje – tai gali būti simbolizuojama ta didele talpa: jie yra saugūs, nes niekas jų negali išplėšti iš Jo rankos (Jono 10:27–29). Prisiminiau Mato 13:30: „Palikite abejus augti iki pjūties. Pjūties metu aš pasakysiu pjovėjams: ‹Pirmiau išrinkite rauges ir suriškite į pėdelius sudeginti, o kviečius sukraukite į mano kluoną›“ Jėzus jau surinko dalį kviečių, bet, kaip minėjau, ne visi bus nuimti vienu metu. Kai kurie vis dar bręsta ir ruošiasi priimti Gerąją Naujieną.
ŠV. RAŠTO IŠTRAUKOS:
Luko 10:2: „Pjūtis didelė, bet darbininkų maža. Todėl melskitės pjūties Viešpačiui, kad siųstų darbininkų į savo pjūtį.“
Izaijo 52:7: „O kokios dailios kalnuose šauklio kojos, to, kuris ateina su linksmąja žinia, skelbdamas ramybę, nešdamas gerąją naujieną, garsindamas išganymą, sakydamas Sionui: „Tavo Dievas viešpatauja!“
Romiečiams 10:14–15: „Kaipgi jie šauksis to, kurio neįtikėjo?! Kaipgi įtikės tą, apie kurį negirdėjo?! Kaip išgirs be skelbėjo?! O kas gi skelbs nesiųstas? Juk parašyta: Kokios dailios kojos skelbiančių gerąją naujieną!“
Jono 10:27–28: „Mano avys klauso Mano balso; Aš jas pažįstu, ir jos seka paskui Mane. Aš joms duodu amžinąjį gyvenimą, ir jos niekada nepražus; niekas jų neišplėš iš Mano rankos.“
ŽINUTĖ: Suprantu, kad turime melstis, kad likusi derliaus dalis subręstų, ir kad pjūties Viešpats siųstų darbininkus, kurie meilėje atneštų Evangelijos žinią. Melskitės už tuos, kuriuos Dievas siunčia, kad jie būtų jautrūs Jo kvietimui, visiškai pasitikėtų Juo ir laikytų baimę po savo kojomis. Melskitės, kad Dievas suteiktų jiems drąsos ir pasitikėjimo skelbti tiesą su meile, kad jie turėtų padidintą dvasinį įžvalgumą, leisiantį veikti pagal Šventosios Dvasios nurodymus ir laiką – žinotų, kada judėti ir kalbėti, ir būtų apsaugoti nuo priešo.