2018 m. vasario 4 d.

Po laiko praleisto Sosto patalpoje, nuėjau į vietą, kurioje buvo kiti susirinkę. Šį kartą, iš tikrųjų, net susitikau su kažkuo ir paspaudžiau jų rankas, bet jų veidai man išliko paslėti. Jokio supratimo, ar tai buvo vyras ar moteris. Pasakiau “labas” ir šiltai pasitikau šventąjį. Supratau, jog jie manęs laukė. Tai privertė mane nusišypsoti.

Žiūrint į ekraną, matėsi pusė lėktuvnešio vandenyne. Laivo priekis kyšojo iš už salos, kiek suprantu. Kairysis bortas buvo arti žemės. Mano vaizdas buvo toks, jog buvau virš vandenų žiūrėdama į tą žemę ir kairinį bortą. Buvo tropinis kraštovaizdis. Mačiau, jog žemė esanti kitoje laivo pusėje tolumoje, galbūt kaip esanti dalinai įlankoje. Supratau, jog lėktuvnešis yra Amerikiečių laivas.

Tada išvydau naikintuvą savo kairėje ore atakuojantį laivą su mažomis raketomis. Tada išvydau didesnės raketos paliktą išmetamųjų dujų kelią dangaus arkoje, iki pat laivo dešinės pusės. Ji atsitrenkė į lėktuvnešį. Įvyko didžiulis sprogimas. Supratau, jog ir kiti laivai buvo užpulti, bet jų negalėjau matyti.

Užsiminiau Jėzui, jog bus prarasta daug gyvybių. Jis atsake: “Taip”. Aš paklausiau, kas juos užpuolė, bet Jis neatsakė. Todėl nusprendžiau paklausti, kiek tikslesnio klausimo. Ar tai Šiaurės Korėja? Jis atsakė: “Ne”. Aš paklausiau, ar tai Rusija ir Jis atsakė: “Taip”. Tada aš supratau, jog tai dalis užpuolimo ištiksiančio Ameriką. Įdomu, jog aš pažvelgiau į laiką, kai mačiau regėjimą. Ne visada sumanau pažiūrėti. Rodė 9:11 po pietų. Vau.

https://thepropheticbride.wordpress.com/2018/02/04/vision-22-attack-on-america/