2019 m. gruodžio 29 d., sekmadienio vakaras
Šis regėjimas ilgokas. Prašau, būkite kantrūs skaitydami.
Buvau Sosto patalpoje garbindama ir šlovindama Viešpatį, kaip ir visada. Negalėjau dainuoti, nes alergijos, kurias patiriu, kliudė man pataikyti į ritmą. Nusprendžiau paleisti Kim Walker Smith atliekamą dainą “I Exalt Thee” (“Aukštinu Tave”) ir paprašiau, jog dangus dainuotų su manimi. Jėzus man taip pat pasakė, jog tuomet, kai negaliu dainuoti, aš galiu deklaruoti Raštą. Visada yra būdas šlovinimui.
Pradėjusi melstis, taigi pradėjau deklaruoti 91-ą psalmę, ir tuomet išvydau karinį laivą, sustojusį netoli paplūdimio vietos. Manau, jog esu mačiusi šį laivą ankstesniuose regėjimuose. Stovėjau ant paplūdimio, laivas buvo man iš kairės, aš pažvelgiau viršun. Išvydau pora raketų paliktų dūmų, kurie ėjo virš manęs, nuo kairės link dešinės. Buvo dienos metas. Žemė, esanti mano dešinėje, turėjo nedidelius kalnus. Mano vaizdas pasikeitė ir dabar aš buvau laive. Buvau kapitono tiltelyje (manau, jog tai taip yra vadinama) ir pagriebiau daiktą, kuris leidžia žmogui kalbėti visam laivui ir pradėjau kalbėti. (Nežinau, kaip tas daiktas vadinasi.) Supratau, jog jūrų pėstininkai buvo persmelkti baimės. Pasidalinau su jais savo viltimi, padrąsinau juos ir sukalbėjau dainą “Be Strong In The Lord” (“Būkit stiprūs Viešpatyje”), (jeigu būčiau sudainavusi, tai spėju, jog tai tikrai jiems sukeltų košmarą ;) Bet kas gali žinoti, kaip Jėzus panaudos tai, ką aš kalbėjau, tai pralenkia mano supratimą. Jis kviečia mus būti klusniais.)
Sugrįžau prie baltojo suolelio vietos. Paklausiau Jėzaus, kodėl aš vėl grįžau prie JAV karinio jūrų laivo? Jėzus atsakė: “Jie bijo karo ir mirties.” Supratau, jog gerai padariau, jog juos padrąsinau. Ar tai įvyko dabar ar ateityje? Jis atsakė: “Ateityje, dukra.” Sunku suvokti, kaip Tu tai naudoji ateityje, jei aš kalbu dabar. Bet galbūt man to nereikia suprasti, bet tiesiog man būti klusniai. Jėzus nusišypsojo.
Nuėjau iki regėjimų vietos, susitikau mane pasitinkančią grupę ir mes nuėjome prie kitų, kurie jau buvo susirinkę. Scena atsivėrė mums vėl matant pranašą Sadhu. Aš žiūrėjau į jį kiek į viršų, lyg stovėdama ant grindų priešais jį, bekalbantį už sakyklos. Iš jo burnos ėjo ugnis! Ugnis ėjo ta kryptimi, kuria jis pasukdavo savo galvą. Tada vaizdas pasikeitė ir man buvo sunkoka suprasti, ką aš regiu. Buvo taip lyg matyčiau du vaizdus: vienas vaizdas uždėtas ant kito vaizdo. Galiausiai sugebėjau tuos du vaizdus atskirti. Pirmajame vaizde mačiau pranašą Sadhu einantį ant tako, kurio dešinėje pusėje buvo kalnai. Tada kitame vaizde mačiau jį einantį plačiu praėjimu link Šventyklos Danguje. Mačiau aukštas baltas kolonas šalia jo, jam iš dešinės (vietoj kalnų). Jis buvo tokio paties dydžio abiejose scenose. Staiga man toptelėjo, jog aš atpažįstu tą kalnų taką! Aš esu ėjusi tuo pačiu taku su Jėzumi ir su Dievu Liūto pavidale. Ten yra upė ar upelis kairėje. Takas driekiasi tarp kalnų ir upės. O, kaip norėčiau mokėti tai nupiešti! Jėzau, aš nesuprantu. “Dukra, tu esi pakviesta eiti panašiu keliu kaip pranašas Sadhu. Tu kalbėsi Mano Žodžius žmonėms. Tu kalbėsi tai, ką Aš paprašysiu tavęs kalbėti. Aš būsiu su tavimi, dukra.” Ir kai aš girdėjau Jį ištariant šiuos žodžius, aš pradėjau verkti, šoke ir jausmų antplūdyje. Ir visa tai apgalvodama, aš nesu nustebinta. Žinau, jog Dievas jau kurį laiką dirbo su manimi ir aš prisimenu, jog Jis jau buvo kažką panašaus man kalbėjęs, bet aš apie tai per daug negalvojau. Aš pasakiau Dievui, jog nemaniau, jog Jis turi omeny, jog aš darysiu tai, ką pranašas Sadhu daro, jog keliausiu į skirtingas šalis. Jo atsakymas bus toks: “Tu eisi ten, kur aš tave pakviesiu eiti.” Tai nebuvo “ne” ar “taip”, bet tiesiog pasakymas būti man klusniai. Širdyje tikiu, jog aš būsiu labiau čia vietoje, bet nepaisant to, aš turiu išlikti klusni. Mano brangūs broliai ir sesės Kristuje, jūs kartu su manimi tai bandote suprasti. Paprašysiu jūsų maldų. Bet prašau taip pat melskitės už Sadhu. Jam taip pat reikia jūsų padrąsinimo.
https://thepropheticbride.wordpress.com/2019/12/29/vision-201-1-us-naval-ship-2-the-call/