2024 m. birželio 17 d., pirmadienio vakaras
Šlovinau Viešpatį Jėzų Sosto patalpoje pagal šias giesmes: Kim Walker Smith „Trample“ https://youtu.be/B2LWwpQoGoA?si=t5jF8E57zbud_rBH, Shilo Ben Hod „You Deserve The Glory“ https://youtu.be/Nr64Gr5hwIE?si=ZALSaU-7kDjoolpc, Steffany Gretzinger „Holy“ https://youtu.be/pveuLGdpKCc?si=cVb8f0vQInJeW_Bj. Aš pradėjau melstis už viską, kas man rūpi, ir tada palikti tai prie Jo kojų. Yra tiek daug, bet imu vieną dalyką po kito, meldžiuosi už jį ir pereinu prie kito, kol viskas baigta. Nežiūrėk į laikrodį!
REGĖJIMAS: Atvykau prie man žinomos upės. Praėjau pro medžius ir krūmus, kurie augo palei vandenį. Mačiau Jėzų, stovintį vandenyje šalia žaislinės medinės valties. Atkreipiau dėmesį, kad ji buvo ranka išskaptuota ir žinojau, kad tai Jis tą padarė. Valtis plūduriavo netoli Jo. Jo rankose buvo kažkokia ilga lazda. Vieną jos galą jis įmerkė į vandenį ir pradėjo su ja sukti vandenį. Vandeniui pradėjus suktis aplink ir aplink, dalis vandens tapo audringas ir pradėjo lietis į valtį. Man tai priminė valtį audroje. Šiuo atveju, Jėzus man rodė, kad Jis sukūrė audrą. Žinojau, kad tuoj bus pamokymas. Bet tada Jis atvėrė mano akis kitai perspektyvai. Priešais mane stovėjo didžiulė graikiško dievo tipo figūra debesyse. Jis buvo padarytas kaip Heraklis – labai raumeningas – su baltais plaukais ir didele balta barzda. Jo akys buvo tamsios ir aršios, ir jis vilkėjo auksinius šarvus, kurie pabrėžė visus jo raumenis. Iš pradžių pagalvojau, kad tai koks nors aukšto rango angelas, bet mano dvasia sakė priešingai – jis buvo ne iš Dievo. Jis pradėjo sukti savo lazdą debesyse, kurie radosi virs vandens. Debesys patamsėjo ir kilo audra. Netoli jo buvo sena medinė valtis su viena bure ir keliais vyrais, plaukiančiais joje. Mačiau, kad audra susiformavo staigiai ir labai greitai juos užgriuvo. Bangos tapo aukštos ir kai bangos iškilo virš valties, vanduo pradėjo piltis vidun. Valtis buvo bėdoje.
INTERPRETACIJA: Aš prisiminiau audrą, su kuria Jėzus ir Jo mokiniai susidūrė, kai jie plaukė nuo Kapernaumo į gadariečių/geraziečių/gergeziečių teritoriją (Mato 8:23-28, Morkaus 4:35-5:1 ir Luko 8:22-26). Jėzus užimgo valtyje kelionės metu, o audrai suintensyvėjus, Jo mokiniai tapo išgąstingi, nes vanduo pylėsi į valtį. Pažadinus Jėzų, Jis sudraudė vėją ir bangas ir viskas nurimo. Jėzus tuomet griežtai pasakė jiems: „Kur jūsų tikėjimas?“
Tada Jėzus pasakė man: „Priešas bandė panaudoti audrą, kad neleistų mums persikelti į kitą krantą. Jis turi galią, bet Manyje, jūs turite galią ir valdžią nugalėti priešą.“ Tikiu, kad Jėzus mokė mane, jog demoniškas pasaulis gali daryti įtaką orams ir sukelti problemų natūraliame pasaulyje – jie gali kopijuoti tam tikrus dalykus iki tam tikro laipsnio, kaip kad matėme tą darant graikiško tipo dievą, kuris reprezentuoja demonišką valdovą, sukuriantį debesis ir sukeliantį problemų mokiniams. Viešpats Jėzus pademonstravo, kad priešo galia yra niekas palyginus su Viešpaties Dievo galia, kuri yra mumyse per Jo Sūnų, Jėzų Mesiją. Luko 10:18-20 Jėzus pasakė: „Mačiau šėtoną, kaip žaibą krintantį iš dangaus. Štai aš suteikiau jums VISĄ GALIĄ MANO VARDU mindžioti gyvates bei skorpionus ir visokią priešo galybę, kad niekas jums nepakenktų. Bet jūs džiaukitės ne tuo, kad dvasios jums pavaldžios; džiaukitės, kad jūsų vardai įrašyti danguje“. (didžiąsiąas raides aš parašiau).
Jėzus budina Savo Nuotaką, kad ji suprastų turinti valdžią įvykdyti viskam, ką Jis demonstravo būdamas žemėje, įskaitant vėjo ir bangų nutildymą. Iš tikrųjų, Jis yra pasakęs, kad mes darysime darbus, kuriuos Jis darė, ir dar didesnius už juos! Jono 14:12. Tikiu, kad Dievas ragina mus tikėjime ir pasitikėjime Jame eiti šioje valdžioje su meile, užtikrintumu ir pasitikėjimu daryti karalystės darbus žemėje, kaip kad yra danguje. Šventoji Dvasia kai kuriose vietose buvo užgesinta ilgą laiką, bet Dievas kovoja už Savo Nuotaką. Paminti baimę ir netikėjimą po savo kojomis – man yra tam tikras iššūkis/kelionė, kurią aš einu, bet Jame, su Juo ir per Jį, aš galiu!
Viešpats Jėzus priminė man, kad kartais priešas sukurs bangas ir audrą mūsų gyvenimuose, stengdamasis išgąsdinti, pakenkti, atitraukti, sukurti pasimetimą, ir daryti bet ką, kad neleistų mums įvykdyti karalystės darbo žemėje. Jų užduočių tikslas yra nuvesti mus į nesėkmę mūsų dangiškose užduotyse. Jie leis į mus strėles, kad mes būtume susifokusavę į problemą ir pamirštume valdžią, kurią turime surišti priešui ir jį nugalėti. Jėzus mums yra didžiausias pavyzdys kaip reikia eiti Jo tarnystėje, karalystės darbuose. Šis karalystės darbas nepasitikeitė, mes vis dar esame pakviesti daryti tai, ką Jėzus darė prieš 2000 metų. Mes žinome, kad Dievas nesikeičia (Malachijo 3:6) ir Jis yra toks pats vakar, šiandien ir per amžius (Heb 13:8) ir ta pati Dvasia, kuri prikėlė Jėzų iš numirusių (Rom 8:11), išlaisvino ir žmones iš demonų, išgydė ligonius, leido Petrui eiti ant vandens, atvėrė neregiui akis ir kiti stebuklai yra ta pati Dvasia, kuri daro ženklus ir stebuklus šiandien.
***BIBLIJOS PERLAI komentaras***
Ištraukos iš Šventojo Rašto, paminėtos regėjime:
„Jėzus įlipo į valtį, ir mokiniai paskui jį. Ir štai ežere pakilo tokia smarki audra, kad bangos sėmė valtį. O jis miegojo. Mokiniai pripuolę ėmė jį žadinti, šaukdami: „Viešpatie, gelbėk, žūvame!“ Jis jiems tarė: „Ko jūs tokie bailūs, mažatikiai?“ Paskui atsikėlė, sudraudė vėjus bei ežerą, ir pasidarė visiškai ramu. Žmonės stebėjosi ir kalbėjo: „Kas jis per vienas, kad net vėjai ir marios jo klauso?“ Kai Jėzus priplaukė kitą krantą gadariečių krašte, jam priešais atbėgo du demonų apsėstieji, išlindę iš kapinių rūsių. Juodu buvo tokie pavojingi, kad niekas negalėjo praeiti anuo keliu.“ (Mato 8:23-28)
„Tą pačią dieną, atėjus vakarui, jis tarė mokiniams: „Irkitės į aną pusę!“ Atleidę žmones, jie taip jį ir pasiėmė, kaip jis valtyje sėdėjo. Drauge plaukė kelios kitos valtys. Tuomet pakilo didžiulis viesulas, ir bangos ėmė lietis į valtį taip, kad valtį jau sėmė. Jėzus buvo valties gale ir miegojo ant pagalvės. Mokiniai pažadino jį šaukdami: „Mokytojau, tau nerūpi, kad mes žūvame?“ Atbudęs jis sudraudė vėją ir įsakė ežerui: „Nutilk, nurimk!“ Tuoj pat vėjas nutilo, ir pasidarė visiškai ramu. O Jėzus tarė: „Kodėl jūs tokie bailūs? Argi jums tebestinga tikėjimo?!“ Juos pagavo didi baimė, ir jie kalbėjo vienas kitam: „Kas gi jis toks? Net vėjas ir marios jo klauso!“ Jie priplaukė ežero krantą geraziečių krašte.“ (Morkaus 4:35-5:1)
„Vieną dieną Jėzus su mokiniais įlipo į valtį ir pasakė: „Irkimės anapus ežero!“ Jie atsistūmė nuo kranto. Mokiniams irkluojant Jėzus užmigo. Ežere pakilo viesulas. Bangos ėmė semti valtį, ir visi atsidūrė pavojuje. Tuomet pripuolę mokiniai ėmė žadinti Jėzų, šaukdami: „Mokytojau, Mokytojau, žūvame!“ Atsikėlęs jis sudraudė vėją ir bangas. Jie nurimo, stojo tyla. O Jėzus paklausė juos: „Kurgi jūsų tikėjimas?!“ Mokiniai išsigandę ir nustebę kalbėjo vienas kitam: „Kas jis toks, kad įsakinėja vėjams ir vandeniui, ir tie jo klauso?!“ Jie atplaukė į gergeziečių kraštą, kuris yra priešingame Galilėjai krante.“ (Luko 8:22-26)
„Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas mane tiki, darys darbus, kuriuos aš darau, ir dar už juos didesnių, nes aš keliauju pas Tėvą.“ (Jono 14:12)
„Aš esu VIEŠPATS, ir aš nesikeičiu. Todėl jūs, Jokūbo vaikai, nepražuvote.“ (Malachijo 3:6)
„Jėzus Kristus yra tas pats vakar ir šiandien, tas pats ir per amžius.“ (Hebrajams 13:8)
„Jei jumyse gyvena Dvasia to, kuris Jėzų prikėlė iš numirusių, tai jis, prikėlęs iš numirusių Kristų, atgaivins ir jūsų mirtinguosius kūnus savo Dvasia, gyvenančia jumyse.“ (Romiečiams 8:11)