2018 m. gruodžio 27 d., Maurice Sklar [pilnas vertimas]
Pranašišką regėjimą gavau tuo metu, kai pietavau. Staiga dvasiniame pasaulyje atsivėrė portalas ir angelas man pasakė: “Tu esi iškviestas atvykti į Dangaus Teismo Salę. Tu turėsi užrašyti bylą, kuri šiuo metu vyksta, tam, kad Dievo žmonės žinotų apie šią vėlyvą valandą. Tu turi juos įspėti, kad Nuotaka pabustų ir atkreiptų dėmesį! Laikas trumpas!”
Mane palydėjo du angelai ir pasodino Aukščiausiojo Teismo kairėje pusėje. Ten buvo daugybę šimtų angelų ir šventųjų, kurie sėdėjo priešais teisėjus. Aš buvau nustebintas kaip panašiai šis Teismas atrodė palyginus su mūsų Aukščiausiojo teismo sale Amerikoje, tik kad jis buvo kur kas didesnis. Tai atrodė labiau kaip didžiulė arena su tūkstančiais vietų, kylančiomis aukštyn, kiek galėjau matyti. Pirmoje eilėje buvo penkios didelės odinės teisininkų kėdės su sparnais kiekvienos šonuose. Jos man labai priminė mano tėčio kėdes ant kurių jis sėdėdavo savo advokatų kontoroje prieš daug metų. Ten buvo auksinės kortelės ant kėdžių, ant kurių buvo parašyta “Protokolininkas”, ant visų penkių kėdžių. Aš, matyt, atvykau pirmasis, ir mane paskubomis pasodino į arčiausiai teisėjų stalo esančią kėdę. Aš atsisėdau ir susmegau į šią labai patogią kėdę, man buvo paduotas rašiklis ir mažas ritinys. Man pasidarė įdomu bežiūrint į jį, nes jis atrodė itin senovinio stiliaus. Rašiklis buvo plunksnakotis su senovinio stiliaus plunksna kaip rašalinio parkerio. “Planšetė” buvo ritinys, padarytas iš pergamento. Jis automatiškai atsidarydavo, kai rašydamas pasiekdavai puslapio pabaigą. Buvo kažkiek panašu į iPad, bet tuo pačiu atrodė ir kaip mažas Toros ritinys. Angelas parodė man kaip tai veikia, buvo itin paprasta jį laikyti ir ant jo rašyti. Kai pradėdavau rašyti, jis užrašydavo viską, ką aš galvodavau tobulu kaligrafiniu šriftu taip greitai, kaip aš mąstydavau! Atrodė, jog rašiklis mano rankoje tiesiog skrenda virš pergamento. Jis rašydavo viską, ką tik angelas įdėdavo man į mintis iš to, ką aš matydavau ir girdėdavau, ir tuo pat metu tobulai aprašydavo bet kokią kitą informaciją, kurią Šventoji Dvasia nuspręsdavo, jog yra svarbi, ir tai nutikdavo akimirksniu. Tai buvo lengviausias dalykas, kurį man teko kada rašyti, atrodė, jog visas darbas yra atliekamas net nemąstant ir nesistengiant. Manau, tai yra dangiškasis teisminės stenografijos būdas! O visų įdomiausia tai, jog rašiau hebrajiškai, o aš beveik nesuprantu šios kalbos! Bet, kažkaip, aš supratau ir mąsčiau tobula hebrajų kalba šio regėjimo metu. Negaliu pateikti jokio paaiškinimo dėl šio dalyko.
Angelas pasakė: “Tu esi vienas iš penkių pranašų Protokolininkų, kurie buvo išsirinkti iš žemės, kad užregistruotų ir paliudytų apie išbandymus, kurie greitai prasidės. Leisk rašikliui judėti virš pergamento ir jis taps procedūrų liudininku. Tada, kai jis bus užbaigtas, tu jį pasirašysi, ir jis bus padėtas į amžinąją Teisinių procedūrų didžiąją knygą.”
Neužilgo, ir kiti keturi protokolininkai buvo pasodinti ir jiems taip pat buvo parodyta kaip reikia rašyti. Vienų jų atpažinau kaip šioje žemėje esantį pranašą. Jis buvo vienintelis, neskaitant manęs, iš Vakarų pasaulio. Šiuo metu negaliu atskleisti, kas jis toks buvo, o likusieji trys man nebuvo žinomi. Mes buvome skirtingių rasių iš skirtingų žemės regionų. Viena jų buvo garbaus amžiaus kinietė moteris, kuri tiesiog spindėjo Dievo išmintimi ir meile. Mes dėvėjome juodais rūbas su raudonomis juostomis ties šonais ir rankovėmis. Dar kitas protokolininkas buvo moteris iš Afrikos, kuri ant galvos buvo užsirišusi galvos aprišalą, kuris skleidė šviesos spindulius, kada tik ji pajudėdavo. Manau, jog ji kalbėjo ir rašė prancūziškai. Penktasis buvo vyras iš Pietų Amerikos. Man buvo paduota aukso spalvos jarmulka [maža žydiška kepuraitė]. Ant jos buvo dvylika rubino brangakmenių. (Dievas yra pašaukęs mane nešioti jarmulką, kada tik aš tarnauju šios žemėje, todėl nenustebau jog ir čia vieną dėvėjau.) Kai angelas man ją uždėjo ant galvos, aš galėjau jausti jos svorį, lyg ji būtų padaryta iš tikro metalo/aukso, nors pats jausmas buvo švelnus – lyg šilko.
Galiausiai visi susirinko ir didis bei gražus angelas, kuris pirmininkavo teismui, vardu “Teisingumas” atsistojo. Ji [angelas] buvo žymiai didesnė nei mes ir buvo apie 20 pėdų [6 metrų] aukščio! Tada pasirodė angelai su ilgais trimitais iš abiejų teismo salės pusių ir sugrojo fanfarą, kurią užbaigė garsiu pūtimu. Teisingumo Angelas tada labai garsiu, soprano balsu sušuko: “VISIEMS ATSISTOTI! Gerbiamas dienų Protėvis, Visos Kūrinijos Teisėjas, Amžių Karalius, Aukšiausiasis Visagalis VIEŠPATS yra čia ir PIRMININKAUJA!!”
Mes visi tuo pačiu laiku, tarsi unisonu atsistojome. Tada pats nuostabiausias gyriaus ir šlovinimo garsas pripildė atmosferą, kai mes visi kartu pradėjome garbinti Jo Šlovingąją Didybę. Niekada neteko patirti tokio nepaprasto pagarbos jausmo, kai VIEŠPATIES Baimė pripildė Teismą! Tik tuomet aš galėjau pagaliau įžiūrėti, kas sėdi už Šventųjų Stalų. Ten buvo ne devyni teisėjai, bet dvylika. Dievas Tėvas sėdėjo viduryje jų iš abiejų jo šonų buvo po šešis Aukščiausiojo Teismo teisėjus. Kažkaip žinojau, jog Jis turi lemiamą galutinį balsą visuose sprendimuose. Kai mūsų gyrius buvo baigtas, Teisingumo Angelas, kurį dabar mačiau esant ledi [moteriškas angelas], o ne vyrišką angelą, ištarė: “Atsisėskite! Aukščiausiasis Teismas prasidėjo”. Ji stovėjo tiesiog priekyje Jo Sosto. Ji turėjo auksinį plaktuką ir sudavė juo į milžinišką kristališką pagrindą. Tada iš plaktuko pagrindo pasipylė griausmai ir žaibai, ir nuskriedo per visą patalpą visomis kryptimis.
Tik tuo metu aš pagaliau galėjau matyti, kokie Teisėjai sėdi už suolo. Vienintelis Asmuo, kurio veido negalėjau matyti – tai Tėvas, bet galėjau matyti jo Sostą, ant kurio Jis sėdėjo ir Jo veido kontūrus. Jis atrodė buvo apsirengęs akinančia balta šviesa. Jis turėjo užsivilkęs juodą mantiją, bet iš jos žybsniais sklido visos vaivorykštės spalvos. Jei jis bent truputį pajudėdavo, žaibai skrisdavo per visą patalpą iš Jo galvos, Jo rankų ir Jo pėdų.
Kiti Teisėjo Tėvo dešinėje pusėje buvo Enochas, tėvas Abraomas, įstatymo davėjas Mozė, karalius Dovydas, pranašas Elijas ir Danielius. Tėvo kairėje pusėje buvo Jonas Krikštytojas, Petras, Jokūbas, Jonas, Andriejus, ir apaštalas Paulius. Nežinau, ar jie buvo nuolatiniai Aukščiausiojo Dangaus Teismo teisėjai ar ne, bet šioje byloje teisėjavo būtent jie. Jie visi vilkėjo tas juodas vaivorykštines mantijas. Ant jų galvų buvo įspūdingo grožio šlovės karūnos. O savo dešinėse rankose jie laikė aukso skeptrus. Teisėjo Soste, visų viduryje esantis Tėvas turėjo didžiausią skeptrą ir turėjo daugybę karūnų ant savo galvos, iš kurių lėkė žaibai į visas puses. Aš negalėjau į Jį žiūrėti ar į Jo veidą, nes Jis buvo toks ryškus kaip vidudienio saulė. Aš žvilgterėjau į Jį tuo metu, kai Jis įėjo į Teismo salę. Virš Jo ir po Juo buvo vaivorykštė, kuri visiškai jį apjuosė ir kurią mačiau kelis kartus šiame regėjime. Negaliu žiūrėti į jį ilgiau nei puse sekundės, nes tuomet turiu nusukti savo akis nuo Jo, nes baltas švytintis spindesys yra man per daug akinantis. Visi teisėjai už Didžiosios Užtvaros skleidė ryškią šviesą, kuri taip pat buvo beveik akinanti. Tai tiek aš juos šiuo metu galiu apibūdinti.
Tada angelas, Teisingumo Ledi, perskaitė Bylą visiems susirinkusiems.
Ji kalbėjo: Ši (santrauka) yra šiandien Aukščiausiajame Dangaus Teisme pateikta byla:
“Turi būti nustatytas Paskutiniojo VIEŠPATIES Teismo Dienos laikas. Kaltintojas šėtonas kaltina ir deklaruoja, jog Adomo lizingas baigiasi ir jam [šėtonui] turi būti suteikta Žemės nuosavybė laikui, laikams ir pusei laiko, kaip parašyta Šventajame Rašte.”
“Šventąją gynybą atstovauja VIEŠPATS Ješua, Jėzus, Mesijas, Dievo Avinėlis.” Tada, Ješua atsistojo prie Gynybos stalo kaip Mesijo Nuotakos Advokatas žemėje. Jis reprezentavo Dievo šventuosius, kurie yra gyvi savo kūnuose žemėje. Kai Jis atsistojo, visi esantys kairėje pusėje nusilenkė ir pagarbino Jį, išskyrus tuos, kurie yra dešinėje pusėje už Kaltinančiojo stalo. Ten buvo vienas labai patrauklus vyras, kuris sėdėjo sustingusiu veidu kartu su keliais kitais princais už kaltinančiojo stalo. Jie nesujudėjo. Vadovaujantis “vyras” pasityčiojimai šyptelėjo, kai buvo garbinamas Ješua.
“Puolusio Liuciferio, dabar vadinamo šėtono, bylą atstovauja jis pats, Kaltintojas, melagis ir apgavikas, - Ha Satan”. Tada patrauklus princas su nedora šypsena atsistojo. Niekas nesujudėjo. Teismo salėje apie minutę laiko tvyrojo tyla. Tada Teisingumo Ledi kalbėjo toliau: “Galite atsisėsti”. Galiausiai, jis taip ir padarė su dar vienu pasityčiojančiu šyptelėjimu. Aš stebėjausi, jog jis atrodė kaip žmogus ir buvo iš išorės labai patrauklus, nors aplink jį ar jame nebuvo jokios dangiškos šviesos.
“Kaltinamasis procesas gali būti pradėtas” - pareiškė Teisingumo Ledi.
Tada, tas “vyras” atsistojo. Jis buvo apsivilkęs juodu kostiumu su ilga kraujo raudonumo spalvos skraiste, kuri tęsėsi už jo. Jis turėjo auksinius antpečius. Jis pats buvo labai artikuliuotas, iškalbingas ir ekstremaliai išdidus. Mane iškart supykino, kai jis pradėjo kalbėti. Jis vaikščiojo pirmyn ir atgal per teismo salę dideliais žingsniais savo nosimi skrodžiančia orą. Man tai priminė Napoleono paveikslą, išskyrus tai, jog šis “vyras” buvo žymiai aukštesnis už Napoleoną. Jis pradėjo savo ilgą kaltinimą prieš puolusį žmogų. Atrodė, jog jis žino Bibliją labai gerai. Pradėdamas Adomu ir Ieva, jis pradėjo kaltinti Dievą sužlugdant žmoniją visose kartose. Jis pradėjo su teiginiu: “Adomui buvo duota lygiai 6000 metų valdyti Žemei. Jis perleido šią teisę man ir aš esu jos savininkas. Aš turiu teisę valdyti kiekvieną vyrą, moterį ir vaiką, kurie yra MANO pagal Adomo laisvą valią. Laikas baigėsi. Aš dabar reikalauju, jog man būtų suteikta valdžia žmonijai per jūsų taip vadinamą Pražūties Sūnų. Aš jį vadinu - Mano Žmogaus Sūnus. Aš turiu Šventojo Rašto teisę valdyti Žemę septynis metus. DUOKITE MAN JĄ DABAR!”
Tada jis atsisėdo. Vėl apie minutę laiko ar panašiai vyravo tyla.
Tada Teisingumo ledi ištarė: “Suteikiamas žodis Gynybai”.
Tada Ješua pakilo nuo Gynybos stalo. Jis dėvėjo baltą drabužį su mėlynais papuošimais ir raudonomis rankovėmis bei raudonomis juostomis drabužio apačioje ir šonuose. Jis dėvėjo nedidelę diademą iš grynų deimantų kaip karūną. Kai jis atsistojo, visi (išskyrus tuos, kurie sėdi prie Kaltinančiojo stalo) dar kartą nulenkė savo galvas šitaip Jį pagarbindami.
Jis tarė (sutrumpinta): “Kaip tikrasis Žmogaus Sūnus, aš prisiėmiau mirties bausmę už kiekvieną puolusio žmogaus kartą, įskaitant ir tuos iš šios derliaus pjūties kartos. Aš taip pat nuginklavau šėtono valdžią prieš Gyvojo Dievo Bažnyčią. Jo [šėtono] vartai negali jos [Bažnyčios] nugalėti. Per paskutinį šios Bylos svarstymą 2015 metais – t.y. prieš tris metus, skaičiuojant Žemės metais, dėl Mano Šventosios Nuotakos (Gyvojo Dievo nugalėtojos Bažnyčios) maldų šioje žemėje, buvo įtvirtintas šiame Teisme laiko atidėjimas, kad būtų leista įeiti derliaus visumai. Nes būdamas Žemėje aš kalbėjau, kaip ir parašyta: “Ši Evangelija turi būti paskelbta visame pasaulyje, ir tada ateis galas”. Aš, vadovaudamasis Nuotakos maldomis ir užtarimais, viską surašiau šiame ritinyje...” Jis padavė ritinį Tėvui ir vieną jo kopiją šėtono kaltinančiajam stalui. “Aš prašau Teismo dar vieno laiko atidėjimo paskutinių laikų bažnyčiai užbaigti ir išpildyti pažadą Mano žmonėms, kaip ir parašyta: “kad NIEKAS nepražūtų, bet visi (kurie tikrai yra Mano) turėtų galimybę išgirsti gerąją Evangelijos naujieną ir būtų išgelbėti nuo pražūties.”
Kol Jis kalbėjo, šėtonas – patrauklus “vyras” teisininkas buvo užsiėmęs karštligiškai skaitydamas ritinį, norėdamas įsitikinti, ar tikrai yra pakankamas kiekis maldų, kad būtų sustabdytas jo žaibiškas žemės užgrobimas ir suspaudimo prasidėjimas. Jis konsultavosi su kitais velniškais “teisininkais” dėl šio reikalo. Bjauri kalba veržėsi iš jo burnos kartu su šnypštimu ir kaltinimais jo dešiniajai rankai, tokiam “vyrui”, sakant: “Tu sakei man, jog mes sunaikinome bažnyčios maldas, jog didysis prabudimas buvo sužlugdytas! !##***!@&*!!”
Ješua tęsė, “Kaip matote, mano ištikimas Nuotakos likutis išlaikė tikėjimą, ištvėrė blogį, ir toliau nugali. Kankinių kraujas įrodo jų ištikimybę. Pažiūrėkite į Kiniją. Pažiūrėkite į Artimuosius Rytus, pažiūrėkite į Afriką, pažiūrėkite į Indoneziją, pažiūrėkite į Pietų Ameriką, pažiūrėkite į jūrų salas, pažiūrėkite į Mano persekiojamą Nuotaką visose tautose. Net Amerika atsilaikė, nors visas pragaras buvo mestas į ją. Faktai kalba patys už save. Aš turiu teisę prašyti dar vieno laiko atidėjimo. Gynyba prašo Teismo dar vieno laiko atidėjimo vadovaujantis Malone, kurią Aš nupirkau savo krauju ant kryžiaus. Taip pat, aš prašau Teismo peržiūrėti slaptų pasitarimų ritinius, surašytus prieš padedant žemės pamatus dėl paskutinių laikų Pjūties Paslapčių. Jie niekada nebuvo parodyti šėtonui ir jis apie juos nieko nežino. Juose, kaip ir paslėptame Rašto apreiškime, yra įrašyta, jog Suspaudimas, prasidedant Karalystės Amžiui, turi prasidėti tik tada, kai VISA Mano Nuotaika, kuri yra paskirta Amžinajam Gyvenimui, yra išgelbėta ir pažinusi tiesą. Ši informacija gali būti rasta ritinyje mano rankomis perduotam Teismui amžinajam saugojimui. Įrodymai įrašyti šiame ritinyje visiškai patvirtina ir dokumentuoja mūsų Šventą ir Teisingą reikalavimą. Nors milijonai ateis pas Mane ir bus išgelbėti Suspaudimo metu, Mano Šventoji Nuotaka turi būti paruošta dabar!”
Tada įsivyravo tyla. Niekas nejudėjo. Teisėjai ant suolelio studijavo ritinį. Kažkokiu būdu ritinys pasidaugino iki 13 ritinių. Visi Teisėjai (įskaitant Tėvą), skaitė ritinį. Man buvo suteikta galimybė trumpam pažvelgti į ritinį. Jis buvo surašytas raudonai! Jis buvo surašytas Ješua krauju! Man taip pasakė stenografuojantis angelas, kuris man padėjo rašyti. Įdomu, jog kai rašiau apie tai, rašalas iš mano rašiklio tapo kraujo raudonumo spalvos būtent šitam rašymo periodui. Paskui jis vėl tapo juodas.
Po tam tikro svarstymo, įvyko balsavimas. Kiekvienas teisėjas balsavo šventiesiems palankia linkme, suteikiant dar vieną malonės laiką. Aš negaliu šiuo metu atskleisti, kokio ilgio tas laikotarpis.
Galiausiai, Tėvas, Didysis visos Žemės Teisėjas, kalbėjo. Jis sakė:
“Remdamasis įrodymais, kuriuos pateikė Gynyba, skelbiu, jog kaltinantiesiems nepavyko įvesti paskutinių Malonės dienų užbaigimo žemėje. Suteikiamas laiko prailginimas šventiesiems nugalinčiosios nuotakos Bažnyčios likučiui.”
“Nepaisant to, gimdymo skausmai ir teismai žemėje nebus sustabdyti. Ha-satan turi valdžią valdyti žemės piktžoles (nedoruosius, skendinčius tamsoje) pagal jų laisva valia duotą sutikimą, remiantis Adomo rasei suteiktu laisvos valios principu Kūrybos pradžioje. Tiek piktžolės, tiek ir kviečiai jau užaugo ir yra pasiruošę derliaus nuėmimui. Todėl, gimdymo skausmai didės. Tie, kurie pasiliks Manyje, slaptavietėje, aš aprūpinsiu ir apsaugosiu. Tie, kurie nepasiliks Manyje, su kiekviena diena vis labiau eis link pražūties. Nors aš visa tai patvirtinau, paskutinė VIEŠPATIES Diena iš tiesų atėjo, ir kaltinantieji yra teisūs [savo reikalavimuose]. Žemei suteiktas Malonės laikas beveik baigėsi. Įspėk mano vaikus: Išmušė vidurnakčio valanda! Budėkite ir melskitės, kad atsilaikytumėte prieš blogio dieną ir jį nugalėtumėte! Aš atsakau į maldas dėl Mano Karalystės atėjimo į žemę. Ji pirmiausia ateis uginimi įvykdant mano šventuosius teismus! Bet ji taip pat ateis kartu ir su Didžiuoju Prabudimu, kurį aš esu pažadėjęs kaip atgimimą ir [Šventosios Dvasios] išliejimą. Mano Rūstybės laikas jau greitai apgaubs žemę! Bet, jos metu aš prisiminsiu Gailestingumą. Milijonai sielų bus išgelbėta ir pažins Tiesą.”
Tada angelas, Teisingumo Ledi, išėjo į priekį, ji buvo su užrištom akim. Savo rankose ji iškėlė virš galvos dideles senovinio stiliaus svarstykles. Į vieną iš svarstyklių dubenų pirmininkaujantis angelas įpylė panašių į smėlį juodos spalvos miltelių iš bronzinės urnos. Tai nusvėrė svarstykles iki pat apačios, kiek tik jos galėjo nusileisti. Šie milteliai reprezentavo susikaupusias nuodėmes ir maištą visos žmonijos, taip pat ir šios kartos bažnyčios klaidas. Į kitą svarstyklių dubenį, pirmininkaujantis angelas, vilkintis auksiniais rūbais įpylė baltos spalvos miltelių iš baltos porcelianinės urnos. Tai reprezentavo maldas, užtarimus ir klusnumą nugalinčios bažnyčios praėjusiose kartose, o taip pat ir šios kartos Nuotakos veiksmus. (Šie dalykai yra tai, kas suvaržo blogį). Aš labai įdėmiai stebėjau, nes baltų miltelių atrodė tiek nedaug palyginus su kitame dubenyje esančiais juodais milteliais. Bet, angelas vis pylė, ir staiga Šventojo teisingumo svarstyklės pradėjo balansuotis. Tada jos tapo lygios. Visiems stebint, svarstyklės staiga persisvėrė. Baltas dubuo nusviro žemyn, o juodas pakilo aukštyn! Tada pasigirdo galingi Šlovės ir Pergalės šauksmai Teismo salėje!
Tada, Tėvas iškėlė Savo auksinį skeptrą savo kairėje rankoje, ir trenkė per padėklą [padėkliukas, į kurį teisėją trenkia su plaktuku] lydint visur aplink griaustiniams ir žaibams taip pat su vaivorykštės pliūptelėjimais per visą Teismo salę. Ir Jis tarė: “Malonės laikas, kaip prašė Mesijo Nuotaka, bus pratęstas trumpam periodui. Suteikiama ___________ (nurodytas laiko ilgis) siekiant užbaigti paskutinio derliaus nuėmimą Malonės metu.”
(Pastaba: aš sutrumpinau tai, kas buvo kalbama teismo salėje. Man nėra leista dalintis niekuo daugiau… nors žymiai daugiau buvo kalbama šio proceso metu. Galiausiai, jūs patys galėsite nueiti į Teisinių Procedūrų Biblioteką Danguje ir peržiūrėti visus užrašus. Žinoma, greičiausiai jums teks palaukti, kol ten nuvyksit, nebent jums bus suteiktas Šventosios Dvasios apreiškimas šiuo klausimu. Amen.)
Tada, man buvo liepta pasirašyti ant ritinio, kuriame aš viską rašiau. (Kiti keturi pranašai protokolininkai taip pat pasirašė ant savo ritinių. Aš pastebėjau, jog jų ritiniai buvo surašyti kitomis žemės kalbomis. Labiausiai pastebima buvo kinų kalba.)
Tada regėjimas baigėsi ir aš iš karto nuėjau prie savo kompiuterio ir surašiau viską, ką mačiau ir girdėjau.
Mylima Mesijo Nuotaka, mes turime dirbti dabar, kol dar diena! Greitai bus naktis, kai mes nebegalėsime daugiau dirbti Pjūties Laukuose šioje žemėje.
Žmonės pasiruoškite! Jėzus grįžta!
Dr. Maurice H. Sklar
***
Regėjimas anglų kalba pasiekiamas čia:
Taip pat čia: