2021 m. balandžio 14 d., trečiadienio vakaras

Šlovinau ir garbinau Viešpatį Jo Sosto patalpoje, kaip kad visada. Paskutiniu metu atminty man įstrigdavo Jo pėdos. Aš žemai nusilenkiu priešais Jį, prie tų gražių pėdų, kurios reiškia malonę ir poilsį! Man tai priminė ištrauką iš dainos “Who is He in Yonder Stall: “…Tis the Lord oh wondrous story tis the Lord the King of Glory, at His feet I humbly fall, crown Him! Crown Him Lord of all!” (“Tai Viešpats, o įspūdinga istorija, tai Viešpats Šlovės Karalius, prie Jo kojų aš nuolankiai puolu, karūnuokite Jį! Karūnuokite Jį, visų Viešpatį!”) Amen!

Pradėjau melstis ir tuomet buvau prie savo kalno, kuriuo aš užlipu ir susitinku savo erelį. Šį kartą aš buvau viduryje, stengdamasi naviguoti tarp sudėtingų kalno vietų, ieškodama, kur pastatyti kojas ir rankas. Aiškiai vargau. (Lipimas uola dvasiniame pasaulyje apsirengus pilna ginkluote! Bet čia nėra jokių prilaikančių virvių!) Virš manęs pasirodė Jėzaus ranka ir pasiekė mane, ir užkėlė likusį kelią viršun. Ačiū, Jėzau. Kairėje susitikau savo erelį ir dar kartą pastebėjau piktas būtybes savo dešinėje. Žinojau, jog kova su jomis būtų mano dėmesio atitraukimas, todėl vietoj to, įsakiau joms pasitraukti ir paprašiau, jog angelai su jomis susitvarkytų. Išvykau skelbdama 91-ą psalmę. Atvykau prie kalnų grandinės. Pažvelgiau į priekį ir išvydau didelę kalnų vietovę, padengtą sniegu, bet viena kalno pusė, kurią mačiau, buvo tik iš dalies padengta sniegu. (Radau nuotrauką, kurioje yra lygiai toks vaizdas, kokį mačiau). Stovėjau ant sniego, kalno viršūnėje, ir pastebėjau, jog Jėzus buvo šalia manęs. Baigiau skelbti psalmę ir apsižvalgiau aplink. Vaizdas buvo nepaprastas. Mąsčiau, ar tai Everestas, ir paklausiau Jėzaus, Jis atsakė: “Taip, dukra.” Aš paklausiau: ką nori, kad pasakyčiau? Jis atsakė: “Skelbk šiam kalnui ir sakyk: Šis kalnas subyrės ir paklus Visagaliam Dievui.” Jis tęsė toliau: “Mano vardas bus minimas, kai jis kris. Ir pasaulis žinos, jog AŠ ESU Viešpats.” Aš prisiminiau Ps 95:7 [“Juk jis mūsų Dievas, o mes – tauta, kurią jis gano, kaimenė, kurią jis veda. O kad išgirstumėte šiandien, ką jis sako!” (Ps 95:7)] ir todėl aš pasakiau: Aš skelbiu, jog šis kalnas priklauso Viešpačiui Dievui Visagaliui. Nes Jis jį sukūrė! Šis kalnas ištirps kaip vaškas priešais Viešpatį. Tebūna palaimintas Viešpaties vardas! Amen!

Sugrįžau prie baltojo suolelio vietos ir paklausiau Jėzaus apie Everesto kalną. Jis kalbėjo apie tai, kaip šis kalnas susijęs su stabmeldyste: jis yra šlovinamas ir garbinamas padedant netikrai religijai. Aš supratau, jog tai taip pat yra susiję su savęs pačio stabmeldyste, tų kurie kopa į šį kalną – savęs patenkinimas, vedinas savanaudiškų tikslų, dėl savanaudiško pelno, siekiant pasaulinių apdovanojimų, kurie suteikiami žodžiais, raštais arba materialiniais dalykais, o tai pakelia išdidumą. Visa tai susiję su savimi – savęs šlovinimu.

Ir Jis tęsė toliau sakydamas: “Žmonės iš viso pasaulio rizikuoja savo gyvybėmis, kad užkoptų į šį kalną – dėl ko? Ne dėl Manęs. Man tai neneša šlovės. Visa tai dėl savęs patenkinimo. Tai savanaudiška išblaškanti pramoga vykdoma dėl savanaudiškų tikslų. Ir aš to nepagerbsiu priešais Savo Tėvą. Danguje nelaukia joks atlygis tų, kurie kurie kopia į šį kalną – tai ne karalystės darbas.”

Tai privertė mane susimąstyti apie pasaulinius trofėjus, dėl kurių mes stengiamės ir taip sunkiai dirbame, kad gautume, ir kurie neturi jokios amžinos dangiškos vertės. Ir man tai priminė ištrauką iš dainos “The Old Rugged Cross”: “…So I’ll cherish the old rugged cross, ‘til my trophies at last I lay down; I will cling to the old rugged cross and exchange it someday for a crown.” (“Senas grubus kryžius: “…taigi aš vertinsiu senąjį grubųjį kryžių, kol galiausiai atsisakysiu savo trofėjų, aš glausiuos prie senojo grubiojo kryžiaus ir vieną dieną iškeisiu jį į karūną.”] Viešpats Dievas Visagalis yra vienintelis Dievas ir Jis yra vienintelis Dievas, kurį reikia šlovinti. Jis kviečia mus daryti Jo karalystės darbus, nes tai Jam teikia šlovę ir turi amžiną vertę, kuri mums bus atlyginta Danguje!

Mato 6:19-21 “Nesikraukite lobių žemėje, kur kandys ir rūdys ėda, kur vagys įsilaužia ir vagia. Verčiau kraukitės lobį danguje, kur nei kandys, nei rūdys neėda, kur vagys neįsilaužia ir nevagia, nes kur tavo lobis, ten ir tavo širdis.”

1 Jono 2:15-17 “Nemylėkite pasaulio nei to, kas yra pasaulyje. Jei kas myli pasaulį, nėra jame Tėvo meilės, nes visa, kas pasaulyje, tai kūno geismas, akių geismas ir gyvenimo puikybė, o tai nėra iš Tėvo, bet iš pasaulio. Praeina pasaulis ir jo geismai. Kas vykdo Dievo valią, tas išlieka per amžius.”

Psalmyno 37:6 “Tavo dorumą jis nušvies kaip dienos šviesą, o tavo teisingumą padarys kaip vidudienį.”

Nulipau laiptais pasižiūrėti regėjimo. Susitikau mane pasitinkančią grupę ir mes nuėjome link vietos, kur kiti jau buvo susirinkę. Vaizde išvydau tą patį kalną – Everesto kalną. Jis pradėjo stipriai drebėti ir mačiau keletą sniego nuošliaužų. Tada kalnas pradėjo griūti. Tebūna palaimintas Viešpaties vardas. Tegul pasaulis žino, jog Jis yra Viešpats!

https://thepropheticbride.wordpress.com/2021/04/15/vision-277-mount-everest-crumbles/