[Erin savo susitikimus su Jėzumi vadina 'sapnais', tačiau iš tiesų tai yra regėjimai, panašiai kaip apaštalo Jono regėjimas aprašytas Apreiškimo knygoje].
Gauta pirmadienį, 2017 m. gegužės 1 d., Erin Aleshire
Visos kūrinijos, Dangaus ir Žemės, viso kas gyva, Tėve, Tu esi nuostabus!
Jėzus: “Erin, užženk.”
Šį rytą valgant komuniją, saulė švietė taip skaisčiai už Tavęs, jog vos galėjau įžiūrėti Tavo veidą. Buvau patenkinta, labai patenkinta, būdama šalia Tavęs, nors tai tik regėjimas.
Tu tada siekei paimti man už rankos, kai aš valgiau komuniją. Kai tik palietei mano ranką, pajutau meilės bangą nuvilnijančią per ranką iki širdies. Tada nuleidau savo galvą, skruostu padėdama ant Tavo rankos, o Tu man glostei plaukus.
Aš: “Myliu Tave, Viešpatie. Ačiū Tau.”
Jėzus: “Erin, Aš galiu matyti, kas yra žmogaus širdyje ir girdėti kiekvieną mintį. Matau viską, ką jie įsivaizduoja, nes netgi tai, ką jie įsivaizduoja yra jų širdžių tąsa. Nors kai kurie įsivaizdavimai yra geri...” Jis nusijuokė. “...kiti ne tokie geri.
“Nors kartais aš išpildau žmogaus minčių ir vaizduotės troškimus...” Jis vėl nusijuokė. “…žinok, jog Aš taip pat kartais suteikiu testus ir išbandymus pagrįstus tais troškimais, neatsižvelgiant, ar buvo jų prašoma ar ne.
“Žinau, jog kartais mąstai, ar tavo regėjimai yra paprasčiausiai tavo vaizduotė. Vis dėlto, pasakysiu tau tiesą, Erin, jeigu tik kiekvienas įsivaizduotų Mane taip, kaip tu.
“Dabar, kaip manai, ar daugelis įsivaizduoja sėdintys šalia Manęs Mano namuose, prie Mano stalo, valgydami komuniją su Manimi? Kiek jų įsivaizduoja vaikštantys su Manimi, arba įsivaizduoja, jog aš juos išgydau? Kiek jų, manai, iš tiesų tai daro, Erin?”
Aš: “Viešpatie, neturiu supratimo.”
Jėzus: “Faktiškai niekas to nedaro. Tie, kurie taip elgiasi, paprastai yra pagyvenę žmonės arti mirties, žmonės, kurie serga ir yra arti savo galo, tie, kurie yra pavojuje ir...” Nusišypsojo. “...vaikai. Vis dėlto, tu, Erin, iš tiesų mėgsti Mano draugiją. Tu noriai seki paskui Mane ir myli Mane visa savo širdimi.”
Aš: “Taip, Viešpatie. Bet nepaisant to, aš atėjau pas Tave dėl to, jog buvau sužlugdyta ir nevilty, ir visiškai paprastai galėjau būti kaip viena iš jų. Tiesą sakant, žinau, jog daugeliu atveju aš vis dar esu tokia. Ak, Viešpatie, mano širdis plyšta dėl vargų, kurie mane buvo ištikę. Mano širdis plyšta dėl viso prarasto laiko, kurio negalėjau skirti vaikams, nes aš niekada to negalėsiu susigrąžinti.
“Laikas žygiuoja į priekį ir yra negailestingas. Negaliu šiame pasaulyje tikėtis dalykų atitaisymo. Vis dėlto, netgi jei galėčiau, aš to nenorėčiau, nes visa tai nuvedė mane pas Tave. Tu esi mano Geriausias Draugas ir mano sielos Mylimasis. Tu žinai kiekvieną mano dalelę ir vis tiek mane myli. Tu myli mane netgi tada, kai vakar ‘aš praradau savo makaronus’.”
Šiek tiek informacijai: vakar buvau radusi ypatingus makaronus ir buvau pasiruošusi juos nusipirkti. Vis dėlto, pardavėjas pastebėjo, jog baigėsi galiojimo laikas ir iškvietė vadybininkę, kad suteiktų nuolaidą. Vadybininkė tada atsisakė juos man parduoti, nes jiems negalima parduoti pasibaigusio galiojimo prekių.
Nusiminiau, nes vis tiek juos norėjau nusipirkti, stengiausi jiems paaiškinti, jog makaronams viskas bus gerai. Vadybininkė nesutiko ir mano vyrui teko vėliau mane raminti, nes pakėliau… žvirbliuko maištą… kadangi aš labai, labai norėjau tų makaronų. Aš būtent tokių makaronų buvau ieškojusi keletą mėnesių ir iki pat dabar negalėjau jų surasti.
Jėzus: Juokdamasis. “O, Erin, toks yra pasaulio būdas. Sakau tau tiesą, kai maistas taps retas, ta moteris prisimins pakuotes makaronus ir trokš jų.” Jis nusišypsojo. “Nesijaudink, Erin, nes Aš tau padėsiu juos šiandien vėliau surasti.” (Ką Jis ir padarė vėliau šią dieną!)
“Svarbiau yra tai, jog tu pasilikai su Manimi. Netgi tuomet, kai tylėjau, Tu vis tiek siekei Manęs. Tai dėl to Aš tave apsaugojau nuo žalos. Nors tu daug netekai, tu įgyjai Mane. Mačiau visas nedoras fantazijas ir ketinimus iš žmonių, kurie norėjo tavo mirties. Tie žmonės buvo nežinantys, ir liko nežinantys, jog Aš matau ir nepamiršau nė vienos jų nedoros minties.”
Aš: Verkdama. “Taip, Viešpatie, bet aš taip pat nebuvau tobula. Aš padariau tiek daug klaidų. Meldžiu atleisk man, nes aš pati tiek daug klaidų padariau.”
Jėzus: “Taip, Erin, bet tu dabar sėdi su Manimi ir tau yra atleista. Tuos dalykus, dėl kurių tu gėdijiesi ar dėl kurių tu esi kaltinama, Aš apkeičiau ir panaudojau Savo šlovei.”
Aš iškart išvydau save įvairiuose dizainerių pasirodymuose, audinių parduotuvėse ir parodose, antikvarinių daiktų parduotuvėse ir mažmeninėse parduotuvėse.
Aš: “Viešpatie, Tu kažkaip paėmei netgi mano materializmą ir panaudojai jį Savo šlovei!”
Jėzus: Juokiasi. “Erin, nors tai sunku suprasti, tai buvau Aš, kuris nulydėjo tave šia kryptimi. Bet kodėl Aš turėčiau tai daryti?
“Na, jei nebūčiau leidęs įvykti tavo traumai, galbūt tu būtum garbinusi savo kūną. Jei būčiau leidęs tau būti sėkmingai sporte, galbūt tu būtum pastūmėta į materialinį pasaulį, ir tapusi pretenzinga. Jei būčiau tave padaręs menininke, galbūt tuomet tavo gyvenimas būtų buvęs atsiskyrėliškas. Sąrašą galima tęsti ir tęsti, Erin.
“Vietoj to, Aš tau daviau tiek, kiek užtenka troškimų visiems gražiems dalykams. Tu matai grožį daiktuose, kurie yra seni arba nauji, nebrangūs arba brangūs, natūraliuose ar dirbtiniuose. Mokiau tave vertinti grožį. Daiktus, kurie buvo tau duoti, nenaudojai pasipūtimui demonstruoti ar pripažinimui įgyti, nors ir galėjai.
“Aš visa tai leidau tam, kad tu ir tavo vaikai galėtumėte džiaugtis namais kartu. Nors tau ir atrodė, jog Aš kartais tave užmiršdavau, bet taip nebuvo. Nors kartais tu to ir nesuprasdavai, bet Aš tau kalbėdavau ir panaudodavau tave kaip matą, išmatuoti kitiems, bet ypač tiems, kurie teigia, jog myli Mane, bet stovėjo teisdami tave ir niekada nesiliovė to darę.
“Ko jie nesupranta yra tai, jog Aš tave palaiminau ten, kur tu esi, nuo pačios pradžios. Nesvarbu, kiek daug kartų priešas reikalavo tavo sunaikinimo, Aš apgyniau tave, nes tu Mane myli. Netgi, kai priešas iš tavęs viską atėmė, atplėšė tavo statusą nuo tavęs panaudodamas tavo ‘draugus’ ir kaimynus, tu vis tiek Mane mylėjai.
“Nors tai buvo žeminantis dalykas, Aš vis tiek tave aprūpindavau daiktais, kurie priversdavo tave nusišypsoti. Nors vėliau tu buvai priversta gyventi mažesnėje patalpoje, tu vis tiek buvai teisiama žmonių, esančių aplink tave. Netgi tuomet, kiek vėliau, kai beveik nieko nebeturėjai, tu vis tiek buvai teisiama.
“Tavo širdis yra gera, Erin, ir Aš žinau, jog viskas, ką šiandien darai yra tam, kad suteiktum komforto, esantiems tavo namuose ir laikytum tamsą už durų. Tada atsiunčiau tau vyrą, Tavo draugą, kuris mato tave taip, kaip tu. Jis ir tu esate viena. Visą šlovę atiduok Man dėl to, kas tau buvo suteikta.
“Vis dėlto, niekada nesigėdyk to, ką esi gavusi, ar to, kas tau bus suteikta. Prisimink, jog kiekviena gera dovana ateina iš Manęs ir jokie geri dalykai iš priešo neateina. Jis nori, jog būtum sužlugdyta, sugėdinta ir pažeminta. Bet kas, kas ateina į tavo gyvenimą, kad vykdytų priešo darbus, turėtų būti pašalinti, nes jie yra kliūtis.”
Aš: “Viešpatie, turėjau sapną apie tris kilimų vabalus, bet jie buvo raudoni ir juodi vietoj baltų ir juodų.” Kalbėdama, pastebėjau, jog vabalas lipo ant mano kėdės rankenos, kurioje sėdžiu rašydama. “Gerai, Viešpatie, ką tai reiškia?”
Jėzus: Šypsodamasis. “Paskaityk apie tai ir tada sugrįžk pas Mane su tuo, ką radai.”
Aš sustojau ir atlikau nedidelį tyrimą. Tada grįžau pasikalbėti su Juo dėl šito.
Aš: “Viešpatie, aš pasižiūrėjau internete. Šie vabalai valgo keratiną arba proteiną, kaip ir natūralius pluoštus kaip vilną, plunksnas, šilką ir liną. Jie netgi yra naudojami natūralios istorijos muziejuose, kad nuvalytų bet kokią odą ir mėsą nuo kolekcionuojamų kaulų. Bet jie gali būti ganėtinai nepageidaujami, jei pradeda dėti kiaušinėlius. Jie taip pat valgo vorų, musių, vabzdžių ir gyvūnų lavonus.”
Jėzus: “Įdomu. Tai jie maitinasi lavonais?”
Aš: “Taip. Jie netgi naudojami nustatyti mirties laikui kriminalinėse bylose dėl pastovaus tempo, kuriuo jie nuvalgo mėsą nuo kaulų.”
Jėzus: “Jie taip pat valgo ‘geras medžiagas’, daiktus, kurie yra patogūs, natūralūs ir kvėpuojantys.”
Aš: Juokdamasi. “Taip, atrodo, jog jie džiaugiasi valgydami “labiau vertingas” medžiagas.”
Jėzus: “Ar jie valgo daugiau nei kandys?”
Aš: “Hmm, manau, kad taip, bet nesu tikra? Tai ką man toliau daryti? Ką visa tai reiškia?”
Jėzus: “Kai vabalas, kurį radai ant savo kėdės pasensta, jis maitinasi ant lapų ir medžių. Jie dažnai nuklysta į vidų, kai lauke lyja, ieškodami šilumos. Nesijaudink, Erin, nes jie neturi jokių ambicijų, nors jaunesnieji turi.” Jis juokiasi. “Dabar, ką tu manai apie visa tai?”
Aš: “Na, pirmas dalykas, kuris ateina į galvą yra tai, iš kur tos natūralios medžiagos atsiranda.
- Vilna gaunama iš avių
- Šilkas yra retas ir gaunamas iš šilkverpio ir drugio
- Plunksnos gaunamos iš paukščių
- Drobė/linas gaunama iš medvilninių linų
- Proteinai gaunami iš mėsos
“Visi šie dalykai yra vertingi, brangūs ir nelengvai pagaminami, ypaš linas ir šilkas.”
Jėzus: “Na, Erin, tu Man esi tokia. Tu man rūpi. Aš numezgiau tave ir Aš žinau tave. Šis procesas yra kur kas labiau sudėtingas nei kad šilkas suverptas šilkverpio arba linai, medvilnė ir pluoštai išgauti iš augalų ir suausti į puikius audinius. Aš tave nuvedžiau iki pat dabar ir tavo gyvenimas nėra pasibaigęs.
“Grožis, kurį sukūriau tavyje ir aplink tave, kaip ir kieviena tavo detalė, Man yra akinantis. Aš grožiuosi tavimi, nors veidrodis tau ir meluotų. Veidrodis parodo tavo mūšius, tavo raukšles ir tavo dėmes nuo saulės.
“Vis dėlto, nebijok, nes Aš dar nebaigiau su tavimi. Tai, ką aš tavyje pradėjau, Aš ir užbaigsiu. Aš nepalikau tavęs ‘Kaulų slėnyje’. Aš nesitraukiau nuo tavęs ir nepalikau vabalams švariai nuvalgyti Mano avies griaučius. Aš taip nedarau.
“Dabar, ir jau greitai, Aš perkeisiu tave kaip drugelį. Kokios yra šios transformacijos stadijos? Ar tu žinai?” Juokdamasis. “Galbūt galėtum apie tai paskaityti ir pasidalinti su Manimi?”
Aš nusijuokiau ir nuėjau paieškoti informacijos. Tada grįžau su Juo pasikalbėti.
Aš: “Atrodo, jog yra keturios atskiros stadijos:
- Kiaušinėlis
- Vikšras
- Lėliukė
- Drugelis
Jėzus: “Pradėkime su ‘Kiaušinėlio stadijos’. Kiaušinėlio stadija yra šeima, į kurią tu esi įdedama gimstant. Kaip klijai, tu esi suformuojama ir prilipinama prie jų. Tu esi maitinama savo aplinkos iki tol, kol pasieki ‘vartojimo’ stadiją – t.y. ‘Vikšro stadiją’.
“Vikšro stadijoje, vikšrai šliaužia ir valgo lapus. Jie turi daug kojų, bet turi tik tris poras ‘tikrųjų’ kojų. Jie taip pat gali gaminti šilką, priklausomai nuo pašaukimo ar rūšies, kurią jiems parinkau. Ši stadija – tai kaip kelionė ieškant Manęs. Jie yra apsupti daugeliu dalykų, kuriuos valgo, o tai reprezentuoja pasaulio viliones.
“Šis vartojimas, t.y. jų ‘kelionė’, atveda pas Mane. Kai kurių kelionės yra sudėtingesnės nei kitų, bet jie visi atkeliauja į tą pačią vietą - ‘klajojimą’. Vikšras galiausiai nustoja valgęs ir tada pradeda klajoti dykumoje arba tyruose ieškodamas tinkamos vietos.
“Vis dėlto, Erin, ne tu pati iki to nuėjai. Tai buvau Aš, kuris nukreipė tave į šią stadiją ir atvedė tave čia. Tu kartais galvodavai, jog buvai palikta kabėti aukštyn kojomis pakabinta ant medžio, bet tai netiesa. Pirmiausia, Aš tave apvijau šilku ir tada, viduje, Aš tave perdariau. Nors šiuo metu kitiems gali atrodyti kaip sudžiūvęs lapas dėl savo išvaizdos, bet Aš ne taip tave matau.”
Aš: “Taip, Viešpatie, aš iš tikrųjų taip dabar jaučiuosi.”
Jėzus: “Taip, bet tu ir jie manote neteisingai, nes tai yra chrizalas [angl. k. ‘chrysalis’], kitaip sakant ‘Kristaus formavimas’ [angl. k. ‘Christ formation’], ir tik atrodo kaip miegas. Tai yra Lėliukės stadija [angl. k. ‘Pupa stage’], ir lėliukė, Mano mokiniai [angl. k. ‘My Pupils’], yra netgi labai gyvi. Tuomet, per labai trumpą laiką, viskas pasikeičia.”
Aš: “Taip, Viešpatie, bet kaip ilgai tai užtruks?”
Jėzus: “Įprastai ši stadija trunka nuo 30 iki 40 dienų. Vis dėlto, norėčiau akimirkai dar sugrįžti prie ‘Vikšro stadijos’. Ar pastebėjai, jog jų oda neauga kartu su jų plėtimųsi ir augimu? Vietoj to, po senąja oda užauga nauja, o iš senosios odos nuolat išsineriama.”
Aš: “Taip, Viešpatie, tai vadinama ‘tarpiniu vikšru’.” [angl. k. ‘instar’ - tikslaus lietuviško vertimo nežinau]
Jėzus: “Erin, tokiu būdu Aš sukūriau tavo odą. ‘Storesnės’ odos užsiauginimas yra iš tiesų palyginimas apie ištvermę. Tu keliauji iš stiprybės į stiprybę, su tavimi, Erin, ‘tarpiniai vikšrai’ yra kaip ‘tiltai’. Tu išsineri iš jų, kai juos pereini. Tu daug kartų išsinėrei iš savo odos. Kaskart kai išsineri iš savo odos, tu tampi vis gražesnė.
“Nors gali atrodyti, jog tu ilsiesi tyruose prikabinta prie medžio chrizalo būsenoje, bet iš tiesų taip nėra. Nors atrodo, jog tu dabar miegi, tu iš tiesų esi formuojama ir ruošiama sekančiam etapui.”
Aš: staiga susijaudinusi. “O Viešpatie, meldžiu padėk man! Atsižvelgiant į drugelio gyvenimo ciklą, kai kurie jų gyvena tik kokį mėnesį ar panašiai.”
Jėzus: Juokdamasis. “Na, nesijaudink, Erin, nes mes dabar kalbame apie tave, o ne apie drugelius.”
Mes abu pradėjome juoktis, bet man taip palengvėjo. Aš (ir vėl) palingavau savo galvą dėl savo kvailų minčių ir nerimo.
Aš: “Spėju, jog ką tikrai norėčiau žinoti, tai ‘kada’, Viešpatie, kada aš būsiu pasiruošusi?”
Jėzus: “Greitai, Mano Drugeli.” Mes abu vėl juokėmės. “Dabar, kuris drugelis tau labiausiai patiko?”
Informacijai: Jėzus kalbėjo apie sodą, kuriame mes neseniai lankėmės, jame buvo daugybė drugelių skraidančių uždarytuose stiklo namuose. Mes galėjome vaikštinėti aplink juos ir žemiau yra vieno jų nuotrauka, kurią padariau.
Aš: “Manau, jog man labiausiai patiko tie didžiuliai nuostabiai mėlyni.”
Vis dėlto, tada pagalvojau apie kitus, kurie buvo lygiai tokie pat smagūs, tik kiek kitokiu būdu.
Aš: “Na, aš iš tiesų nežinau, kuris man labiausiai patiko, nes kiekvienas jų gražus unikaliu būdu.”
Jėzus: Juokdamasis. “Sutinku. Hmm, galbūt tai dar viena pamoka.”
Dėl tam tikrų priežasčių, Jam tai pasakius pasirodė ašaros mano akyse. Jis laikė mano ranką ir žvelgė į mane su tokiu švelnumu, kurio neįmanoma apibūdinti žemiškais terminais.
Aš: “Myliu Tave, Viešpatie.”
Jėzus: “Myliu tave, Erin.”
Sapno pabaiga…