2018 m. rugsėjo 7 d.
Po maldos ir šlovinimo laiko Sosto patalpoje, kaip ir visada aš susitikau Jėzų ant suolelio, bet šį kartą aš su juo vaikščiojau ir kalbėjausi. Mes nėjome toli. Aš tik prisimenu lėtai ėjai tuo koridoriumi su fone esančiomis kolonomis – nieko naujo. Pasidalinsiu vienu dalyku, t. y. tuo, jog aš Jo paklausiau, koks buvo svarbiausias dienos įvykis ir Jis man parodė naujagimio nuotrauką. Aš supratau, jog tai buvo dėl stebuklo gimęs vaikutis, nes pora nusprendė nedaryti vaikui aborto po to, kai daktarai pasakė jiems, jog vaikas gims su defektais ir bus sergantis ir niekada nebus normaliu vaiku. Taigi, Dievas apreiško Savo šlovę ir vaikas gimė tobulos sveikatos! Neabejoju, jog medicinos personalas buvo šokiruotas! Dievas vis dar užsiima stebuklais! Šlovė Viešpačiui! Ačiū, Jėzau, jog pasidalinai šituo!
Nuėjau pasitikti savo šventuosius draugus ir ketvirtasis šventasis draugas prisijungė prie grupės! Turbūt kuo daugiau, tuo smagiau! Mes pasisukome į ekraną. Vaizde išvydau ministrą pirmininką Netanyahu, stovintį ekrano dešinėje, atsisukusį į dešinę, jis apie kažką diskutavo su pora kitų lyderių, buvusių su juo. Vienas jų atrodė kaip arabas. (Jis vilkėjo baltą rūbą su galvos apdangalu, kurį jau esu mačiusi anksčiau). Dėl kito asmens tapatybės aš nežinau.
Ekrano kairėje stovėjo Trumpas nugara atsisukęs į Netanyahu, jis kalbėjosi su kita grupe, kurios negalėjau identifikuoti. Jie vienas kito nežinojo, buvo skirtingose patalpose, bet tai buvo dėl to paties dalyko. Paklausiau Jėzaus, ar tai susiję su ankstesniu Nr. 100 regėjimu, kuriame mačiau derybas prie stalo. Jis atsakė: „Taip. Derybos visada tęsis. Palestiniečiai niekada su niekuo nesutiks tol, kol neateis nedorybės žmogus ir neištobulins šių derybų iki sandorio.“
Supratau, jog mums reikia toliau melstis už Trumpą ir už premjerą Netanyahu – išminties ir įžvalgos.