2018 m. liepos 22 d.
Po laiko praleisto garbinant ir šlovinant Dievą ir po mano maldos laiko, aš nuėjau prie suolelio, kur Jėzus manęs laukė, kaip kad visada Jis ten laukia. Jis man pasakė keletą priminimų ir aš taip pat tiesiog sėdėjau Jo artume, praktikavausi „tiesiog būti“. Tai geras priminimas, kad sėdėti su Juo ir būti tyliai yra svarbu.
Regėjime išvydau Dievą liūto pavidalu vaikštantį ant švaraus paplūdimio. Jau kurį laiką Jis man pasirodo liūto pavidalu. Aš buvau ore lyg žiūrėdama nuo kalvos į visą šią sceną. Smėlis buvo pudros baltumo, o vandenynas buvo nepaprastai mėlynas ir vanduo krištolinio skaidrumo. Mačiau kaip lėtai ir ramiai į krantą atsirita bangos. Už Dievo buvo palmės/kokoso medžiai ir kažkokios rūšies krūmai. Ten buvo šviesa, bet tai nebuvo saulės šviesa. Ji atrodė ryškesnė. Mačiau save, einančią link Jo. Aš vilkėjau savo baltą spindintį drabužį.
Tuomet mano vaizdas pasikeitė, nes dabar aš jau pati ėjau prie Liūto. Jo veidas buvo taikingas ir šiltas, kupinas meilės ir švelnumo. Jis buvo didelis, galbūt dramblio dydžio. Aš Jo paklausiau, kodėl Jis man rodo šį gražų paplūdimį. Jis pasakė: „Tai žvilgsnis į vieną iš Dangaus vietų – ramybės ir poilsio vietą – kurios lauki tu ir visi tikintieji. Vieną dieną tu vaikščiosi čia su Manimi.“
Galėjau girdėti kaip bangos švelniai skalauja krantą, vanduo toks neįtikėtinai skaidrus ir jis kuteno mano kojų pirštus. „Aš esu tavo tobula ramybė ir poilsis,“ Jis pasakė. „Mąstyk apie šią vietą, kai esi išvargusi, kad ištvertum.“ Ačiū, Dieve!
Tai buvo tokia intymi patirtis, nebuvau tikra, ar turėčiau tuo pasidalinti, bet supratau, jog tai yra kažkas, ko mes turėtume visi laukti – visi, kurie myli ir pažįsta Jį. Todėl pasidalinsiu. Būkite padrąsinti.
https://thepropheticbride.wordpress.com/2018/07/22/vision-91-be-encouraged/