2020 m. liepos 27 d.
Kaip visada pradėjau garbinimą ir šlovinimą Sosto patalpoje. Šiandien dainavau keletą dainų iš Worship Circle Hymns ir mano mėgstamiausia daina yra Kim Walker Smith – Jesus Paid It All. (Tiesiog užleidžiu šią dainą ir dainuoju tol, kol pradeda bėgti ašaros. Gyrius Jėzui!). Pradėjau maldą ir skelbdama 91-ą psalmę, buvau ant savo erelio ir skridau virš afrikietiško reljefo, ypač parkų. Nežinau, kokį parką mes matėme, bet pastebėjau afrikietį vyrą, besislepiantį už krūmų ir galbūt akmenų. Jis laikė ginklą ir buvo jį į kažką nutaikęs. Supratau, jog jis brakonierius. Nežinau, ką jis medžiojo, bet žinojau, jog turiu jam kai ką pasakyti. Pasakiau jam, kad žudyti Dievo kūrinius dėl pelno ir medicinos tikslų, išimti gyvūno dalis ir palikti jo kūną supūti reiškia Dievo tikslų jiems paniekinimą. Jis bus laikomas už tai atsakingu. (Esu turėjusi ankstesnį regėjimą apie Dievo širdį kankinamiems gyvūnams Nr. 88). Tada pasidalinau su juo savo viltimi. Kai pradėjau jam dainuoti, jis atsistojo ir pradėjo tolyn eiti murmėdamas sau kalba, kurios nesupratau. Tada išvydau, kaip jis užsidengė ausis! Bet aš ir toliau jam vis dainavau. Mačiau, kaip jis puola ant kelių ir verkia ir manau, jog jis pradėjo melstis. Pasakiau jam susirasti pastorių ar tarnautoją, kuriuo jis pasitiki. Išvydau pora angelų jam patarnaujančių. Šlovė Jėzui! Jis buvo afrikietis, turėjo juodus trumpus stipriai garbanotus plaukus. Jį mačiau iš arti tik tuo metu, kai jis buvo ant kelių ir tik jo kairę galvos pusę ir kaklą, nes jo galva buvo nulenkta. Buvo nuostabi akimirka.
Prie baltojo suolelio, paklausiau Jėzaus apie brakonierių: ar aš jam, patarnavau dabar ar ateityje? Jėzus atsakė, jog tai buvo “Dabar.” Supratau, jog Jėzus jį nukreips į bažnyčią. Kažkas šiandien buvo išgelbėtas! Ne visiškai suprantu tą dalyką dėl laiko, bet pasitikiu Jėzumi, tai, ką Jis man liepia.
Jėzus atvedė mane į Dievo Tarybą [Pasitarimų patalpa, Council of God]. Nelabai ką mačiau, bet paklausiau tų, kurie ten buvo, ką jie ten veikė? Ir išgirdau: “Mes diskutavome apie Trumpą.” Jie paklausė manęs, ką aš galvoju? Ir aš mąsčiau, ką galėčiau pasakyti, kas būtų svarbu?? Pasakiau tik tiek, kad jis kovoja ir jam reikia maldų. Jėzus pasakė: “Deklaruok dėl Trumpo. Pranašauk jam.” Tą ir padariau. Po to nuėjau į regėjimų vietą.
Susitikau mane pasitinkančią grupę ir atsistojau su kitais, jau susirinkusiais. Regėjimas atsivėrė matant Jėzų, stovintį ant paplūdimio ir rodantį, kad žiūrėtume į vandenyną. Pažvelgiau į priekį ir išvydau didelę bangą artėjančią link mūsų. Kairėje mačiau uolas su statiniais ant jų, o dešinėje – nedidelį kalną. Mes buvome nedidelėje įlankoje. Mano vaizdas pasikeitė ir mačiau, kaip banga užlieja virš mūsų. Tada atsiradau vidutiniame aukštyje paplūdimio kairėje ir mačiau kaip banga galingai nusirita gilyn į sausumą ir į pastatus. Vaizdas vėl pasikeitė ir dabar žiūrėjau į paplūdimį ir pastatus iš įlankos. Mačiau pastatus ir žinojau, jog jie priklauso dideliam kurortui. Pasakiau Jėzui: “Aš esu čia buvusi! Tai Lihue Kauai, Havajuose!” Jėzus tai patvirtino: “Taip.” Pabandžiau paieškoti, ar surasčiau nuotraukas, atspindinčias, ką mačiau. Tai Kalapaki paplūdimys ir kurortas Marriott. Esu turėjusi ankstesnį regėjimą, kuriame mačiau, kaip cunamis užlieja Waikiki paplūdimį Nr. 71 ir Jėzus patvirtino, jog tai tas pats cunamis, kuris artėja. Deja. Kokia žinia? Jėzus pasakė:
“Aš trokštu atgailos ir kad žmonės sugrįžtų pas Mane. Jie buvo sugadinti stabmeldyste ir paliko Mane; jie nuėjo savo keliais. Pabuskite! Aš leidžiu negandoms įvykti, nes dažiausiai tai vienintelis būdas, kad žmonės išgirstų. Tikintieji, melskitės, kad Havajų žmonės sugrįžtų pas Mane. Mano širdis yra už juos.”
