2026 m. spalio 19 d.
Pradėjau garbinti Viešpatį Jėzų Jo Artumoje, klausydamasi šių giesmių. „No One Like The Lord“ – Bethel https://youtu.be/6DjKbUQfe9U?si=20kIK26ahEJEJi09, „Yeshua“ – Marty Goetz ir Misha (gyvas atlikimas) Yeshua | Marty Goetz & Misha Goetz LIVE from Jerusalem // Israel „You Deserve the Glory“ – Shilo Ben Hod kartu su Joshua Aaron ir Nizar Francis, You Deserve The Glory - Jew & Arab Worship Together[Live]@SOLU Israel „God of Revival“ – Bethel, kartu su Phil Wickham https://www.youtube.com/watch?si=SmJTtgxrEXE9Nyyo&v=QOdvmbtPGcY&feature=youtu.be
Giesmės „God of Revival“ žodžiai mane pravirkdė, kai pradėjau skelbti maldos dalies žodžius: „...Ateik, pažadink savo tautą, ateik, pažadink šį miestą...“ Pradėjau garsiai ištarti kai kurių savo provincijos miestelių ir miestų pavadinimus. Toliau skelbiau: „O Dieve, Atgimimo Dieve, išliek savo Dvasią, išliek ją! Kiekviena tvirtovė sugrius, girdžiu, kaip grandinės krinta ant žemės... Tegul viltis pakyla, mirtis nugalėta, Tu jau laimėjai...“ Tai man priminė Joelio 2:28 eilutę, todėl kartu su giesmės žodžiais skelbiau ir šią Rašto vietą. Raginu ir jus daryti tą patį – melstis bei skelbti šiuos žodžius už vietovę, kurioje gyvenate.
REGĖJIMAS
Po garbinimo pradėjau melstis kalbomis. Pamačiau save, vilkinčią dvasiniais šarvais ir jojančią ant savo gerai pažįstamo balto žirgo, kuris šuoliavo visu greičiu. Pastebėjau, kad joju kartu su kitais žmonėmis. Galiausiai atvykome prie rūmų, kuriuos buvo apraizgę tamsūs vijokliai. Tai man priminė rūmus iš pasakos „Miegančioji gražuolė“. Pažvelgiau į vijoklių šakas, ištraukiau kardą iš makšties ir pradėjau kapoti juodus vijoklius nuo rūmų sienų. Pastebėjau pagrindinę šaknį, iš kurios sklido ir į visas puses plito šakos. Supratau, kad tai yra pagrindinė, liemeninė šaknis, ir mano dėmesys nukrypo būtent į ją. Pažvelgusi į šoną pastebėjau, kad kiti kariai daro tą patį, tik skirtingose vietose. Tačiau ten, kur vijoklius nukirsdavome, daugelis jų vėl ataugo. Tuomet pamačiau pasirodantį liūtą, kuris savo dydžiu priminė Aslaną iš C. S. Lewiso „Narnijos“ serijos. Mano regėjimo perspektyva pasikeitė, ir pamačiau liūtą rūmų kieme. Jis pūtė savo kvapą ant kiekvieno atskirai miegančio žmogaus, esančio toje vietoje. Tai labai priminė sceną iš filmo „Liūtas, ragana ir drabužių spinta“. (Narnijos scenoje žmonės buvo sustingę ir virtę akmeninėmis statulomis, tačiau Aslano kvėpavimas sugrąžino juos į gyvenimą.) Šiame regėjime žmonės buvo sustingę miego būsenoje ten, kur stovėjo ar sėdėjo, tačiau Jo kvėpavimas juos pažadino. Tuomet pamačiau Jėzų, nusileidžiantį iš dangaus. Jis jojo ant nuostabaus balto žirgo, apsirengęs kaip didingas pasakų princas. Jis vilkėjo baltą, žvilgantį apsiaustą, apjuostą baltu kailiu, ir žvilgančią baltą tuniką. Ant galvos buvo paprasta, tačiau elegantiška auksinė karūna. Jis įžengė į vieną iš rūmų kambarių ir tvirtu žingsniu priėjo prie didelėje lovoje gulinčios miegančios moters. Jis palenkė galvą prie jos, tačiau nemačiau, ar Jis ją pabučiavo, ar kažką pašnibždėjo. Tai nebuvo aišku. Tačiau Jis buvo labai arti jos kaktos arba viršugalvio.
INTERPRETACIJA
Šis Miegančiosios gražuolės regėjimas simbolizuoja Kristaus Nuotakos dvasinę būklę. Tai alegorija, atskleidžianti, kaip Dievas mato savo Nuotaką. Jai reikia pabusti ir būti išgelbėtai! Įdomu, kokiais būdais Jėzus pasirenka perteikti savo mintis. Anksčiau jau esu turėjusi kitų regėjimų apie Nuotakos ir Bažnyčios būklę:
Nr. 375 – Bažnyčia, sugrįžk prie savo pirmosios meilės.
Nr. 384 – Įspėjimas Bažnyčiai.
Nr. 427, 1 dalis – Karstų slėnis.
Nr. 428 – Nuotakos išgelbėjimas.
Kariai, jojantys ant baltų žirgų su kardais rankose, simbolizuoja užtarėjus, pašauktus užtarti Nuotaką maldoje. Jų užduotis – padėti pašalinti juodus vijoklius, kurie simbolizuoja raganavimą ir burtininkavimą. Tai man primena Pauliaus perspėjimą Galatijos bažnyčiai: „Kas jus apkerėjo, kad nebeklausytumėte tiesos?“ (Galatams 3, 1) Raganavimas gali pasireikšti demoniškomis strategijomis, tokiomis kaip sumaištis, apgaulė, manipuliacija, kontrolė, bauginimas ir baimė, izoliacija ir susiskaldymas, tiesos klastojimas, klaidingas kaltės jausmas, gėda ir pasmerkimas.
Pastebėjau, kad nors galėjome nukirsti vijoklius, daugelis jų vėl ataugdavo. Svarščiau, ar tai nėra priešo naudojama dėmesio nukreipimo arba vilkinimo taktika, kuria siekiama mus nuolat užimti, kad nepasiektume tikrosios problemos šaknies – pagrindinės šaknies. Svarbu prašyti Jėzaus parodyti strategiją, kaip elgtis su vijokliais ir jų pagrindine šaknimi. Kartais nukirtus vijoklius problema kuriam laikui išnyksta, tačiau tai nėra ilgalaikis sprendimas.
Tikiu, kad vijokliai ir pagrindinė jų šaknis simbolizuoja kvietimą tiek pasaulinei Bažnyčiai, tiek kiekvienam asmeniškai spręsti nuodėmės ir dvasinės vergystės klausimus. Nuotaka, pradėjusi pritarti priešo mąstymui ar jo skleidžiamai „tiesai“, pateko į dvasinio miego būseną. Tai trukdo jai pakilti ir veikti jai suteiktame autoritete bei vykdyti tai, kam Dievas ją pašaukė. Hebrajams 12, 1: „Todėl ir mes, turėdami aplink save tokį didelį debesį liudytojų, nusimeskime visa, kas apsunkina, ir lengvai apraizgančią nuodėmę, ir ištvermingai bėkime mums skirtose lenktynėse.“
Tikiu, kad turime prisiimti atsakomybę už savo dalį. Kad ir ką simbolizuotų vijokliai bei pagrindinė jų šaknis, manau, kad Bažnyčia – tiek kaip bendruomenė, tiek kiekvienas asmeniškai – turi ieškoti Jėzaus, pasninkauti, melstis ir atgailauti. Emma Stark meldėsi tokiais žodžiais: „Viešpatie, ateik ir kovok su mano širdimi; išrauk iš jos visa, kas kūniška ir kas nepriklauso Tau.“ O Evanas Robertsas, prieš 1904–1905 m. Velso dvasinį atgimimą, meldėsi: „Viešpatie, palenk mus!“ Tai gana bauginanti malda! Būkite pasiruošę, kad Dievas gali atskleisti įvairius dalykus. Kai Jis savo meile iškelia į šviesą mūsų gyvenime esančią nuodėmę, išlikime nuolankūs. Jis apvalo mūsų širdis ir paverčia mus auksu! Jėzus nepaliaujamai ir atkakliai siekia savo Nuotakos!
Norint išsilaisvinti iš bet kokios vergystės, prakeikimų ar raganavimo poveikio, būtina nuolanki ir Dievui paklusni širdies laikysena. Reikia atsisakyti puikybės ir maišto, pasirinkti atgailą bei atleidimą. Man tai primena pirmąją 1 Samuelio 15, 23 eilutės dalį: „Nes maištas yra kaip būrimo nuodėmė, o užsispyrimas ir puikybė – kaip stabmeldystė.“ „Jeigu išpažįstame savo nuodėmes, Jis ištikimas ir teisingas, kad atleistų mums nuodėmes ir apvalytų mus nuo visų nedorybių.“ (1 Jono 1, 9)
Priešingybė juodiesiems vijokliams ir raganavimui yra pasilikti Jėzuje ir sekti Jo pavyzdžiu, visame kame Jam paklūstant. Jis Jono 15:5 ragina mus pasilikti Jame – tikrajame Vynmedyje: „Aš esu vynmedis, o jūs šakelės. Kas pasilieka Manyje ir Aš jame, tas duoda daug vaisių, nes be Manęs jūs nieko negalite nuveikti.“
Jėzus pasirodo apsirengęs tarsi pasakų princas – didvyris. Tai labai įdomu ir net žaisminga! Jis yra Didysis Princas ir Jaunikis, kuris ieško savo Nuotakos su nepaprastai stipria ir ištikima meile! (Žr. Jameso Nesbito pranašišką paveikslą „Rescued“ – „Išgelbėta“, pateiktą žemiau.) Man labai patinka tai, kaip atkakliai Jis jos siekia! Būtent ši gili ir nepaprastai stipri meilė, per dievišką susitikimą su Juo, sulaužo raganavimo kerus. Kaip parašyta Jono 3:29: „Nuotaka priklauso Jaunikiui.“ Efeziečiams 5:25–27 rašoma, kad Kristus myli Bažnyčią taip, kaip vyras myli savo nuotaką. Ši tema taip pat atsispindi Giesmių giesmėje. Jis yra mūsų Gelbėtojas!
Liūtas buvo panašus į Aslaną. Tikiu, kad jis simbolizuoja Jėzų, kuris užtaria ir siekia pažadinti savo Karalystės žmones. Manau, kad Jo veiksmas yra sąmoningas ir labai reikšmingas. Pastebėjau, kad Jis pučia savo kvėpavimą ant kiekvieno žmogaus atskirai – panašiai, kaip Aslanas darė filme „Liūtas, ragana ir drabužių spinta“. Svarstau, ar Jis ateina išgelbėti tų, kurių širdys tapo akmeninės ir kurie pasirinko maišto kelią? Kas gali pažinti ar suvokti Dievo mintis? Tik Jėzus žino kiekvieno žmogaus širdies būklę ir tai, kokios dvasinės įtakos veikia jo gyvenimą. Jis dažnai kviečia žmones melstis už pražuvusiuosius ir taip tapti Jo bendradarbiais šiame procese. Kai susitinkame su Jėzumi, mums tenka pasirinkti – Jį atmesti ar priimti. Jeigu Juo tikime ir Jį priimame, Jis eina kartu su mumis žemiškoje kelionėje, kurioje augame bendrystėje su Juo, tikėjime, paklusnume ir dvasinėje brandoje. Mes bręstame per šį santykį su Juo ir Šventosios Dvasios veikimą. Man tai primena Joelio 2:28 eilutę: „Po to Aš išliesiu savo Dvasią ant visų žmonių...“
MALDA
Tegul Viešpats Jėzus ateina kaip Didysis Princas, kad pažadintų ir išgelbėtų savo Nuotaką! Tegul Jis išlaisvina ją iš bet kokio raganavimo ir piktų dvasinių įtakų. Tegul ji pasirenka Jam paklusti, atgailauti ir būti atkurtai. Tegul ji pakyla ir pradeda gyventi taip, kaip Kristus pats gyveno žemėje, vykdydama Dievo Karalystės pašaukimą su galia, meile ir nuolankumu. Tegul visa tai būna Dievo šlovei!
https://thepropheticbride.wordpress.com/2026/10/19/vision-443-sleeping-beauty-bride-of-christ/